|
|
|
Permainos ir padėjo, ir atskleidė trūkumus
Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas visuomenei pristatė 2019 metų pareigūnų veiklą. Joje – ir naujos priemonės, padėjusios nustatyti daugiau pažeidimų, ir skaudžiausios Palangos mieste su kriminaliniu pasauliu susijusios problemos. Daugiausia – vagysčių Palangos mieste 2019 metais iš viso užregistruota 6 tūkst. 610 pranešimų apie įvykius, daugiau kaip pusė – 3 tūkst. 727 – jų registruojama vasarą. Užregistruotos 364 nusikalstamos veikos, iš jų 203 – ištirtos. Daugiausia – 100 – buvo įvykdyta vagysčių, fizinio skausmo sukėlimo – 73, viešosios tvarkos pažeidimų – 30, nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis – 24, netikrų pinigų pagaminimas, laikymas ar realizavimas – 18, smurto artimoje aplinkoje – 48, sukčiavimo atvejų – 10. Didelė dalis – 174 – nusikalstamų veikų taip pat buvo užfiksuota per vasaros sezoną. Daugiau, kaip pusė – 54 vagystės – įvykdytos taip pat vasarą, ištirta – 26. Ilgapirščiai dažniausiai darbuodavosi pastatuose, butuose, mašinose ir panašiai. Dažniausiai buvo pranešama apie paliktų daiktų vagystes, paplūdimiuose be priežiūros paliktų daiktų, taip pat šią vasarą suaktyvėjo automobilių dalių nuo „BMW“ ar „Porche“ automobilių vagystės. Pastarosios 4 buvo išaiškintos. Nemažai nerimo kelia ir disponavimas narkotinėmis medžiagomis. „Dažniausiai narkotinių medžiagų buvo aptinkama pas jaunuolius, laiką leidžiančius įvairiose pasilinksminimo vietose“, – sakė A. Budginas. 2019 metais rekordiškai daug – 8 tūkst. 215 – buvo užfiksuota administracinių nusižengimų. Iš jų Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų – 6 tūkst. 969, viešosios tvarkos pažeidimų – 576. „Neramina KET pažeidimai. Žmonės automobilius stato, kur papuola – ant žolės, šaligatvių, kitose neleistinose vietose“, – įvardino A. Budginas. Statistiką taip pat papildė nuo praėjusių metų birželio 1 d. įsigaliojusios naujos taisyklės, kad J. Basanavičius gatve draudžiama važiuoti elektriniais paspirtukais ir dviračiais. Per tą laiką buvo nustatyta 450 pažeidimų, tačiau šio sprendimo rezultatai jau yra jaučiami. 2018 metais dviračių, elektrinių paspirtukų sukeltų įskaitinių eismo įvykių buvo 13, o 2019 m. – 2. Taip pat tarp KET pažeidimų vyrauja greičio viršijimo atvejai. Tam įtakos turėjo ir naujos priemonės greičio viršijimui kontroliuoti. Buvo užfiksuoti 8 atvejai, kuomet Palangos mieste greitis viršijo net 50 km/val. „Nuo lapkričio mėnesio naudodami naują transporto priemonę užfiksavome 900 pažeidimų. Džiaugiuosi sustiprėjusia kontrole“, – tikino A. Budginas. 2019 metais iš Policijos departamento Klaipėdos apskrities policija gavo 30 naujų automobilių: iš jų 19 reagavimo automobilių „Volkswagen Transporter“, 5 – „Volkswagen Caddy“, 5 nežymėtus automobilius, 1 nežymėtą automobilį Kelių policijos tarnybai viešam patruliavimui ir eismo priežiūrai. Nebeeksploatuojami 33 labiausiai nusidėvėję 2006 m., 2007 m. pagaminti automobiliai. 2018 metais, Palangos miesto savivaldybei pasiūlius, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nutarė dalyvauti projekte, kurio metu buvo galimybė įsigyti tam tikras priemones gerinti policijos darbą per vasaros sezoną ir Palangos miesto teritorijoje. Viena šio projekto dalių – naujas elektra varomas automobilis „Hunday Ioniq“ su jame įmontuota modernia greičio matavimo ir automatine automobilių numerių atpažinimo sistema, kuria fiksuojamas pravažiuojančių automobilių greitis, ar vairuotojas turi reikiamus dokumentus ir kiti KET pažeidimai. Taip pat, norint užtikrinti viešąją tvarką, buvo nuspręsta įsigyti riedžius ir triračius. Su jais vasarą efektyviai buvo patruliuojama tose vietose, kur su automobiliu sunku privažiuoti. Pareigūnai galėjo kur kas greičiau pasiekti įvykio vietą. Pernai Palangos mieste įvyko 32 įskaitiniai eismo įvykiai, per kuriuos sužeisti 52, o žuvo 1 žmogus. Dažniausia eismo įvykių priežastis – saugaus greičio nesilaikymas.
Svarbu – bendradarbiavimas Palangos policijos pareigūnai nuolat vykdo prevencines priemones dėl įvairių nusikalstamų veikų užkardymo, nepilnamečių daromų teisės pažeidimų, viešosios tvarkos, alkoholio vartojimo viešose vietose, gatvėse ir paplūdimiuose. Vykdant prevencines priemones glaudžiai bendradarbiaujama su kitomis institucijomis: Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus, Palangos miesto rinkliavų centro darbuotojais, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrine gelbėjimo tarnybos pareigūnais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnais, Palangos miesto gelbėtojais, darbo bei mokesčių inspekcijų pareigūnais. „Kartu su šiomis institucijomis per 2019 m. vykdėme 31 prevencinę priemonę, nustatėme 58 įvairius administracinius nusižengimus“, – įvardijo A. Budginas. Bendradarbiavimu pasidžiaugė ir Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas: „Į mūsų miestą atvyksta poilsiautojai ne tik iš Lietuvos miestų, bet ir kitų šalių gyventojai. Tačiau atvyksta ne tik tie, kurie nori pailsėti, bet ir siekiantieji atlikti „juodus“ darbus. To neišvengsime, todėl didelė paspirtis yra Savivaldybės ir Palangos miesto policijos komisariato bendradarbiavimas.“ Kiekvienas policijos komisariatas turėjo uždavinį įsivardinti tam tikras vietas, židinius, kurie išsiskiria didžiausiu nusikalstamumu. Tikslas buvo sumažinti toje teritorijoje ar objekte nusikalstamų veikų skaičių. Palangos mieste, kaip vienas didžiausių židinių buvo įvardintas anksčiau J. Basanavičiaus gatvėje veikęs baras „Laukinių vakarų salūnas“. Problemą išspręsti padėjo ir Palangos miesto savivaldybė, priėmusi sprendimą, kad toje vietoje prekiauti alkoholiu būtų galima iki 1 val. nakties. „Gal verslininkams tai ir nenaudinga, tačiau jie irgi turi būti atsakingi“, – atkreipė dėmesį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alfonsas Motuzas. Prioritetas – bendravimo kultūra Policijos veiklą Klaipėdos apskrityje pristatė A. Motuzas. Policijos pareigūnams, kaip ir kasmet, buvo iškelti tam tikri uždaviniai. Vienas jų – operatyvus, kokybiškas reagavimas į įvykius, žmonių skundus, tačiau A. Motuzas akcentavo ir kitą svarbų dalyką: „Svarbu ne tik greitai sureaguoti į žmonių skundus, bet įvykio vietoje tinkamai, su pagarba bendrauti su nukentėjusiuoju. Bendravimo kultūra turi būti prioritetas.“ Į skirtingų kategorijų įvykius, pagal kylantį pavojų, pareigūnai turi sureaguoti pagal tam tikrą laiką. Į A kategorijos – per 12 min., tai – tokie įvykiai, kai nusikaltimas vyksta dabar, per jį kyla pavojus gyvybei ar sveikatai; B – 20 min., tai – sunkus, apysunkis ar nesunkus nusikaltimas arba kai gyvybei gali kilti pavojus; C – 1 val., gavus pranešimą apie apysunkį, nesunkų nusikaltimą ar nusižengimą, kai gyvybei ar sveikatai negresia pavojus. Klaipėdos apskrities pareigūnai pagerino reagavimo į įvykius laiką: į A kategorijos atvykdavo vidutiniškai per 5,52 min., B – 8,17 min., C – 17,28 min. „Su šiuo metu turimomis transporto priemonėmis ir naujausiomis technologijomis pasiekėme gerą rezultatą. Kol neatsiras kitų techninių galimybių dar pagreitinti atvykimą, greičiausiai tai padaryti bus sudėtinga“, – pasvarstė A. Motuzas. Dar vienas svarbus uždavinys – ištirti nusikalstamas veikas. Klaipėdos apskrityje tokių veikų ištiriama 7 iš 10. Viešosios tvarkos pažeidimų ištirta 76,85 proc., vagysčių – 32,68 proc., plėšimų – 46,91 proc. Daugiausia ištiriama sukčiavimo atvejų: 2018 m. – 57,26 proc., 2019 m. – 63,96 proc. „Džiugu, kad daugiau kaip 80 proc. sukčiavimo internetinėje erdvėje atvejų ištiriama“, – vis labiau populiarėjantį sukčiavimo būdą įvardijo A. Motuzas. Pagal statistiką nusikalstamų veikų Klaipėdos apskrityje mažėja – pernai buvo užregistruota 5 tūkst. 327 nusikalstamos veikos ir tai yra mažiausias skaičius per pastaruosius 5 metus. Labiausiai sumažėjo vagysčių – daugiau negu dvigubai. O plėšimų skaičius sumažėjo daugiau negu triskart – jų pernai užregistruota tik 81. Smurtas artimoje aplinkoje taip pat išlieka viena opiausių problemų ne tik apskrityje, bet ir visoje šalyje. Praėjusiais metais tokių veikų buvo užfiksuota 28 mažiau, iš viso – 800. Pernai per eismo įvykius Klaipėdos apskrities keliuose žuvo 19 žmonių – 5 mažiau negu 2018 m. Įvyko 393 įskaitiniai eismo įvykiai, per kuriuos 492 žmonės buvo sužeisti. Pokyčių akiratyje Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos policijoje permainų netrūko. Praėjusieji metai buvo ne išimtis. „Didelis dėmesys buvo skiriamas pareigūnų darbo sąlygoms gerinti, transporto priemonėms įsigyti, pastatams renovuoti“, – prioritetus įvardijo A. Motuzas. Palangos miesto policijos komisariatas jau penkerius metus dirba naujosiose patalpose. „Jų darbo sąlygos, lyginant su netolimais kaimynais – Kretinga, tikrai yra geresnės“, – atkreipė dėmesį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas. Vienas prioritetų 2019 m. buvo pareigūnų darbo užmokesčio kėlimas – „Programa 1000“. Per keturis šios programos įgyvendinimo metus yra įgyvendinti 3 etapai. Šiandien pirminės grandies pareigūnas gauna apie 700 Eur „į rankas“, vidurinės grandies – apie 850 Eur, aukštesniosios grandies – 1 tūkst. Eur. „Tikėjomės iš valstybės papildomų asignavimų. Penkerius metus gyvenome iš savo lėšų, kurios buvo sugeneruotos per pertvarkas, optimizavimą. Galimybių, kaip generuoti papildomų lėšų, nebėra, todėl tikėjomės jų gauti iš valstybės biudžeto. Tačiau kitos, giminingos mums institucijos, taip pat norėjo didinti atlyginimus“, – kalbėjo A. Motuzas, pridūręs, jog reikėtų tikėtis, kad įgyvendinant programą galbūt pajudėti pavyks antrą pusmetį. Tačiau Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas akcentavo, kad policijos pareigūnai yra pasišventę savo darbui, o vadovų pareiga – užtikrinti orų atlyginimą darbuotojams ir geras darbo sąlygas. Pristatant policijos pareigūnų veiklą per praėjusius metus prasitarta ir apie permainų trūkumus. „Visuomenės pastebėjimu, policijos struktūros pertvarka šiek tiek nuėjo ta linkme, kad primiršome darbą su nepilnamečiais, darbą su vietos seniūnijomis. Glaudesnis ryšys turėtų būti išlaikomas. Keitėsi tiek struktūros, tiek funkcijos, todėl šis visuomenės pastebėjimas yra paaiškinimas, kokia linkme mes turėtumėme eiti artimiausiu metu“, – teigė A. Motuzas. --- Už nepriekaištingą tarnybą padėkos buvo įteiktos Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiesiems patruliams Jordanui Baltučiui ir Linvydui Galdikui; taip pat padėkota Veiklos skyriaus tyrėjui Juliui Tarasovui.
|
|
