Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Teatras padeda išsaugoti tautiškumą

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2008-02-26

Kretingos kultūros centre įvyko XVI komedijų šventė “Veinė jouka”. Be kretingiškių šventėje dalyvavo svečiai iš Punsko (Lenkija), Rygos (Latvija), Kalvarijos, Klaipėdos. Ši šventė pradėta rengti buvusio ir jau anapilin išėjusio Kretingos kultūros namų teatro režisieriaus Egidijaus Radžiaus, kurio vardu ir pavadintas teatras, iniciatyva.

Į komedijų šventę „Vėinė jouka“ punskiečiai atvyko su Žemaitės „Trys mylimos“. Pirma iš dešinės – režisierė Jolanta Malinauskaitė –Vektorienė.

Teatrų šventė - tarptautinė

Pasak E.Radžiaus teatro vyriausiojo režisieriaus Nerijaus Gedmino, atrinkti šventės dalyvius nėra paprasta, nes rinktis yra iš ko. - Punsko lietuvių kultūros namų Klojimo teatras – seni mūsų draugai. O latvių tetras buvo rekomenduotas, kaip vienas geriausių pastarųjų metų mėgėjų teatras,- sakė N.Gedminas.

Pasak režisieriaus, ypatingas ryšys juos sieja ir su Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros Mokomuoju tetru. Jų dalyvavimas šventėje jau tapo tradicija. Šiemet jie atvežė Juozo Marcinkevičiaus spektaklį “Mamutienos valgytojai“. Jį režisavęs docentas Gediminas Šimkus mokė ir dabar moko kretingiškius studentus – Kretingos teatro režisierius Albiną Buntinienę ir Tomą Jašinską.

Kiek baimintasi dėl Kalvarijos kultūros centro teatro “Titnagas”, kuris praėjusiais metais pelnė “Aukso paukštės” apdovanojimą: anot pašnekovo, norėjosi, kad spektaklių lygis labai nesiskirtų.

Kretingos kultūros centro E.Radžiaus teatras parodė N.Gedmino spektaklį “Šekspyriada” pagal V.Šekspyro kūrybą.

Todėl šiemet žiūrovai galėjo pamatyti ir liaudišką, ir modernų teatrą. N.Gedminas mano, kad siekiant renginio kokybės, dar ne visos galimybės išnaudotos.

Manoma, kad spektakliai galėtų vykti ne tik Kretingos kultūros centre, bet ir jo filialuose, nes ne visi žiūrovai suranda galimybę atvykti į Kretingą.

Stengiasi išsaugoti tautiškumą

Punsko lietuvių kultūros namų Klojimo teatro režisierė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė kalbėjo, jog Klojimo teatras turi gilias tradicijas. Lietuvių kultūros namai Punske įkurti 1956 metais, Klojimo teatras veikia nuo 1958 metų. Jei Lietuvoje sovietmečiu klojimo teatrų veikla buvo kiek slopinama, tai Lenkijoje šito nebuvo, ir visą laiką buvo rodomos lietuviškos dramos.

Klojimo tetras turi patalpas, tačiau tik režisierius yra etatinis darbuotojas. Visi kiti dirba veltui, aukodami savo laisvalaikį. Todėl režisierius turi būti ir scenografas, ir dailininkas. Dauguma aktorių lietuviškose dramose vaidina tautiniais rūbais. Kitus reikiamus rūbus atsineša patys aktoriai.

- Mums teatras – ne tik pomėgis. Vienas iš svarbiausių argumentų – tautiškumo išsaugojimas,- sakė režisierė J.Malinauskaitė-Vektorienė, baigusi universitete teatrologiją.

Punskas – Lenkija, ir išsaugoti savo tautiškumą gyvenant tarp kitataučių – svarbu. Miestelis turi apie tūkstantį gyventojų, 80 procentų – lietuviai. Publikai stengiamasi pristatyti lietuvišką dramaturgiją, nors kartais tai ir riboja spektaklių įvairovę.

- Mes nesijaučiame atitolę nuo Lietuvos. Buvo ir yra teatro ryšys. Ypač aktyvus kultūrinis bendradarbiavimas vyksta nuo 1990 metų. Mes atvykstame į Lietuvą dalyvauti įvairiose šventėse, festivaliuose,- pasakojo J.Malinauskaitė-Vektorienė.

Lietuviai Punske turi sodybą, kurioje yra šiaudais dengtas kluonas. Jame ir vyksta kultūriniai renginiai, parodos. Kluone yra vaidinę ir kretingiškiai.

Klojimo teatras turi kultūrinį sezoną, kurio kulminacija – Žolinės atlaidai. Per Žolines švenčiama Punsko diena. Klojimo teatras kasmet tai progai pastato bent po vieną spektaklį.

Jaunimas yra įsijungęs į kultūrinę veiklą. Jis stengiasi išsaugoti savitumą, todėl net maži vaikai mieliau renkasi tautinius šokius nei modernaus šokio pamokas.

Norinčių vaidinti - netrūksta

Lenkijos lietuvių mokyklose teatras taip pat populiarus. Kiekviena mokykla rengia savo šventes, per kurias vaidinama. Dauguma Klojimo tetro aktorių yra vaidinę mokykloje.

- Galbūt mes labiau pabrėžiame tautiškumo aspektą. Tačiau norint išlikti savimi, mums reikia daugiau pastangų negu tautiečiams, gyvenantiems Lietuvoje, - sakė režisierė.

Norinčių vaidinti netrūksta: tai - studentai, moksleiviai, dirbantys žmonės.

- Vaidinti – mano pomėgis.Vaidinu nuo mažumės, - sakė vienas iš aktorių, fizikos-informatikos mokytojas Tomas Berneckas.

T.Berneckas vaidina jau aštuoniolika metų ir yra vienas pagrindinių Klojimo tetro aktorių. Anot jo, tai, kad mokytojas vaidina – nieko nuostabaus, nes kiekviena pamoka yra tarsi 45 minutes trunkantis spektaklis. Teatras yra ta vieta, kur visą laiką reikia mąstyti. Scenoje tik mąstant galima išsisukti iš bet kokios padėties.

Pasak mokytojo, išėjus iš pamokos, galima nebegalvoti apie fiziką. Tačiau kai ilgai vaidini, riba tarp gyvenimo ir vaidybos pasidaro plonytė. Parašius projektą ir gavus lėšų jubiliejaus proga jie išleido ir knygą “Luošimai kluoni”. Pasak pašnekovės, leidžiant knygą daug darbo įdėjo dvidešimt metų tetrui vadovavusi Teklė Parasevičienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas