Gydžiusi ne tik kūną, bet ir sielą

Pasak „Žolinčių” akademijos vadovės Danutės Kunčienės, Eugenijos Šimkūnaitės prieš kelis dešimtmečius pateikti sveikatos patarimai aktualūs ir šiandien.

Šiuos, 2020-uosius, metus LR Seimas paskelbė habilituotos biologijos mokslų daktarės, vaistininkės, žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės metais. „Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Kunčienė visoje Lietuvoje šiemet veda paskaitas apie garsiosios vaistažolininkės veiklą ir jos mokymus.

D. Kunčienė pasidalino savo ir E. Šimkūnaitės patarimais, kaip gerinti savo sveikatą.

Esant mažam vyšnių uogų derliui, E.Šimkūnaitė siūlė virti vyšnių sirupą iš jų lapų ir cukraus bei vyšnių lapų arbatą.

Pasak vaistažolininkės D. Kunčienės, Lietuvoje populiarėjant akupunktūrai, pamirštama, kad dažnas lietuvis savo kieme turi kadagį. „Tai yra akupunktūrinis augalas, jį patartina neštis į pirtį, pavanoti aplink strėnas – taip atsiskleidžia geriausios augalo savybės“, – tikino žolininkė. Taip pat ji patarė paimti drobinį maišelį, prikarpyti kadagio šakelių, jį pašildyti ir pridėti prie skaudamo kelio, pėdos ar alkūnės, gerti kadagio ir čiobrelių arbatą.

„Žolinčių akademijos“ prezidentė atskleidė gaminanti tepalą iš ištirpdyto kokoso aliejaus, kaulažolės šaknų, kadagių spyglių, skirtą skaudantiems sąnariams. Šio gaminio sudėtis ir poveikis beveik toks pat, kaip ir kaulažolių tepalo – jis turi šildomą poveikį ir gerina kraujotaką.

D. Kunčienės teigimu, E. Šimkūnaitė siūlė susidraugauti su vašku. „Reikėtų paimti milo arba kailio atraižą, ant medžiagos užpilti vaško, uždėti sukarpytų pušies, eglės ar kadagio šakelių. Spygliams prilipus prie vaško, gautą kompresą pridėti prie skaudamos vietos nakčiai“, – tikino „Žolinčių akademijos“ vadovė.

Jeigu skilinėja kulnai, žolininkė patarė ant vilnonio audinio užpilti vaško, kuo įmanoma karštesnį pridėti prie kulno, užmauti kojinę ir eiti miegoti. Pernakt kulnai suminkštės ir pasveiks.

D. Kunčienė atskleidė pūslėtojo guveinio savybes, apie kurias rašė ir botanikas J. Pabrėža. Tai yra dumblis, kurio gausu Baltijos jūros pakrantėse. Jo randama ant jūros kranto visais metų laikais po audros.

Paskaitos apie vaistažolininkę ir vaistininkę Eugeniją Šimkūnaitę metu pristatyti jos atlikti augalų tyrinėjimai.

Dumblius visų pirma reikia palaikyti sūriame vandenyje apie dvylika valandų, kad juose neliktų smėlio dalelių, tuomet pūslėtasis guveinis džiovinamas. Šį dumblį žolininkė siūlo sutrinti į miltelius kavamale ir juo kartu su cinamonu gardinti košę, gerti pūslėtojo guveinio arbatą. Taip pat siūloma kepti džiūvėsėlius, kurie pagaminti iš dviejų trečdalių rupių ruginių miltų ir vieno trečdalio pūslėtojo guveinio miltų ir vandens. Iš masės suformuojami paplotėliai ir išdžiovinami.

Cituodama E. Šimkūnaitę, D. Kunčienė teigė, kad pūslėtasis guveinis skirtas vartoti besiskundžiantiems podagra, taip pat gali būti vartojamas kaip maisto papildas imuninei sistemai gerinti.

Norinčioms išsaugoti stangrią ir jaunatvišką odą moterims lektorė rekomendavo pasigaminti produktą iš šalto spaudimo alyvuogių aliejaus, pušų, kadagių ir eglių spyglių viršūnėlių. Indą reikia įdėti į puodą su karštu vandeniu, kuris apie 2–3 valandas virs, o aliejus su spygliuočių mišiniu – kais. Produktą rekomenduojama vartoti tik alergijos kadagiams neturintiems žmonėms.

„Žolinčių akademijos“ vadovė teigė, kad E. Šimkūnaitės knygose galima rasti ne tik fizinei, bet ir dvasinei sveikatai skirtų patarimų. „Perskaičius E. Šimkūnaitės knygas, kyla ūpas gyventi“, – tikino D. Kunčienė.

Sigita RAZMUTĖ

• Rašyti komentarą (0)