Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Lašišą pakvietė grįžti namo

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2020-05-19
Demontavus ir rekonstravus Salanto upės užtvanką tikimasi, kad į Salantų aukštupį sugrįš neršti tam tikrų rūšių žuvys, pagausės jų ištekliai.

Salantų regioninio parko direkcija kartu su programa „Kurk Lietuvai“ paminėjo Pasaulinę žuvų migracijos dieną ir ta proga surengė virtualią konferenciją „Žuvų migracijos kelių atkūrimas Lietuvoje“, kuria tarsi pakvietė lašišą grįžti namo.

Nors Salanto upėje siekiama kelius atverti ir šlakiams, ir margiesiems upėtakiams, nėgėms, žiobriams ir kitoms žuvims, tačiau šios konferencijos simboliu ir gerosios žinios apie Salantų miesto užtvankos demontavimą skleidėja pasirinkta lašiša, nes lašišos vardas visame pasaulyje simbolizuoja laisvą upių tėkmę ir švarias upes.

Ekspertai, mokslininkai, saugomų teritorijų atstovai analizavo aktualias žuvų migracijos kelių atkūrimo problemas Lietuvoje, pristatė ir pirmuosius ketinimus šalinti užtvankas šalyje. Salantų regioninio parko direkcija pasidalino patirtimi ir tikslais, siekiant demontuoti Salantų miesto užtvanką. Konferencijoje „Žuvų migracijos kelių atkūrimas Lietuvoje“ mintimis apie žuvų migracijos kelius Lietuvoje ir jų svarbą žuvų bendrijoms dalinosi Žuvininkystės tarnybos atstovas Justas Poviliūnas, Lietuvos hidrobiologų draugijos narys Kęstutis Skrupskelis parengė pranešimą „Patvankos ir hidroelektrinės – rekreacinės žvejybos draugai ar priešai“, Aplinkosaugos koalicijos atstovė Karolina Gurjazkaitė kalbėjo apie visuomenės ir suinteresuotų asmenų įtraukimą į užtvankų demontavimo projektus, programos „Kurk Lietuvai“ pranešėjos Jonė Leščinskaitė ir Ieva Zamaraitė pristatė projektą „Tarpinstitucinės komunikacijos skatinimas upių atvėrimo žuvims klausimu“, Dubysos regioninio parko direkcijos vadovas Vygantas Kilčauskas pasidalino įžvalgomis apie pažeistos Dubysos upės vagos tvarkymą šiame parke, Aplinkos apsaugos agentūros specialistas Gintautas Sabas kvietė diskusijai, ko galime pasimokyti iš Estijos žuvų migracijos kliūčių šalinimo pavyzdžio, lašišinių žuvų ir jų buveines Salanto upės baseine aptarė Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų instituto mokslo darbuotojas Nerijus Nika, saugomas teritorijas Salanto upėje pristatė Salantų regioninio parko ekologas Antanas Kubilius, techninius Salantų užtvankos griovimo ir rekonstrukcijos sprendinius – bendrovės „Primega“ vadovas Remigijus Pužas.

Diskutuojant taip pat prisiminta, kad tuometinė užtvankų paskirtis buvo susijusi su rekreaciniais tikslais, tenkinant vietos bendruomenių poreikius, taip pat buvo siekiama apsirūpinti krintančio vandens sukuriama energija, apsisaugoti nuo potvynių ir pan. Praėjusiame šimtmetyje masiškai atsiradusių tokių upių statinių pasekmė – pakeista gamtinė aplinka, daugelis ypač vertingų upių buvo patvenktos įrengiant aukštas užtvankas, kurios visiškai užblokavo žuvų migracijos kelius į aukštupius. Taip buvo prarastos migruojančių žuvų nerštavietės, sutriko natūrali medžiagų perneša upėse, degradavo ir tebedegraduoja nuo potvynių priklausomos slėnių buveinės. Pastaraisiais dešimtmečiais suvokta tikroji užtvankų daroma žala aplinkai, kuri yra daug didesnė už jų teikiamą naudą.

Salantų regioninio parko direkcija, vadovaujama Modesto Šečkaus, jau kelerius metus kalba apie Salantų miesto užtvankos būklę ir perspektyvą. Žuvų migracijos kelio atkūrimas ties Salantų miesto užtvanka numatytas Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų plane ir Salantų regioninio parko planavimo schemoje: Salantų miesto užtvankos griovimo ir rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų alternatyvos buvo aptartos ir pristatytos šių metų pradžioje – pasirinkta pati tinkamiausia gamtiniu ir rekreaciniu požiūriais, o Salantų miesto užtvankos vandens pralaidos demontavimas būtų vienas pirmųjų atvejų šalyje.

Salantų regioninio parko direkcija pateikė tokį pavyzdį: Gudenos upėje Danijoje demontavus hidroelektrinės užtvanką upėje aukščiau užtvankos margųjų upėtakių populiacija išaugo nuo 0 iki 5 individų viename upės metre, upėtakių populiacija reikšmingai pagausėjo ir žemiau užtvankos. Šie rezultatai pranoko visus lūkesčius – iš esmės panašių rezultatų pasiekiama po kiekvienos užtvankos demontavimo. Upės atsigauna labai sparčiai, o jos vandenys apgyvendina vis gausesnės žuvų populiacijos.

Salanto upė kartu su savo intakų tinklu aukščiau Salantų miesto užtvankos yra ypač perspektyvi šlakių, margųjų upėtakių, nėgių, žiobrių nerštavietėms (46 km upių ruožų, iš kurių 29 km yra natūralios vagos upės). Demontavus Salantų miesto užtvankos vandens pralaidą tikimasi, kad į Salanto aukštupį grįš neršti gausūs migruojančių žuvų ir nėgių būriai, pagausės įprastų žuvų ištekliai, pagerės upėje aptinkamų kitų retų rūšių būklė, o dėl atstatytos natūralios upės tėkmės bus pagerinta upės ekologinė būklė, visa Salanto upė, kartu ir Minijos upės baseinas taps atsparesni klimato kaitos kylančioms grėsmėms.

---

Gegužės 16 d. jau ketvirtąjį kartą buvo paminėta Pasaulinė žuvų migracijos diena. Kas dvejus metus šią dieną visame pasaulyje organizuojami renginiai, kurie supažindina visuomenę su dažnai pavojuje išnykti esančiomis migruojančiomis žuvimis ir jų svarba upių ir jūrų ekosistemoms, sunkumais, su kuriais šioms žuvims tenka susidurti žmonių paveiktose upėse. Šios iniciatyvos sumanytojas – Pasaulio žuvų migracijos fondas (World Fish Migration Foundation), koordinuojantis renginius, vykstančius visame pasaulyje. Informaciją apie Salantų regioninio parko direkcijos suorganizuotą virtualią konferenciją galima rasti Pasaulinei žuvų migracijos dienai skirtų renginių žemėlapyje šalia kitų 266 vietovių visame pasaulyje.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas