|
|
|
Kelyje nardo kaip kalnų upe
Kretingiškis 53 metų Bernardas Skersys į darbą Palangos miesto savivaldybėje dviračiu mina kasdien – nesvarbu, koks metų laikas ir oras. Išskirtiniu važiavimo stiliumi pasižymintį dviratininką yra įsidėmėję ir vairuotojai – siekdamas neprarasti greičio, jis kelyje improvizuoja: nardo tarp automobilių, ne visada paiso ir raudono šviesoforo signalo. Nors „Pajūrio naujienų“ interneto svetainėje komentarus palikę automobilistai B.Skersį ragina vilkėti šviesą atspindinčią liemenę, o kai kas ketina padovanoti ir žibintus dviračiui, vyras savo įpročių keisti neketina. „Pajūrio naujienų“ interneto svetainėje užvirus diskusijai apie atšvaitus, buvo linksniuojama ir B.Skersio pavardė. Į darbą rytais važiuojantys automobilių vairuotojai atmintinai žino, kurią minutę kelyje pasirodys B.Skersys, vieno komentatoriaus už važiavimo stilių pakrikštytas meteoru. Tačiau B.Skersys šviečiančios liemenės teigė vilkėti neketinantis. „Liemenė dėl saugumo mažai ką padėtų, gal tik kokiais 5 proc. Kol nepatenki į šviesos srautą, vis tiek esi nematomas. Įvertinu situaciją ir vengiu pavojingų vietų. Atšvaitų pakankamai yra ant dviračio purvasaugių, pedalų, ratų stipinų“, - kalbėjo B.Skersys. Į darbą – per pusvalandį Prieš trejus metus įsidarbinęs Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiuoju specialistu B.Skersys į darbovietę dviračiu mina nuo pat pirmos darbo dienos. Nuo namų iki darbovietės, B.Skersio teigimu, yra 15 km atstumas. Dar kelis kilometrus jis nuvažiuoja dieną darbo reikalais. „Jei reikia laukti, kol atsilaisvins valdiška mašina, nemedituosi – sėdi ant dviračio ir esi vietoje“, - sakė B.Skersys. B.Skersys į darbą važiuoja kasdien, nebent siaučia uraganas ar pūga. „Ne šiltnamy gimęs. Žemiausia temperatūra, kuriai esant dviračiu važiavau į darbą – 22 laipsniai šalčio“, - sakė B.Skersys. Važiuodamas vidutiniu – 30 km/val. – greičiu jis darbovietėje Palangoje atsiduria per pusvalandį. Stengdamasis nuo starto iki finišo nesumažinti greičio, B.Skersys kelyje improvizuoja: apvažiuoja automobilių spūstis, kerta sankryžas. Dėl tos pačios priežasties jis visą kelią iki Palangos mina plentu. Jei važiuotų dviračių taku, kuris prasideda ties Vydmantais, - neišvystytų greičio.
Šiuo metu važiavimą apsunkina snieguoti kelkraščiai. Važiuodamas dviračiu, B.Skersys pasikliauja savo, kaip automobilio vairuotojo, patirtimi. Vairuotojo teises įgijęs prieš 35 metus, B.Skersys tikina automobiliu nuvažiavęs tiek, kiek susidarytų kilometrų, 10 kartų apvažiavus aplink Žemės rutulį. „Kelių eismo taisyklės sugalvotos tam, kai žmonės nesusitaria. O kai jie sveiko proto – taisyklių nereikia. Kas turi vairavimo praktikos, supranta, jog aš su dviračiu netrukdau. Eismo kultūra – prastoka, ypač, kai neseniai teises įgiję jaunuoliai su „bimbalais“ bando pademonstruoti tai, ką gali technika. Tokių reiktų pasisaugoti. Vieni vairuotojai signalais mane pasveikina, kiti – leidžia susiprasti, kad turėčiau palikti daugiau vietos „prestižiškesnėms“ transporto priemonėms“, - kalbėjo B.Skersys. Automobilis – tik per pūgas Nors B.Skersys turi ir automobilį, tačiau juo važiuoja tik esant labai prastam orui. B.Skersys mieliau renkasi dviratį ne tik dėl mažesnių išlaidų kurui. „Esu įpratęs rytais mankštintis. Be to, kai darbo diena – įtempta, kol parvažiuoji namo, po fizinio krūvio lengviau savyje užgesinti intrigas, kurių darbe – netrūksta“, - pasakojo B.Skersys. B.Skersio diena prasideda 2 km krosu. Sušilęs jis nusiprausia po dušu, išgeria arbatos ar kavos ir sėda ant dviračio. B.Skersys nedėvi specialios dviratininko aprangos, kuri apsaugotų nuo šalčio, lietaus, – organizmas sušyla bevažiuojant. Neretai, esant žiemai, jis į Palangą įvažiuoja nusivilkęs striukę, mūvėdamas vien marškinėliais – taip B.Skersys atsivėsina po kelionės. Per metus apie 15 tūkst. km dviračiu įveikiantis B.Skersys šią transporto priemonę nuolat prižiūri, remontuoja – antraip ji subyrėtų per kelis mėnesius. Dabar jis važinėja šiemet balandį įsigytu dviračiu. „Apsilankiau kone visose Klaipėdos parduotuvėse, kol išsirinkau. Svarbiausia, kad apsukus vieną pedalų ratą, kuo daugiau kartų apsisuktų galinis ratas. Nusipirkau tą, kurio galinis ratas apsisuka daugiausiai – keturis su puse karto“, - paaiškino B.Skersys. Pergales skynė baidarių sporte B.Skersys dviračiu važinėja ir laisvalaikiu, tada numina ir į Klaipėdą tvarkyti reikalų. Dviratį prirakina ten, kur patogu: prie stulpų, medžių. Tačiau būta ir nuostolių – vagims yra pasisekę nugvelbti tris dviračius. B.Skersys tikino nuo mažens įpratęs prie fizinio krūvio. Jis yra išbandęs įvairių sporto šakų, tarp kurių – ir kulkinis šaudymas, badmintonas. Studijuodamas kelių inžineriją Vilniaus Gedimino technikos universitete, B.Skersys dalyvavo baidarių slalome ir penkiskart tapo šios sporto šakos Lietuvos čempionu. „Baidarių slalome reikalinga žaibiška reakcija ir gera orientacija – aplenkti kliūtį kalnų upėje, apsivertus atstatyti baidarę. Šie įgūdžiai man praverčia ir važiuojant dviračiu judrioje gatvėje“, - pasakojo B.Skersys, kurį kretingiškiai mato plaukiantį Minija baidare. B.Skersys yra dalyvavęs įvairiuose žygiuose ir Lietuvos, ir užsienio šalyse. Tarp jų – ir slidžių žygis Chibinų kalnuose Rusijoje su žinomu alpinistu Vladu Vitkausku.
|
|
