Privatininkai lipa į Kretingos piliakalnį

Piliakalnio prieigose atsirado naujų kelių bei vaikščioti draudžiančių ir kitokių ženklų.

Pietinėse Kretingoje stūksančio Ėgliškių (Andulių) piliakalnio prieigose pažintinio turizmo mėgėjai susiduria su ženklais, kurie verčia manyti, kad piliakalnis atiduotas į privačias rankas.

Anot šaltinių, 1253-1263 metais čia stovėjo kuršiams priklausiusi Kretingos pilis, o šiandien šis piliakalnis, kartais vadinamas Kretingos piliakalniu, yra valstybės saugomų kultūros objektų registre.

Labiausiai lankytojus trikdo užrašas „privati valda“, kurį galima išvysti keliose vietose, keliaujant į piliakalnį nuo kelio Kretinga–Valėnai.

Į tokį užrašą „atsiremiama“ ir norint prie buvusios piliavietės privažiuoti arčiau. Privatus kelias užtvertas grandine, valdiškas – užkardu ir akmens luitais.

Nukakti pėsčiomis legaliuoju keliu įmanoma, tačiau užrašai pakely perspėja ne tik apie privačią valdą, dujų komunikacijas, bet ir piktus šunis. Jie laksto palaidi pietvakarinėje piliakalnio ansamblio papėdėje ir saugo čia įrengtą lauko darbų aikštelę.

Nėra jokių nuorodų, pagal kurias būtų galima nuosekliai pasirinkti saugų ir teisėtą kelią prie istorinio kultūros objekto.

Beržais, ąžuolais ir liepomis apjuostoje piliakalnio viršūnėje veši usnys ir varnalėšos, o jo aplinką pasiglemžę žydintys laukiniai žolynai, vietomis - ir iki peties.

Piliakalnio prieigose begrybaujanti Birutė Šamonskienė paaiškino, kad šunų saugomoje teritorijoje vyksta darbai žemei pakelti. Anksčiau čia buvęs liūnas ir durpynas. Jos žiniomis, bus kuriama vieta poilsiui.

Netoliese gyvenanti B.Šamonskienė grybus rinko savo žemėje, kurios prie pat piliakalnio ji turi 1,5 ha.

Rajono Savivaldybėje moteris išsiaiškinusi, kad jos žemė yra rekreacinės paskirties ir kad bus sudaryta komisija, kuri nuspręs, ką ji toje žemėje gali statyti.

Anot jos, 10 m pločio žemės nuo piliakalnio žemės ribos priklauso apsauginei piliakalnio juostai - pagal įstatymą joje nebus galima vykdyti jokios veiklos. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, sovietmečiu apleistu Ėgliškių piliakalniu ėmėsi rūpintis šauliai. Buvo surinktos šiukšlės, atstatyti autentiški drenažai, įrengta šašlykinė, aikštelių poilsiui ir pobūviams, pastatyti stendai, tualetai, gruntu užpilti takeliai, plotai šienaujami.

Tuometinis Šaulių sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Stasys Srėbalius atkreipė dėmesį, kad tuomet visi piliakalniai, taip pat ir šis, buvo valstybės griežtai saugomi.

„Komisijos reikalavo nieko nepažeisti. Tvarkėme piliakalnį be technikos, su kastuvais, net arklio nebuvo leidžiama į teritoriją įsivesti. Pradėję 1992 metais, maždaug 100 šaulių dirbome dvejus metus“, - prisiminė S.Srėbalius.

Piliakalnyje vykdavo šventės, koncertai, festivaliai, atvykdavo pailsėti ir šeimos.

S.Srėbalius tikino, kad tuometinė Kretingos rajono valdžia ketino su šauliais sudaryti sutartį dėl piliakalnio priežiūros.

Tačiau tokia sutartis nebuvo pasirašyta.

Atsirado žmonių, kuriems atrodė, kad linksmybėms piliakalnis – ne vieta, juolab, kad šalia yra kapinynai.

Istoriniam kultūros objektui prižiūrėti per viešuosius darbus buvo pasamdyta žmonių.

Netrukus piliakalnis vėl „apsileido“, ir pažintinio turizmo mėgėjai ėmė lankytis rečiau.

Pernai S.Srėbalius, kai buvo nuvykęs į piliakalnį, pagalvojo, ar jis kartais nėra privatizuotas. „Supratau, kad kažkas gavo leidimą čia tvarkytis. Pamačiau daug neteisingai padarytų dalykų. Išardyti drenažai. Neliko tualetų. Pietvakarinėje pusėje pajudinti istorinio kalno šalia piliakalnio šlaitai. Nebeaišku, kaip patekti paprastam žmogui į piliakalnį net pėsčiam. Mane puolė palaidi šunys. Gerai, kad turėjau ginklą. Keliais šūviais atbaidžiau“, - apgailestavo Šaulių sąjungos narys.

Ėgliškių apylinkėse kalbama, kad piliakalnio papėdėje rengiamasi statyti kaimo turizmo sodybą, pirtį ir golfo aikštyną.

Prieš 4 metus 14,5 ha žemės prie piliakalnio įsigijo kretingališkis verslininkas Olegas Kolmogorovas.

Anot B.Šamonskienės, verslininkas Olegas vystė veiklą ne tik savo valdose - jis tvarkė senuosius kapus, išvalė šabakštynus, užtvėrė įvažiavimus.

B.Šamonskienė prisiminė, kaip 1991 metais iš Klaipėdos atsikėlusi kapinyne po vienos nakties rado šviežiai išraustą žemę ir įbestus kastuvus. Pradėjo domėtis. Vienos sodybos gyventoja jai pasakojusi, kad kapų teritorija būdavo perkasama kasmet. „Naktį virš kapų žmonės matydavo liepsneles, kurios atseit reiškė, kad šioje žemės vietoje užkastas auksas.“

Kai tvarkos ėmėsi verslininkas Olegas, aukso ieškotojai dingę.

O.Kolmogorovas patikino, kad piliakalnį ir jo aplinką jis tvarko savanoriškai. Pernai ir užpernai technikos ir galimybių tam turėjęs daugiau.

Taip pat jis sakė, kad jo valdas nuo piliakalnio žemės skiria 6 m pločio jo paties nutiestas kelias ir kad jis neprieštaraująs, jei žmonės vaikštinėja po privačiomis pažymėtas jo teritorijas.

Pietvakarinėje piliakalnio papėdėje verslininkas rengiasi įkurti poilsiavietę. „Kadangi vieta – istorinė, galbūt atsiras senovinio tipo nameliai. Apie golfo aikštyną nieko negirdėjau“, - sakė jis.

Anot Kretingos rajono paminklotvarkininko A.Mulvinsko, Ėgliškių piliakalnį prižiūri Žalgirio seniūnija.

Paminklotvarkininkas sakė sulaukęs signalų dėl valstybės žemėje atsiradusių lankytojus klaidinančių užrašų. „Tai – “Mersanos“ (O.Kolmogorovo bendrovė – aut. past.) darbas. Reikia kelti klausimą, kad lenteles nuimtų, kol kas nepavyksta su bendrovės vadovu susikalbėti, tačiau turime juridinių svertų“, - kalbėjo jis.

Taip pat sakė, kad Ėgliškių piliakalnio ir ten esančių kapinynų priežiūrą ketinama patikėti šauliams, kurie vėl pareiškė norą tai daryti.

Audra VENCKUVIENĖ

• Rašyti komentarą (9)