Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Ūkininkus ragina imtis produkcijos perdirbimo ir pardavimo

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2009-02-24

Rinkos grandinėje ūkininkas-perdirbėjas-pardavėjas susiklosčiusi ir lig šiolei tebegaliojanti pajamų pasidalijimo tvarka, kai produkciją užauginęs ūkininkas gauna apie 35 proc. pajamų, netenkina Lietuvos ūkininkų. Didesnės pajamų dalies reikalaujantys ūkininkai įprato šią problemą spręsti spausdami šalies Vyriausybę, žemės ūkio produkcijos supirkėjus, perdirbėjus didinti pieno, grūdų, gyvulių bei kitos produkcijos supirkimo kainas.

„Ūkininkai neturi dirbti magnatams“, - įsitikinęs žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas.

Kitas žemdirbiams opus klausimas - Europos Sąjungos (ES) parama, kuria per praėjusį laikotarpį pasinaudojo tik dalis potencialių jos gavėjų. Kiti gi tebėra įsitikinę, kad ES Lietuvos žemės ūkiui skiriami pinigai jiems yra nepasiekiami dėl sudėtingų projektų, kitų toms lėšoms laimėti keliamų reikalavimų.

Kaip šias ir kitas aktualias žemės ūkio problemas sprendžia ir planuoja spręsti dabartinė šalies Vyriausybė, “Vakarų Lietuva” kalbėjosi su žemės ūkio viceministru Aušriu Macijausku.

Bus mažų pieninių ir ūkininkų turgelių

A.Macijausko tvirtinimu, nuo perdirbimo pramonės ir prekybos magnatų šiandieną ypač kenčia šalies pieno ūkiai. Be to, kad ūkininkams tenka per maža pajamų dalis, perdirbėjai ūkininkams vėluoja sumokėti už jų patiektą pieną. “Ministro nurodymu, kai kurie pieno perdirbėjai jau nubausti. Tikrins, baus ir ateity, kone kiekvieną savaitę tol, kol neatsiskaitys. Priversim perdirbėjus laikytis sutarčių”,- ryžtingai nusiteikęs viceministras.

Ministerija ruošia veiksmų planą, kaip spręsti pieno sektoriaus problemas. “Reikia Seimo įsikišimo, kad pakeistų įstatymus, kad būtų teisingiau paskirstomos lėšos tarp šitų trijų rinkos dalyvių - ūkininkų-perdirbėjų-pardavėjų”,- sakė viceministras. Tam, kad sustiprintų pieno gamintojų pozicijas rinkoje, Žemės ūkio ministerija skatina juos imtis tiesioginių prekybos bei žaliavinio pieno perdirbimo. “Nėra kitos išeities, kaip perdirbti bent dalį pieno ūkiuose ir ūkininkų kooperatyvuose bei patiems jį parduoti”,- įsitikinęs A.Macijauskas.

Žemės ūkio ministerija skatina steigti ne tik mažas pienines, bet ir gyvulių skerdyklas, supaprastina joms keliamus veterinarinius reikalavimus ir nukreipia ES lėšas šiems objektams statyti. “Šiandieną keičiame ES lėšų panaudojimo programą ir netrukus bus galima skirti paramą produkcijos perdirbimui ūkiuose, kooperatyvuose”,- sakė viceministras. Anot jo, ūkininkų susidomėjimas investicijomis produkcijos perdirbimui yra didžiulis. Žemaitijoje statytis pieninę jau planuoja kooperatyvas “Pieno gėlė”, kiti, mažesni kooperatyvai, atskiri ūkiai. „Manau, kad tokių perdirbimo įmonių Lietuvoje atsiras netrukus, ir stambieji pieno perdirbėjai bus priversti su jomis dalintis rinką”,- neabejojo A.Macijauskas. Jis pateikė sektiną Žemės ūkio universiteto bandomojo ūkio pavyzdį. Šiame ūkyje yra apie 130 melžiamų karvių. 20 proc. pagaminto pieno ūkis parduoda tiesiogiai, be tarpininkų, po 1,80 Lt už litrą. Gautų pinigų užtenka apyvartinėms lėšoms ir darbuotojų atlyginimams. Likusį pieną parduoda pieno perdirbimo įmonėms pagal sutartą kainą.

“Kiekviename rajone turėtų atsirasti ūkininkų turgeliai. Miesteliuose, gyvenvietėse, rajonų centruose prie prekybos centrų. Mes skatiname rajonų savivaldybių merus imtis šios inicia-tyvos”,- kalbėjo A.Macijauskas. Turgeliuose neturėtų būti prekiaujama iš užsienio atvežtais produktais. Turgelių administravimą, kontrolę numatyta perduoti ūkininkų organizacijoms.

ES parama - ne šimtams, o tūkstančiams ūkininkų

ES Lietuvos žemės ūkiui skyrė per 7 mlrd. Lt paramą 2007-2013 metų laikotarpiui. Žemės ūkio ministerija tikisi, kad šia parama pasinaudos apie 20 tūkstančių ūkininkų. Teigdamas, jog paramos sklaida turi būti žymiai platesnė negu buvo ir tebėra dabar, A.Macijauskas pažymėjo, jog Respublikoje yra rajonų, kur ES paramą tėra gavęs vos vienas kitas ūkininkas. “Klaipėdos apskrityje nėra dar taip blogai, bet paramos gavėjų kiekviename rajone irgi - šimtai, o ne tūkstančiai, kaip turėtų būti”,- pastebėjo jis.

Galimybę pasinaudoti ES parama turi kiekvienas prekinis ūkis, jeigu tik ta parama jam yra reikalinga. “Paskutiniais metais bijojome jau ir savo šešėlio, gal nusižengsim kažkam, kažką pažeisime. Vyriausybės nuostata - turime viską daryti, kad verslas, ir kaimo - taip pat, ES paramą gautų iki paskutinio cento”,- tvirtino A.Macijauskas. Viceministro teigimu, yra peržiūrimos visos ES paramos programos, siekiant jas įmanomai, kiek leidžia ES reglamentas, supaprastinti ir taip ūkininkams palengvinti paramos lėšų gavimą. Jau aišku, kad nebebus paraiškų ES lėšoms gauti teikimo etapų, šaukimų. Paraiškos bus priimamos nuo šių metų kovo 2 d. iki 2013 metų gruodžio 31 d. Naujiems projektams lig šiol nebebus privalomo pasėlių draudimo. “Aišku, piktnaudžiavimui kelias bus užkirstas. Bet kas atėjęs iš gatvės parama nepasinaudos”,- užtikrino viceministras.

Žemės ūkio ministerija rudeniop - rugpjūtį ar spalį - žada lengvatinius, su 4-5 proc. metinėmis palūkanomis, kreditus. Tai finansinio inžineringo priemonės - didžiulė naujovė ir ES. “Europoje jomis naudojasi kol kas tik viena Vokietijos žemė. Šiais laikais, kai skolintis iš bankų yra vis sunkiau, mūsų ūkininkams tai bus labai efektyvi parama. Jeigu neturėsime kreditavimo instrumentų, gali strigti ir investicinė parama”,- kalbėjo viceministras A.Macijauskas. Lengvatiniams kreditams teikti bus skelbiamas konkursas. Dalyvauti konkurse be kitų bankų žadama kviesti ir kredito unijas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas