Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Batsiuvys įkūrė pirmąją viešąją Kretingos biblioteką

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2020-03-20
Buvusi ilgametė bibliotekininkė-bibliografė Kleta Gindvilienė, kaip ir jos tėvas, sukaupė gausią namų biblioteką, kuria taip pat dalijasi su kitais kretingiškiais.

Dupulčiuose gyvenanti buvusi ilgametė bibliotekininkė-bibliografė 78-erių Kleta Gindvilienė dabar užrašo prisiminimus apie savo tėvą Vladą Mačernį (1908–1978), šviesuolį batsiuvį, kuris siuvo avalynę ir prieškariu puošė Kretingos ponias, kaupė knygas ir pačiame miesto centre atidarė pirmąją viešąją biblioteką.

Supleškėjo namas ir knygos

K. Gindvilienė pasakojo, kad jos tėvų Jadvygos ir Vlado Mačernių namas su dirbtuvėmis ir biblioteka prieš karą stovėjo pačiame miesto centre – Katkaus g. Nr. 6, ten, kur dabartinėje J. K. Chodkevičiaus gatvėje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, ir, simboliška, – priešais naująją Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešąją biblioteką.

„Tėvas namuose pats modeliuodavo ir siūdavo batus pagal ponių užsakymus ir pageidavimą. Ištaigingus vasarinius ir žieminius – dar atmenu man, seserims ir mamai buvo pasiuvęs šiltus, burkomis vadintus aulinukus. Tame pačiame name veikė ir turtinga nuosava biblioteka – tėvas buvo sukaupęs per 2 tūkst. įvairių knygų ir už simbolinį mokestį jas skolindavo kretingiškiams. Knygų jam paliko į Vokietiją emigravęs vienas kretingiškis, jų parsisiųsdavo iš „Spindulio“ spaustuvės Kaune“, – pasakojo kretingiškė.

Jos tėvų bibliotekoje ypač mėgę lankytis gimnazistai, – tarp skaitytojų buvusi ir kretingiškė Janina Krisiūnienė, kuri pasakojusi, kad už 10 centų parsinešdavo namo skaityti tuomet populiarių rašytojų – Onorė Balzako, Ivano Turgenevo, Levo Tolstojaus knygų, lietuvių rašytojo Justo Pilyponio kūrinių. O šviesaus atminimo Kretingos muziejaus muziejininkas Donatas Butkus jos tėvo biblioteką pavadino pirmąja viešąja Kretingos miesto biblioteka.

Deja, J. ir V. Mačernių namas 1941-ųjų birželį, mieste kilus gaisrui, sudegė ligi pamatų. Ugnis pasiglemžė ir biblioteką – išliko tik tos knygos, kurias buvo pasiėmę skaitytojai.

Pirmąją viešąją biblioteką Kretingoje atidaręs Vladas Mačernis skirtingais gyvenimo laikotarpiais.

Tėvas – spalvinga asmenybė

K. Gindvilienės žodžiais, jos tėvas – tolimas poeto Vytauto Mačernio giminaitis, buvo itin šviesus žmogus: gimnazijoje baigęs 8 klases, daug skaitė, sportavo – žaidė šachmatais, futbolą.

Jis buvo ne vien bibliofilas, bet ir filatelistas – rinko pašto ženklus, turėjo Rusijos caro laikų ženklų. Per gaisrą dalis kolekcijos sudegė, kita liko pas draugus. Prieš mirtį perdavė kolekciją dukteriai Kletai, o ši – savo sūnui Mariui.

„Neužmirštu šeimos vakarojimų žiemomis: kas adė, siuvo, o vienam tekdavo garsiai skaityti knygą. Visi mėgome nuotykių knygas, ypač – Džeko Londono istorijas, labai išraiškingai skaitydavo tėvas. Giminės susibūrimuose jis būdavo gyvoji siela – skaldydavo anekdotus, iš klausos grodavo įvairiais muzikos instrumentais – akordeonu, mandolina, smuiku, balalaika“, – prisiminė pašnekovė.

Sykį su draugu jos tėvas išsiruošė į žygį dviračiais aplink Lietuvą, turėdamas vos 2 centus kišenėj, ir džiaugėsi, kad žmonės visur svetingai sutiko.

V. Mačernis mokėjo kelias užsienio kalbas – vokiečių, rusų, prancūzų, anglų, nes vaikystėje jo šeima kilnojosi po įvairius miestus, gyveno Rusijoje, Sankt Peterburge, kur jis ir gimė.

Aukštos kvalifikacijos virėjas Jonas Mačernis (kairėje) su kolega.

Pralošė dvarą ir... kelnes

„Mano tėvo tėvas – senelis Jonas Mačernis buvo kilęs nuo Kartenos, į Sankt Peterburgą išvyko ieškodamas laimės. Buvo aukštos kvalifikacijos virėjas. Ten susitiko mano močiutę Veroniką Matuliauskytę nuo Švenčionėlių, kuri turėjo arbatinę – ją buvo paveldėjusi iš turtingos rusės.

Įsidarbino pas ją, vedė, jiems gimė vienturtis sūnus Vladas. Rusijoje kylant revoliucijai, prasidėjus badui, šeima su 8-mečiu sūnumi 1916-aisiais grįžo į Lietuvą.

„Senelis dirbo virėju „Prezidento Antano Smetonos“ laive, Mažeikių, Alytaus, Birštono, Palangos ir Kretingos restoranuose, Kalnalio kaime pats buvo atidaręs aludę. Sovietmečiu dirbo Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninės, o prieš pensiją – Kauno tuberkuliozės dispanserio virtuvėse“, – senelio gyvenimo faktus prikėlė K. Gindvilienė.

„Tėvas pasakojo, kad senelis buvęs ir aistringas biliardo lošėjas: jis buvo išlošęs Laukžemės dvarą ir vieną vasarą jame visi gyveno – grybavo, uogavo aplinkiniuose miškuose. Bet vienądien senelis grįžęs pasakė – viskas, dvarą pralošiau, ir šeima turėjo išsikraustyti. O sykį pralošė net kelnes, – draugas atbėgęs prašė močiutės Veronikos atnešti vyrui viršutines kelnes, nes šis likęs vien su apatinėmis“, – juokingas situacijas pasakojo K. Gindvilienė.

K. Gindvilienės senelio virėjo Jono Mačernio (centre) šeima: šalia Jono – močiūtė Veronika (su šuniuku), būsimasis Kletos tėvas Vladas sėdi vidury.

Pomėgis – esperanto kalba

Pomėgį knygoms pavedėjo ir abi J. ir V. Mačernių dukterys – Kleta ir Neringa, abi tapo bibliotekininkėmis-bibliografėmis. K. Gindvilienė bibliotekininke dirbo kone keturis dešimtmečius, jos paskutinė darbovietė – Šv. Antano religijų studijų instituto Kretingoje biblioteka. Ji taip pat sukaupė didelę nuosavą biblioteką, kurioje – keli tūkstančiai knygų.

K. Gindvilienė yra ir viena aktyviausių Kretingos rajono esperantininkių: 2009-aisiais ji išpildė savo gyvenimo svajonę – vyko į tarptautinį esperantininkų kongresą Roterdame Olandijoje, kur dalyvavo šios dirbtinės kalbos mėgėjai iš viso pasaulio. „Įsivaizduokit, keli tūkstančiai žmonių iš Europos, Japonijos, Indijos galėjome laisvai susišnekėti“, – pašnekovės atmintyje dar gyvi kongreso įspūdžiai.

Kretingiškė susirašinėdavo su įvairių tautybių žmonėmis – iš Italijos, Bulgarijos, Čekijos, Vokietijos, Vengrijos, Estijos, Japonijos, Nepalo, tačiau dabar intensyviausiai – su ukrainiete Svetlana.

K. Gindvilienė išsaugojo pluoštą istorinių nuotraukų: vieną jų, darytą 1929-aisiais, kurioje užfiksuoti Mažeikių futbolininkai, tarp jų – ir Kletos tėvas po rungtynių su Akmenės komanda, ji padovanojo Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejui Nasrėnuose.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas