Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Erlėnų tvenkinyje išgaišo žuvys

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2009-10-20
„Salantų žvejų klubo“ vadovas Saulius Alonderis (kairėje) ir Erlėnų bendruomenės pirmininkas Vytautas Vaičiulis mano, kad neišvalius tvenkinio šis ilgainiui užaks.

Erlėnų kaimo gyventojai pašiurpo vieną rytą pamatę, kad vietinis tvenkinys tiesiog baltuoja nuo nugaišusių žuvų. Kas numarino kone 200 kg žuvies, dabar aiškinasi teisėsaugininkai.

Žvejai dvi dienas darbavosi jau dvokti pradėjusiame tvenkinyje, kol iš vandens ištraukė pilvais į viršų išvirtusias žuvis. Iš guminės valties žvejų rankomis buvo surinkta 118 negyvų karšių, 24 kuojos, 12 ešerių, 9 šapalai ir 2 lydekos. Žuvys jau buvo sušvinkusios, o mėsa smuko nuo ašakų.

Susvėrus ir suskaičiavus, žuvis buvo užkasta žemėje.

Nuostoliai – kone 12 tūkst. Lt

Aplinkosaugininkai suskaičiavo: gamtai padaryta žala siekia beveik 12 tūkst. Lt. Kas atlygins šiuos nuostolius, paaiškės teisėsaugininkams pabaigus tyrimą. Tačiau apie įvykį prokuratūrai pranešta tik po mėnesio, nors nugaišusios žuvys buvo surinktos rugsėjo 8 ir 11 dienomis.

„Laukėme, kol gausime mėginių rezultatus iš Jūrinių tyrimų centro, kad galėtume pateikti išsamesnę informaciją. Juk patys laboratorinių tyrimų nevykdome,- priežastį, kodėl buvo delsiama informuoti teisėsaugą, nurodė Kretingos rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Ričardas Kašėta. – Vos gavę rezultatus, tą pačią dieną ir kreipėmės į prokuratūrą“.

Pasak jo, vandens mėginiai buvo paimti rugsėjo 14 dieną – po to, kai prie upelio, įtekančio į tvenkinį, aptiktos dvi naminės varyklos. Tuomet buvo iškviesti ir policijos pareigūnai.

Manoma, kad tvenkinį ir užteršė degtindariai, iš vienos varyklos samanės gaminimo atliekas supylę į vandenį. „Į vandenį patekus daug organinių medžiagų, sumažėja deguonies kiekis. Nustatyta, kad Erlėnų tvenkinyje deguonies kiekis buvo du kartus mažesnis negu leistina mažiausioji jo norma. Dėl to žuvys tiesiog užduso“,- paaiškino Ričardas Kašėta.

Tiriamos kelios versijos

Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Irmantas Valužis teigė, kad tiriamos kelios versijos, kas galėjo užteršti vandenį. Kad žuvis numarino į tvenkinį patekęs samanės raugas – tik viena iš jų.

Vietiniai žmonės pamena, kad panašus atvejis, kai staiga Erlėnų tvenkinyje išgaišo didelis kiekis žuvų, buvo prieš trejus metus. Tuomet, pasakojo žmonės, buvo nubaustas vienas gyventojas, kurio buitinių atliekų vamzdis vedė į tvenkinį.

Erlėnų tvenkinys baltavo nuo nugaišusių žuvų – jų suskaičiuota 165 vienetai, arba 194 kg. Daugiausia krito karšių.
Kalbama, kad ir šįkart tvenkinį galėjo užteršti ne samanės raugas, o aplinkinių gyventojų buitinės atliekos, skalbimo nuotekos, nutekančios drenažo vamzdžiais. R.Kašėtos manymu, tokios kalbos – nepagrįstos, nes specialistai mėginiuose neaptiko didesnio cheminių medžiagų kiekio negu leistina.

Aplinkosaugininkas tvirtino, kad per kelias dienas, kol mėginys buvo paimtas, cheminės medžiagos nebūtų spėjusios pasišalinti, nes tvenkinio pralaidumas – menkas.

Išvalytų tvenkinį

Erlėnų tvenkinį, kaip ir Salantų, Laivių, Tuzų, Juodupėnų vandens telkinius, iki 2013 metų iš Savivaldybės yra išsinuomojusi asociacija „Salantų žvejų klubas“. Jos pirmininkas Saulius Alonderis mano, kad raugas galėjęs būti tik kaip katalizatorius, o ne pagrindinė nelaimės priežastis.

Panašios nuomonės yra ir Erlėnų bendruomenės centro „Erlėnai“ pirmininkas Vytautas Vaičiulis: „Tvenkinys prižėlęs, uždumblėjęs. Kaip tik tąnakt lijo smarkus lietus – gal jis ir sujudino dumblus“.

S.Alonderis apgailestavo, kad šis Erlėnų tvenkinys klubui nešąs tik nuostolius. „Kasmet už tvenkinio nuomą sumokame po 30 Lt. Kiekvienais metais turime vykdyti ir įžuvinimo planus – įleisti nustatytus kiekius tam tikros žuvies, kuri perkama už klubo lėšas. Per šiuos metus išleidome 370 Lt. Jei ir būtų rastas nelaimės kaltininkas ir šis sumokėtų baudą, klubui nebūtų skirta nė cento“,- kalbėjo S.Alonderis, patvirtinęs, kad nė vienas klubo narys čia nežvejoja, nes žuvis iš dumblino telkinio esanti neskani.

S.Alonderis paaiškino, kad pagal sutartį klubas gali tik organizuoti žūklę, valyti pakrantes ir pan. O iškuopti tvenkinio dumblyną jie neturį teisės. Tvenkiniu negali naudotis nė vietiniai gyventojai – vanduo taip užžėlęs, kad jame neįmanoma maudytis.

„Dar prieš 20 metų vaikai šiame tvenkinyje maudėsi, turėjo puikų paplūdimį. Todėl patys gyventojai galėtume išvalyti tvenkinį, iškuopti dumblą, iškirsti menkaverčius medžius“,- tikino V.Vaičiulis.

Tačiau bendruomenė vykdyti tokių darbų be technikos yra nepajėgi. V.Vaičiulis ketina artimiausiomis dienomis rajono merui Juozui Mažeikai įteikti prašymą skirti reikalingos technikos.

V.Vaičiulis ir S.Alonderis mano, kad tai būtų vienintelė išeitis, kad vandens telkinys neužaktų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas