Žiemos sodo bananai iškrėtė pokštą

Kretingos muziejaus ir Žiemos sodo darbuotojų šį pavasarį numatyta banano vaisių degustavimo šventė neįvyko, - šis augalas iškrėtė pokštą: iš išorės užaugino ir subrandino geltoną kekę, tačiau jo vaisiai pasirodė esą tuščiaviduriai.

Anot agronomės Rasos Klimašauskienės, įprastai Žiemos sode bananai uždera po kelis sykius per metus. Tačiau šį pavasarį dėl saulės stygiaus visoje kekėje teprinoko vos keli vaisiai.

Bananas pražydo ne laiku

„Norėjome padaryti šventę mažiesiems Žiemos sodo lankytojams: pavaišinti juos Lietuvoje sunokusias bananais. Tačiau vėlai rudenį pražydęs augalas prastai tesunokino vaisių: kekėje prinoko vos keli bananai. Augalui pritrūko saulės“, - kalbėjo Žiemos sodo agronomė Rasa Klimašauskienė.

Beje, tai - ir itin mažų bei žemaūgių bananų rūšis: pats augalas išauga tik iki 1 m aukščio, o kekėse subrandintas vaisus tesiekia vos 6-7 cm.

„Įdomu yra ir tai, kad bananas nėra medis. Tai – žolė. Sunokinęs derlių augalas nunyksta. Šalia jo iš kitų atžalų išauga naujas augalas“, - banano išskirtinumą iš kitų Žiemos sodo augalų pabrėžė R.Klimašauskienė.

Banano žiedai nėra įspūdinti: augalas sukrauna stambų pumpurą, iš kurio tarsi degtukai kyšo žiedai. Įprastai subtropikuose ir tropikuose augantis bananas Žiemos sode sužydi pavasarį ir per du mėnesius subrandina subtilaus skonio ir kvapnius vaisius.

Žiemos sode vienu metu auga po kelis bananus.

Augalas ryja muses

Žiemos sode vaisius brandina ir kiti augalai, tarp kurių - ir granatų medis. Tai irgi žemaūgio granato rūšies augalas, tesiekiantis 1 m. Jo vaisius dydžiu prilygsta teniso kamuoliukui. Tačiau vaisiai Žiemos sode visiškai nesunoksta: išlieka švelniai rožinės spalvos ir yra itin rūgštaus skonio.

Agronomė pasidžiaugė, jog kovą jau prabudo ir figmedis: sulapojo šviežia žaluma, o rudeniop jis subrandins ir įprasto skonio figų vaisius.

„Pagal biblijinę istoriją figos yra pirmųjų žmonių maistas. Be to, Adomas tapyboje vaizduojamas savo nuogumą pridengęs figmedžio lapu“, - šio medžio svarbą akcentavo Rasa Klimašauskeinė.

Monstera taip pat subrandina vaisių, kurio skonis primena ananasą.

Patys seniausi Žiemos sodo augalai yra: 27 m. fikusas ir 20 m. kambarinė eglė – araukarija. Beje, araukarija yra ir pats aukščiausias augalas: jos galūnė pasiekia 11 m aukščio oranžerijos lubas. Todėl kasmet ją tenka vis patrumpinti.

Vienas iš įspūdingiausių Žiemos sodo augalų yra neseniai padovanotas ąsotenis, liaudiškai musgaudžiu vadinamas. Jo žiedai iš tiesų gaudo muses. Žiedo viduje gaminasi lipnus skystis, kurio kvapas ir vilioja muses. Šios, įskridusios į žiedą, pakliūva į spąstus. Augalas vabzdį taip iščiulpia, kad iš jo belieka tik išdžiūvęs jo skeletas.

„Musės čia neįskrenda, jų teks prigaudyti patiems“, - juokėsi agronomė. Ji teigė neseniai sužinojusi, kad šis augalas mėgsta ir varškę: šio produkto gabalėliais ji ir ketina „pavaišinti“ musgaudį.

Talkina aukštalipiai

Iš viso 700 kub. m ploto užimančiame Kretingos žiemos sode auga per 500 rūšių, - iš viso 3 tūkst. 800 augalų. Kai kurie augalai grupuojami į kolekcijas: yra po kelias ar keliasdešimt rūšių bromelijų, dracenų, fikusų. Ypač gausi kaktusų kolekcija.

Žiemos sodą savo rūmuose dar 1875 m. įkūrė grafai Tiškevičiai. Į jį vežė net tik retus augalus, - iš Raudonosios jūros jie atgabeno netgi gyvų koralų, kurie buvę mėlynos spalvos. Juos reikėdavę nuolat aplieti vandeniu. Per karus sodas buvo nuniokotas, jame įkurtos arklidės ir sandėliai. Žiemos sodą prieš 20 metų pradėjo gaivinti netoliese veikiančio Žemės ūkio technikumo dėstytojos.

Ir dabar jo augalų kolekcija rūpinaisi 5 darbuotojos. O lankytojai jau dovanoja ne vien augalus, bet ir gyvūnus. Jų dėka Žiemos sodo baseine apsigyveno spalvoti japoniški karpiai ir karosai, 4 vėžliai ir 2 papūgos.

Sykį per metus į talką kviečiami ir aukštalipiai, kurie prisitvirtinę virvėmis pasiekia sunkiai prieinamus augalus, apgenėja juos ir nuplauna langus.

Žiemos sodą per metus aplanko per 80 tūkst. lankytojų. Jame pabuvojo visi Nepriklausomos Lietuvos prezidentai su žmonomis ir premjerai, vasarą – gausu užsienio svečių. Žiemos sodą ypač mėgsta vaikai ir jaunavedžiai.

Anot R.Klimašauskienės, nors Žiemos sode drėgmę nuolat palaiko aparatūra, tačiau augalų vegetacijos metu augalus kasdien 1-2 sykius dar tenka purkšti vandeniu. Žiemos sodas kenčia ir nuo kenkėjų: jo drėgmę ir šilumą pamėgo baltasparniai. Nuo jų ginamasi pamuilėmis, acto ir kalio permanganato tirpalu, vasarą naudojami ir cheminiai preparatai.

• Rašyti komentarą (0)