Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Komiksų knygose – Kretingos miesto istorija

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
  • 2020-03-13
Kretingos istorijos įvykiai paskatino A. Patamsį išbandyti save ir kaip komiksų kūrėją.

Kretingos muziejuje dirbantis Artūras Patamsis, pagal specialybes – kelių inžinierius ir dizaineris, vienu įkvėpimu ėmėsi kurti komiksų knygas, gausiai iliustruotas paties sukurtais ketureiliais bei grafikos darbais apie Kretingos dvaro, Dimitravo palivarko ir Pranciškonų vienuolyno praeitį.

Išvien – vaizdai ir mintys

Per pusmetį sukūręs 2 knygas „Pamirštos dvaro pasakaitės“ ir „Istorijos prie laužo“, kuriose – kone 300 piešinių, A. Patamsis sakė jau baigiąs ir trečiąją.

„Muziejuje susitinku su žmonėmis, kurie smalsauja, kur veda tolimosios rūsio durys, ar yra požemiai, kas juose saugoma. Domisi, kokios grafų Tiškevičių gyvenimo istorijos yra tikros, o kurios – išgalvotos. Yra išleista mokslinių knygų apie Kretingos istoriją, tačiau žmonės mėgsta paprastus pasakojimus, kartais – net šiurpius, kur tikrovė persipina su legendomis. Taip ir sugalvojau populiariu stiliumi – komiksais, kai pateikiama nedaug informacijos, bet daug įtaigių piešinių, – papasakoti, kaip kažkada gyveno žmonės mūsų mieste“, – kalbėjo A. Patamsis, savitai perteikęs Kretingos miesto istoriją nuo Magdeburgo teisių suteikimo iki Tiškevičių valdymo pabaigos.

Jo žodžiais, netgi įžymus istorikas Alfredas Bumblauskas yra pastebėjęs, kad Žemaitijos istorija prasideda nuo Kretingos – tai pirmasis miestas Žemaitijoje, gavęs Magdeburgo, arba savivaldos, teises.

Knygų autorius įsitikinęs, kad komiksus mėgsta ir vaikai, ir suaugusieji. Kurdama scenas, jis tikino, išsyk matydavęs ir vaizdus – šie atgydavę iš girdėtų pasakojimų ar perskaitytų istorinių knygų, o išvien su jais eiliuodavosi ir mintys.

Balto popieriaus lapas ir juodas tušinukas – tokiomis minimalistinėmis priemonėmis gimsta išraiškingi A. Patamsio grafikos darbai.

Įkvėpė mistinės pasakos

Kurti komiksus A. Patamsį įkvėpė vaikystėje jo pamėgtos mistinės brolių Grimų bei Haufo pasakos, taip pat – vakarais susėdus pasakojami išgalvoti pasakojimai apie vaiduoklius.

„Visos mano kambario sienos būdavo nukabinėtos Drakulos, vampyrų vaizdais ir plakatais, jų pats prisipiešdavau, pasidarydavau koliažų.

Jaunystėje buvau parsitempęs ir kaukolę, – ją, kaip ir daugybę kitų, aptikome tiesiant autostradą. Tuomet niekam nerūpėjo – kapinynai čia ar paskubomis po mūšio užkasti palaikai, – atviravo A. Patamsis. – O ir Kretingos dvaro rūmų tamsa ir vienuma naktį baugina. Nė neabejoju čia kažkada buvus ir nematomąją – mistinę – didikų gyvenimo pusę, kai, susėdę prie žvakių, tarpusavyje jie pasakodavo bauginančias istorijas. Tikros istorijos komiksuose sudaro pagrindą, bet kadangi tai – grožinis kūrinys, aš prikuriu dar ir savų.“

Pirmose dviejose knygose po Tiškevičių rūmų ir pranciškonų vienuolyno rūsius ir labirintus, tarp Dimitravo palivarko mūrų ir laukų, lydima šikšnosparnio BU, klajoja pagrindinė komiksų herojė mergaitė Patricija. Ji sutinka įvairias Kretingos miesto istorines asmenybes ir kartu su jomis patiria nepamirštamus nuotykius. Dar nebaigtoje trečiojoje knygoje A. Patamsis vaizduoja Kalėdas dvare bei grafienės Sofijos kelionę po Europą.

Nominuotas „Aukso vainikui“

Polinkį piešti A. Patamsis sakė paveldėjęs iš savo motinos Gražinos Patamsytės, bet pomėgis grafikai atsiskleidė tarnaujant kariuomenėje Karelijoje: „Pirmąkart tušą ir plunksną paėmiau, kai norėjau atspindėti baltąsias poliarines naktis. O grįžęs iš kariuomenės įstojau į Kauno meno technikumą mokytis grafinio dizaino, mano diplominis darbas – grafų Tiškevičių koplyčios ir Pažaislio vienuolyno grafiniai vaizdai. Dėstytojai matė manyje menininką ir linkėjo toliau dirbti ta linkme.“

Kauno „Santakos“ kino teatre buvo surengęs savo darbų parodą, tačiau darbai išsibarstė. Vėliau vieno jų – kažkieno padaugintą Pažaislio vienuolyno – kopiją draugas nupirko Aleksoto turguje ir atvežė kretingiškiui.

Nuo 1982-ųjų iki 2014 m., pašnekovas prisipažino, piešimą išvis buvo padėjęs į šoną. Tačiau susidomėjęs senosiomis dvarvietėmis, rūmais, kariniais fortais ir dėl jų skersai išilgai išvažinėjęs Lietuvą, štrichais juos persikeldavo ir ant popieriaus. Ilgainiui gimė grafinis atvaizduotų dvarų ciklas, kurį A. Patamsis eksponavo Kretingos rajono savivaldybėje ir muziejuje, – už tai buvo nominuotas II vieta 2016 m. surengtoje liaudies meno parodoje „Aukso vainikas“.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas