|
|
|
Muzikuodami pristatė leidinį „Virė virė košę“
Skambiomis melodijomis būsimieji muzikantai kartu su savo mokytojais pristatė Kretingos meno mokyklos fortepijono mokytojos Silvijos Stanienės išleistą muzikos mokymo ir mokymosi leidinį „Virė virė košę“, kuriame publikuojamos pačios pedagogės aranžuotos lietuvių liaudies dainos, pirštų skaičiuotės-žaidimai, padedantys muzikos pedagogams profesionaliai mokyti fortepijono pradžiamokslio. Šv. Antano rūmų salėje, padabintoje Kretingos meno mokyklos mokinių dailės darbų paroda „Iš vaikystės prisiminimų“, visą vakarą skambėjo fortepijono, saksofono, klarneto, smuiko, kanklių, vokalo-chorinio dainavimo skyriaus mokytojų ir mokinių atliekami kūriniai, kurie buvo sudėti į leidinį „Virė virė košę“. Jo viršelį sukūrė Kretingos meno mokyklos grafinės raiškos mokytoja Birutė Česnauskienė. Renginio vedėja Diana Jomantaitė-Jonaitienė, pradėdama koncertą, skirtą pristatyti leidinį, priminė, kad naują požiūrį į etnokultūrą suformavo dainininkė, liaudies dainų atlikėja Veroninka Povilionienė su profesoriumi saksofonininku Petru Vyšniausku, vėliau tradiciją pratęsė folkloro kolektyvai „Thundertail“, „Kitava“, Aistė Smilgevičiūtė su grupe „Skylė“. Šie atlikėjai savo pavyzdžiu įrodė, kad lietuvių liaudies dainų muzikinis paveldas nėra tik niūrus, nuobodus, o pasitelkus savitą ritmą ir paįvairinus harmonijos pagrindus galima folklorinį dainavimą puikiai pritaikyti šiuolaikinio gyvenimo madai ir skoniui.
„O kaipgi pritaikyti šias naujovių tendencijas savo muzikiniame pedagoginiame darbe? Kaip sudominti mokinius lietuvių liaudies dainomis, kaip išlaikyti XXI a. jaunimo susidomėjimą etnomuzika? Į šiuos klausimus savo leidiniu „Virė virė košę“ tam tikra prasme atsakė Silvija Stanienė“, – kalbėjo renginio vedėja. Ji priminė mokytojos žodžius, jog jai būdavo apmaudu, kad visi gerieji pavyzdžiai, kaip nuo mažų dienų ugdyti meilę liaudies muzikai, skambėdavo kitų šalių, o ne lietuvių liaudies dainų ar žaidimų melodijomis. Tad savo leidinyje S. Stanienė visiems nuo vaikystės žinomas vaikiškas liaudies dainas – „Virė virė košę“, „Siūlai, siūlai“, „Pas motulę augau“, „Tupi žvirblis kamine“, „Ant kalno karklai“, „Garnys, garnys“, „Klausė žvirblis čiulbuonėlis“, „Mano batai buvo du“, „Jurgeli, meistreli“ ir kitas – įvilko į smagų ir linksmą bugy, rokenrolo, tango, disko, regtaimo rūbą. Be 22-jų lietuvių liaudies dainų, natų knygoje „Virė virė košę“ publikuojamos aštuonios skaičiuotės-žaidimai, pirštų sporto ir mankštos pratimai, kuriuos vaikai gali pritaikyti kelionėse ar viešėdami ten, kur nėra instrumento. Kurdama aranžuotes, užrašydama groti skirtas natas, S. Stanienė niekur sąmoningai nenurodė, kokiais pirštais reikia tai atlikti, nėra jungimo, dinamikos ženklų, kad patys mažiausieji meno mokyklos mokiniai, fortepijono specialybės atėję mokytis pirmokai nepatirtų streso dėl „neteisingo“ piršto ar ne taip klaviatūrą palietusios rankos. Atėję ne tik pasveikinti mokytojos S. Stanienės, bet ir pamuzikuoti, atlikti į jos leidinį sudėtus kūrinėlius mokiniai ir jų mokytojai akcentavo, kad mokydamiesi groti pagal jos sudėliotas natas, jau po mėnesio-dviejų vaikai galėjo pagroti ir kitiems – draugams, tėvams. Ir tai jie įrodė grodami kartu su mokytojais Vilija Vitkauskiene, Vigilija Smilgyte-Mockevičiene, Visvaldu Stirbliu, Dalia Pociene, Laimonu Staniumi, Rima Stonkuviene, Jūrate Norkuviene, Rima Žilinskiene, koncertmeistere Olga Vasiljeva bei pačia S. Staniene ir dainuodami su Jūrate Norkuviene. Vaikai ir jų tėvai mokytojai S. Stanienei dėkojo teikdami spalvingas rudens gėlių puokštes, o kolegės fortepijono mokytojos Rita Retkienė-Pukelytė iš Kretingos meno mokyklos ir Rima Žilinskienė iš Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos, sveikindamos leidinio pristatymo proga, linkėjo kūrybinės sėkmės tiek ugdant būsimuosius pianistus, tiek rengiant juos mokyti padėsiančius leidinius.
„P. n.“ informacija
|
|
