Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
Psichologė Vika Gridiajeva nerimą siūlo įveikti dviem būdais: pasyviai, suvokiant, kad nieko negaliu pakeisti ir leidžiu gyvenimui tiesiog tekėti, arba aktyviai – imtis veiklos, atrasti naujų dalykų, išmokti medituoti, užsiimti joga, mokytis naujos kalbos.

Koronavirusas visuomenėje sukėlė ne tik fiziškai apčiuopiamų pokyčių, kardinaliai pakeitusių visų gyvenimą – pasikeitė ir emocinė aplinka. „Koronavirusas ir jo plitimas, su tuo susijusi izoliacija veda prie to, kad ši pandemija žmonijai bus ne šiaip liga ar, kaip kiti kalba, paprastas peršalimas. Psichologine prasme mes kalbame apie kolektyvinę traumą“, – įvardijo Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva.

Nerimą kelia nežinomybė

Iki tol gyvenome gana stabilų, saugų, pakankamai nuspėjamą gyvenimą, ir staiga – pasaulinė pandemija, atkeliavusi ir į Lietuvą. „Žmogaus psichinei sveikatai būtini mūsų vidiniai resursai buvo sutrikdyti, ir jau dabar galime matyti, o ateityje stebėsime dar stipresnius, fiziologinius, psichologinius, emocinius ir socialinius pokyčius“, – tikino V. Gridiajeva.

Žmogus iš prigimties yra socialinė būtybė. Taip, kaip maistas reikalingas išlaikyti sveiką kūną, bendravimas reikalingas mūsų psichinei veiklai. Karantino laikotarpis bus lengvesnis intravertams, o visiems kitiems tai bus laikas, kai atrasime naujų savo savybių.

Pirmiausia, žmonėms yra sunku susitvarkyti su nežinomybe. „Nežinome, kodėl tai vyksta, kada tai baigsis, kaip tai paveiks mus. O mūsų smegenys taip surėdytos, kad tą nežinojimą privalu užpildyti: vieni ieško atsakymų, kiti juos susikuria. Bet pati neapibrėžtumo situacija mums kelia baimę, pasimetimą, nesaugumą“, – teigė psichologė.

Žmonės labai skirtingai reaguoja į pandemiją: vieni nuvertina, sakydami, kad tai nieko tokio, tačiau yra ir tokių, kurie, tarkim, jau kovo pradžioje išpirko tualetinį popierių ir grikius, t.y. į pandemiją reagavo hiperbolizuodami.

Situaciją apsunkina ir karantinas, kuomet visi turi likti namuose. Yra žmonių, kurie dėl šio karantino neteko paskutinių socialinių kontaktų: senoliai, vienkiemiuose gyvenantys vieniši žmonės. Ir tai juos gali stipriai paveikti, nes vienatvė gali būti nepakeliama.

Žmonių gyvenimai skirsis ir per karantiną. Vienoks jis bus tų, kurie laikosi karantino sąlygų, dirba iš namų arba turi nedarbingumo pažymėjimą. Kitokius išgyvenimus patirs tie, kurie dirba su žmonėmis. Pavyzdžiui, gydytojai arba net pardavėjai, turintys kontaktą su kitais žmonėmis. Jie daug dažniau savęs bus linkę klausti, ar aš nesusirgau, kai tik pasireikš koks peršalimo simptomas. Jie greičiausiai išgyvens daug didesnį nerimą.

„Turiu draugų, kurie dirba šiuo metu ir neturi galimybės izoliuotis. Pastebėjau, kad jie dažnai kalba apie kaltę. Kaltę, kad gali susirgti ir ligą platinti patys to nežinodami. O baisiausia jiems – parnešti ligą į namus. Mums visiems baisu, kad nesusirgtų mūsų vaikai, seneliai, jautriausios žmonių grupės. Tačiau jie su tuo gyvena kasdien“, – atkreipė dėmesį V. Gridiajeva.

Visos šalies mastu taip pat vyksta pokyčiai. Psichologės teigimu, dėl šios priežasties šalies valdžia savo iniciatyvomis ir veiksmais privalo nuraminti visuomenę. Nes kuo situacija neapibrėžtesnė, tuo daugiau nerimo kyla. „Nereikia stebėtis, kad piliečiai pyksta ant savų, kurie grįžta iš užsienio. Grįžusieji yra vertinami kaip didelė grėsmė mūsų sveikatai ir net gyvybei, valdžios pasisakymai, rezonuojantys su medikų realybe, situaciją tik blogina. Dar blogiau, kad pas mus atsirado ir stigmatizavimas. Teko girdėti, kad Indonezijoje „baltieji“ yra laikomi ligos šaltiniu, todėl jiems vieniems ten vaikščioti nėra labai saugu. O pas mus dabar toks požiūris į parvykusiuosius ir sergančiuosius. Bet reikia suprasti, kad toks mąstymas ir elgesys kyla iš baimės“, – paaiškino psichologė.

Riboti informacijos srautą

„Socialiniuose tinkluose yra juokaujama apie tai, kuo baigsis karantinas: kad birželį turėsime išaugusį skyrybų skaičių, o sausį ir vasarį – kūdikių bumą. Manau, tie juokai turi tiesos. Būti šeimoje dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę yra nelengvas iššūkis, jei šeima iki karantino džiaugėsi vienas kito draugija tik kelias valandas per dieną. Iš pradžių gali kilti jausmas, kad tai „atostogos“. Tačiau karantinas toli gražu jų neprimena. Kai žmonės savo valia atostogauja, jiems nereikia nerimauti dėl ateities, jie jaučiasi saugūs, jie žino, ką veiks po atostogų, galų gale jie kontroliuoja situaciją. O štai karantinas šeimose gali iškelti daug sudėtingų klausimų, tokių, kaip šeimos finansai, buities rūpesčių pasiskirstymas, atsakomybė ir kiti“, – kalbėjo V. Gridiajeva.

Esama situacija reikalauja ir naujų įgūdžių: tokių, kaip vaikų mokymasis namuose. Tai – nemažas iššūkis kiekvienai šeimai, pareikalausiantis daug kantrybės, žodžio laikymosi, gebėjimo motyvuoti, atlaikyti vaiko pasipriešinimą. „Kai dirbau mokykloje, atlikau tyrimą apie tėvų įsitikinimus, kodėl vaikams nesiseka mokytis arba paisyti elgesio normų. Paaiškėjo, kad didžioji tėvų dalis galvoja, kad, kai vaikams nesiseka mokytis, už to slypi mokytoja, taip pat, jei vaiko elgesys yra netinkamas, – už tai slypi ir kiti vaikai, ir mokytoja. Tačiau savosios – tikrosios pačių tėvų atsakomybės – yra mažai. O dabar tėvai bus tie žmonės, kurie turėsi prižiūrėti savo vaikų norą ir nenorą mokytis, kontroliuoti jų ketinimus išeiti „į kiemą“, – pastebėjimais dalijosi psichologė.

Kad namai išliktų ta vieta, kur yra saugu, jauku ir netaptų pragaru, anot V. Gridiajevos, labai svarbu šeimai susėsti visiems kartu ir sudėlioti dienos ritmą: „Žinojimas, kas po ko seka, sumažina nerimą, sukuria suvokimą, kad bent kažką šioje situacijoje galime kontroliuoti. Tėvai, kurie augina mažus vaikus, turėtų laikytis įprasto vaikui darželio režimo. Žmonės sako, kad jie nejaučia nerimo ar kitokių pojūčių, jaučiasi mieguistesni, labiau pavargę, nors, atrodytų, daro mažiau. Taip yra todėl, kad, nors sąmoningai su nerimu žmogus nekovoja, pasąmonė vis dėlto siunčia nerimo signalus ir mūsų organizmas į tai reaguoja.“

Taip pat labai svarbu kalbėti apie tai, ką jaučiame. „Išgirdus iš artimo žmogaus, kad jam baisu dėl to, ar pavyks nesusirgti šiuo laikotarpiu, svarbu jo jausmų nenuvertinti ir nesakyti „oi, tu ir vėl, nepradėk, viskas bus gerai, ko čia pergyveni“. Geriau pasikalbėti prie arbatos puodelio, leisti žmogui išlieti savo jausmus“, – patarė psichologė.

Norint sumažinti nerimo lygį namuose būtina riboti informacijos srautą: susirasti patikimą šaltinį, iš kurio sužinosite apie tai, kas vyksta šalyje, kokie pokyčiai. „Darykite tai kartą per dieną, o ne nuolat tikrinkite, kiek žmonių jau serga ar mirė. Taip pat labai svarbu apie tai kalbėtis su vaiku. Mano pačios ketverių metų duktė, išgirdusi žinias, paklausė, ar visi žmonės mirs. Tai parodo, kad vaikai skirtingai priima informaciją. Svarbu su jais kalbėtis, kodėl negalime eiti į svečius, daryti mums įprastus dalykus, taip pat – papasakoti ir apie virusą“, – akcentavo psichologė.

Reikės psichologinės pagalbos

Karantinui tęsiantis, atsiras daug žmonių, kuriems reikės psichologinės pagalbos. „Dėl streso turėsime daugiau piktesnių žmonių, gali vėl padaugėti žmonių, vartojančių alkoholį, smurtinių nusikaltimų šeimose“, – įvardijo psichologė.

Psichinėmis ligomis sergantiems žmonėms gali paūmėti simptomai. „Jau vasarį Kinijoje dirbantys psichologai tikino, kad žmonės patiria nemažai nerimo priepuolių, jiems sutrinka miegas, pasireiškia depresijos simptomai. Ir tai yra rimta. Mūsų šalyje psichinės ligos vis dar nėra vertinamos pakankamai rimtai. Dažnam atrodo, kad depresija yra pasirinkimas. Tačiau depresija ar kitas psichinis sutrikimas yra toks pats rimtas, kaip ir bet kokia kita liga, ir turi būti gydomas. Todėl labai svarbu stebėti savo būseną ir nedvejojant kreiptis pagalbos, jei tik pajutote, kad mintys plūsta, jas kontroliuoti darosi sunku, smarkiai sutriko miegas“, – akcentavo V. Gridiajeva.

Kaip įveikti nerimą – būdų daugybė. „Dabar mes galime neveikti nieko. Tiesiog pažiūrėti į dangų ar geriant arbatą stebėti, kur mūsų mintys mus nuves. Drįsčiau sakyti, kad tai sveikiausia, ką mes galime su savimi dabar padaryti. Darykite tai, kas jums malonu. Nėra vieno bendro recepto“, – atkreipė dėmesį V. Gridiajeva, kuri su savo šeima kasdien sportuoja, daro ką nors kūrybiško, kartu žiūri filmą, kiekvienas turi sau skirtą laiką, išbando naujus valgių receptus, pasikalba su kuo nors už namų ribų, taip išlaikydami socialinius kontaktus.

Šią krizę galima įveikti dviem būdais: arba pasyviai, suvokiant, kad nieko negaliu pakeisti ir leidžiu gyvenimui tiesiog tekėti, arba aktyviai – imtis veiklos, atrasti naujų dalykų savo gyvenime, išmokti medituoti, užsiimti joga, mokytis naujos kalbos.

„Svarbu, kad žmogus jaustų kaip įmanoma didesnį komfortą šiuo sudėtingu laiku. Kad ir kokią strategiją betaikytumėme, labai svarbu išlaikyti pozityvų mąstymą. Prisiminkime, kad visos ekonominės krizės buvo įveiktos, su buvusiomis pandemijomis buvo susitvarkyta, tad ir šis etapas mūsų gyvenime baigsis“, – akcentavo psichologė.

Vis dėlto šioje situacijoje žmonėms reikia ir vilties. „Viltis – tai tas variklis , kuris mus skatina nepasiduoti. Kuris skatina nepasiduoti medikus, kovojančius su šia liga. Viltis, kad viskas bus gerai, skatina senus žmones neprarasti tikėjimo, kad išaus ta diena, kai galėsiu bendrauti su proanūkiais“, – kalbėjo V. Gridiajeva.

---

Psichologė patarė, ką daryti, jei jaučiate nerimą:

* Kalbėtis su kuo nors, kas be vertinimo išklausytų.

* Vengti kofeino, laikytis dienos ritmo, gerti vandens.

* Laiku eiti miegoti.

* Nerimą galima išrašyti arba išpiešti, pavyzdžiui, atsisėskite ir užrašykite viską, kas ateina į galvą.

* Susiraskite jus raminančią dainą, mantrą ar maldą ir, pakilus streso lygiui, ją sau priminkite.

* Nerimą galimą išjudėti (pasivaikščiokite, pasportuokite).

* Pagulėkite šiltoje vonioje.

* Gebėjimas kontroliuoti nerimą nėra per dieną išmokstamas dalykas. Savo nerimą pripažinkite, jį supraskite, pamilkite, ir jis leis jums gyventi visavertį gyvenimą.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas