Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Sunkmetis tradicijos nenutraukė

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2009-11-10

Pilnutėlė žiūrovų salė ir triukšmingi aplodismentai – ne viena liaudiškos muzikos kapela, pasirodžiusi šventės „Grok, žemaiti“ scenoje, pasidžiaugė tvirta kretingiškių meile folklorui. Organizatoriai juokavo, kad 18-ąjį kartą šiemet įvykusi šventė jau sulaukė pilnametystės. Ir nors aplink tvyro slogi nuotaika dėl sunkmečio, - liaudiškos muzikos gerbėjų gretų ji neišretino.

„Grok, žemaiti!“ pradėjo šventės šeimininkė ir nuolatinė dalyvė Kretingos rajono kultūros centro liaudiška kapela „Lakštingelė“.

„Nebuvo nė minties dėl krizės šventės visai neorganizuoti – pernelyg gilios tradicijos. Buvau apsisprendęs – kiek bebus pinigų, „Grok, žemaiti“ vis tiek surengsime“,- sakė šventės sumanytojas ir organizatorius Pranas Razmus, laikinai vadovaujantis Kretingos rajono kultūros centrui. Anot P.Razmaus, pirmenybė renkantis šventės dalyvius buvo teikiama Žemaitijos regiono kolektyvams – laikantis šventės koncepcijos bei dėl to, kad šiems paprasčiau susiorganizuoti kelionę į Kretingą.

P.Razmus sakė, jog stengiamasi pakviesti nedaug, tačiau puikiai grojančių kapelų – tuomet kiekviena jų gali atlikti daugiau kūrinių, o žiūrovai nepavargsta. Šiemet dėl sunkmečio nedalyvavo kolektyvai iš Latvijos, kurie iki šiol savo muzika paįvairindavo šventės programą.

Kretinga jau nebeįsivaizduojama be šventės „Grok, žemaiti“, kuri tapo bene didžiausiu tokio pobūdžio renginiu Vakarų Lietuvoje.

„Kai kur žiūrovų salės – tuštesnės, publika į muzikantus žvelgia taip, tarsi juos tyrinėtų. O kretingiškiai iš anksto žino, ko atėję, ir šiltai priima kapelas. Liaudiškos muzikos koncertą galima palyginti su teatru: nepažiopčiosi pagal įrašą“, - apie emocinį žiūrovų ir šventės dalyvių ryšį kalbėjo P.Razmus.

Neatsiejama šventės „Grok, žemaiti“ dalis – ir šmaikščioji, puikiai sodrų žemaitišką žodį valdanti humoristė Laima Kazragienė, įgyvendinusi Karusės personažą. Karusė neatsiliko nuo šiandienių aktualijų – ir iš jos lūpų sklido sąmojai apie krizę.

Tačiau ne tokia linksma gaida apie sunkmetį muzikantai kalbėjo užkulisiuose. Jie patikino: vienintelis patikimas ramstis – pati muzika, padedanti užsimiršti ir išgyventi visais laikais.

Didžiausią kapelų biudžeto dalį sudaro Savivaldybių skiriami pinigai. Jų sumažėjus, muzikantai teigė atsisakantys tolimesnių gastrolių ir dažniau pasirodantys vietiniuose renginiuose.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ liaudiškos kapelos „Joldija“ vadovas Laurynas Vainutis sakė, jog trūkstant lėšų teko atsisakyti konkurso, pasirodymo televizijoje, kelionės į užsienį. Dabar muzikantai su džiaugsmu laukia kelionės į Maskvą, į kurią vyks Lietuvos ambasadoriaus Rusijoje Antano Vinkaus kvietimu. Ambasadorius pasirūpino užmokėti ir kelionės išlaidas.

„Turime kvietimų dar šį mėnesį koncertuoti įvairiuose Lietuvos miestuose, tačiau dar negaliu atsakyti, ar pavyks gauti transportą. Su kapela esame koncertavę ir Čekijoje, Lenkijoje, Moldavijoje. Dabar apie tokias keliones nėra net minties“,- sakė Mažeikių rajono kultūros centro liaudiškos kapelos „Gunda“ vadovė Genovaita Jomantienė.

Pasak kapelų vadovų, muzikantai niekuomet piniguose nesimaudė. Tik per patį ekonominį pakilimą spėta įsigyti kai kurių instrumentų. Tačiau dauguma kapelų vilki gražią koncertinę aprangą – mat „Dainų šventėje“ norėdamos tinkamai pristatyti savo rajoną, tuo pasirūpina savivaldybės.

„Yra buvę ir geriau, ir blogiau. Bet nereikia varyti Dievo į medį, - dejuoti nebuvo linkęs Kretingos rajono kultūros centro liaudiškos kapelos „Lakštingelė“ vadovas Pranas Razmus. - Yra minčių, planų daug, bet esame realistai ir stengiamės gyventi pagal išgales. Repertuare jau yra naujų dainų, todėl būtų galima išleisti ir antrąjį kapelos kompaktinį diską, bręsta ir knyga su dainomis. Kitais metais kapela pasitiks 20 metų sukaktį – todėl organizuosime jubiliejinį koncertą“.

Kas dvejus metus kompaktinę plokštelę išleidžia ir Šilutės kultūros bei pramogų centro liaudiška kapela „Karčiama“, skaičiuojanti 12 veiklos metų.

„Jaučiu, kad šįkart išleisti kompaktinį diską bus sunkiau, bet nenoriu prognozuoti. Iki šiol mus rėmė ne tik Savivaldybė, bet ir privatūs rėmėjai. Tarp jų būdavo kelios statybinės organizacijos. Visgi tikimės sulaukti paramos ir išlaikyti tradicijas – suorganizuoti kasmetinius kantri renginius“,- sakė kapelos „Karčiama“ vadovas Vygantas Stoškus.

„Sudėtingiau ir repetuoti: žmonės, bijodami prarasti darbo vietą, užsibūna viršvalandžius, o į repeticijas ne visada spėja. Kai kurie dirba ir savaitgaliais, todėl tenka rinktis: ar kocertuoti, ar šeimai uždirbti duonos“,- kalbėjo kapelos „Gunda“ iš Mažeikių vadovė G.Jomantienė.

Nuo 1994 metų kapelai vadovaujanti G.Jomantienė prisipažino, jog kolektyvo gyvavimas kabo ant plauko. Moteris nežino, ar bevadovaus kolektyvui, kai prieš pat naujuosius metus išeis į pensiją. O pasikeitus vadovui, neaišku, ar kapeloje „Karčiama“ begrotų ir dainuotų tie patys žmonės, kurie per 22 veiklos metus susigyveno tarsi šeima.

Liaudiškų kapelų vadovai, kuriems šiuo metu tenka ne tik sukti galvą dėl repertuaro, bet ir dėl biudžeto, įsitikinę – būtina išlaikyti lietuvių kultūros tradicijas, pasidžiaugti ir savo, ir kitų kolektyvų dainomis, bičiulyste.

„Į Kretingą atvažiuoti visada malonu, nes čia – tikra šventė, o ne konkursas, todėl nėra streso, įtampos“,- sakė „Joldijos“ vadovas Laurynas Vainutis, kuris anksčiau į koncertus važiuodavęs kartu su savo tėvu, liaudiškos muzikos švenčių organizatoriumi Gintaru Vainučiu, dabar gastroliuoja su savo vadovaujama kapela.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas