Jausmus atskleidžia piešdama

Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokė 17-metė Erika Ševcova piešdama ieško savo stiliaus.

Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokė 17-metė Erika Ševcova piešia nuo vaikystės. Jai piešimas – ne tik prasmingas laiko praleidimas, savęs tobulinimas, bet ir ją bei kitus žmones džiuginanti veikla.

Savęs dailėje vis dar ieško

Kaip prisiminė Erika, iš pradžių jos piešiniai buvo vaikiški, bėgant metams, tobulėjo. Anksčiau ji piešdavo spontaniškai kilusias idėjas, vėliau nusprendė išbandyti animacijos stilių, tačiau jos piešiniai dažnai būdavo pesimistiški, todėl, sulaukusi neigiamų komentarų apie juos, animacijų nebepiešė.

Vis dėlto jaunoji menininkė po kurio laiko grįžo prie popieriaus lapo – nupiešė Emos Vatson portretą ir suprato, kad jai išties pavyksta perteikti realybę. Dabar Erika stengiasi susitelkti į kūno proporcijas ir atrasti savo stilių.

E. Ševcova piešia, kai ją užplūsta „piešimo nuotaika“. Kartais Erika idėjų ieško internete, bando interpretuoti kurį nors dailės stilių. Taip pat nemažai idėjų jai suteikia jos dailės mokytoja Liudmila Liaudanskaitė.

Erika mėgsta piešti žmonės, tokius piešinius, kuriuose atsispindi žmogaus vidus. Taip ji pajunta, kad tobulėja ir pradžiugina artimus žmones, juos nupiešdama.

Jai labiausiai pavyksta realistiški kūriniai, bet neretai piešia ir animacinius veikėjus – taip išmoksta piešti kūno proporcijas. „Bet savo stiliaus vis dar ieškau“, – atviravo E. Ševcova.

Dailė merginai padeda atsipalaiduoti, ypač, jei kartu klauso muzikos – jai malonu žvelgti į besikeičiančias spalvas. Nupiešus gražiau negu anksčiau, ji savimi didžiuojasi, džiaugiasi, kad gali kurti.

Erikos Ševcovos kūriniai

Dalyvaus olimpiadoje

Šiemet Erika nusprendė dalyvauti dailės olimpiadoje. Ji pateikė piešinį Lietuvos Raudonosios knygos tema. Piešinyje pavaizdavo merginą be veido, apsigaubusią raudona skraiste, rankoje laikančią baltą triušį. Nors piešinio fone kraujas sudžiūvęs, merginos skraistė – gyva, ji – tarsi išsaugota gyvybė.

Vis dėlto ateities su daile Erika sieti neketina, nes nėra baigusi meno mokyklos ir nemėgsta, kai ją spraudžia į rėmus. Anot merginos, be iš širdies kylančių idėjų gražiai nupiešti neįmanoma. Tačiau ateityje ji svarsto galimybę piešti žmonių portretus.

„Menas žmogui svarbus, nes leidžia atskleisti jausmus, pajusti gėrį, žmogus piešdamas gali išlieti pyktį ir jo neskleisti kitiems. Be to, tai savotiška terapija“, – mąstė E. Ševcova.

Anot merginos, mene gali būti užslėptas kiekvieno žmogaus požiūris į religiją, politiką, pasaulį, gyvenimo būdas. „Menas gali padėti pakeisti nuomonę apie pasaulį“, – tikino pašnekovė.

Taip pat Erika groja bosine, elektrine, akustine ir klasikine gitara. Ji neturi vieno itin mėgstamo muzikos stiliaus – anksčiau ją žavėjo Maiklo Džeksono muzika, vėliau – metalo, dabar klauso įvairią. Šiemet E. Ševcova dalyvauja ir „Vėtros“ muzikos grupės veikloje.

Linas DAUGĖLA

„P. n.“ akademijos narys

• Rašyti komentarą (0)