|
|
|
Kretingoje prasidėjo koncertinė istorinių vargonų kelionė
Į tarptautinį vargonų simpoziumą Kretingoje suvažiavę žymūs mokslininkai ekspertai iš Lietuvos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos surengė miestiečiams šventę: jie buvo pakviesti pasiklausyti baroko bei renesanso laikų muzikos, atliekamos tų laikmečių gamybos instrumentais, saugomais Kretingos bažnyčiose.
Kretingos katalikų bažnyčioje, garsėjančioje seniausiais - pagamintais 1680 metais - vargonais Baltijos šalyse, grojo tarptautinių vargonų konkursų laureatas, vargonų meistravimo meno tyrinėtojas Krzysztof Urbaniak iš Štutgarto (Vokietija). Po to vargonų kelionė tęsėsi Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčioje: 1785 m. Karaliaučiaus meistro Johano Proiso pagamintais ir restauravimo dar tebelaukiančiais vargonais grojo vargonų ekspertas ir restauratorius, profesionalus muzikantas Martin Rost iš Vokietijos. Į Kretingos katalikų bažnyčios Kankinių koplyčią iš Rimanto Gučo restauravimo dirbtuvių atkeliavę vargonai buvo surasti Gintališkės, Plungės rajone, bažnyčioje. „Iš senųjų vargonų tebuvo likę tik rėmas, oro dėžė, mechanizmas ir keli vamzdžiai. Laimei, dėl tų vamzdžių bei rėmo dar galima buvo restauruoti instrumentą, - rodydamas nuo laiko patamsėjusius vamzdžius, kalbėjo vargonų meistras Janis Kalninš. – Atkurtas labai vertingas liežuvėlinis vargonų registras, kuris yra seniausias Baltijos regione“. Po restauravimo, tvirtino J.Kalninš, vargonai skamba keistokai, nes pažeista senoji derinimo sistema: vieni tonai skamba labai aiškiai, o kiti – tiesiog nepakenčiamai. Tačiau, patikėti muzikanto K.Urbaniak rankoms, šie unikalūs vargonai savo gausmu, atsimušusiu į Kankinių koplyčios skliautus, pakylėta ramybe atgaivino klausytojų širdis. Štutgarto aukštojoje muzikos ir meno mokykloje vargonus bei klavesiną studijuojantis ir XVI – XVIII a. Karaliaučiaus bei Lenkijos vargonų meistravimo meną tyrinėjantis 25-erių K.Urbaniak prisipažino, jog jam yra tekę groti ir dar senesniais – 1450 m. pagamintais ir Rysum bažnyčioje pastatytais – vargonais. „Kiekvieni vargonai, kaip ir žmogus, turi savo charakterį. Todėl neįmanoma jų lyginti. Labai džiugu, kad didžiulę istorinę vertę turintis instrumentas atrado savo vietą“, - tvirtino muzikantas. Grodamas Kankinių koplyčioje jis sakė jautęs ypatingą aurą: nukankintų žmonių kančia atsispindėjo iš paveikslų, kabančių ant sienų. Anot K.Urbaniak, Lietuvoje yra labai daug vertingų vargonų, kurie žinomi Europoje: jie yra įregistruoti ir laukia paskutinio žingsnio – kada bus restauruoti. Vieni iš tokių yra Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčios vėlyvojo baroko vargonai. Jie buvo pastatyti Verdainės bažnyčioje ir yra laikomi paskutiniu Karaliaučiaus meistro Johano Proiso iki šių dienų išlikusiu instrumentu. Vėliau šis instrumentas buvo perstatytas ir padidintas. Savamoksliškai remontuojant, jam buvo pakenkta. Tačiau visos pirminės vargonų detalės, be vieno neišlikusio registro – vargonų vamzdžių grupės - yra išsaugotos. „Šie vargonai – labai prastos būklės tiek technine, tiek skambesio prasme. Tačiau galime išgirsti kokybę, sklindančią iš paties instrumento. Nors ir paženklinti laiko, jie sugeba perteikti savo laikmečio muzikos žavesį“, - kalbėjo Prūsijos pamėgtą renesanso muziką jais atlikęs maestro M.Rost. M.Rost, kaip vargonų ekspertas, prižiūri daugiau negu 80 istorinių vargonų restauravimo darbų. Jis koncertuoja daugelyje Europos šalių bei JAV, daro mokslinius parnešimus apie vargondirbystę ir vargonų muzikos atlikimą. Jo meninę veiklą papildo pedagoginė veikla aukštojoje meno ir teatro mokykloje. Į simpoziumą Kretingoje suvažiavę vargonų specialistai, mokslinę ir meninę ekskursiją pratęsė į Švėkšną, Tytuvėnus, Adakavą, Skaudvilę ir šių miestelių bažnyčiose pristatė jų istorinius vargonus.
|
|
