|
|
|
Rengia žiemavietes skraidantiems žinduoliams
Pamiškėje Šlaveitų kaime gamtos sodybą kuriantis Sigitas Kalnius pasirūpino dar viena žiemaviete šikšnosparniams: netoli Dimitravo suradęs visiškai apleistą sodybą, o šalia jos – ir seną rūsį, jis įstatė duris, apkamšė stogo skyles ir pakabino slėptuvių, kuriose šikšnosparniai turės galimybę žiemoti bei pasislėpti nuo plėšrūnų. „Man bus įdomu stebėti, ar pavyks šikšnosparniams čia išlikti, kaip jie prisitaikys, – kalbėjo Sigitas, seną rūsį šikšnosparniams įrengęs ir prie savosios sodybos. – Juk seniau, kai Lietuvos žmonės gyveno vienkiemiuose ir taip pat statė rūsius, jie ir šikšnosparniai gyveno darnoje, vienas kito nesibaimindami ir vienas kitam netrukdydami.“ S. Kalnių ir ateityje domintų apleisti rūsiai – savo jėgomis su minimaliomis investicijomis jis yra pasirengęs šikšnosparnių žiemavietėms įruošti kokius 10 ar 15 rūsių – svarbu, kad žmonės praneštų ir leistų kabinti slėptuves. Šikšnosparniai – žinduoliai, kurie gimdo vaikus – tradiciškai ir žiemoja pastatuose – bažnyčiose, koplyčiose, tvartuose ir kitur, olose, šachtose ar rūsiuose, tuneliuose, taip pat – drevėtuose medžiuose arba dirbtinėse slėptuvėse – žmonių sukurtuose inkiluose. „Šikšnosparniai mėgsta drevėtus medžius, kurių labai smarkiai mažėja. Todėl šie žvėreliai ir pasirinkdavo senus dvarus, kuriuose būdavo drevėtų didelių medžių, – teigė S. Kalnius, kuris savo jėgomis šikšnosparniams yra sukalęs kelis šimtus inkilų. – Nuo trečio šimto nebeskaičiavau, kiek.“
Visi tie inkilai yra sukabinti Grūšlaukės, Darbėnų miškuose, dalį inkilų Sigitas išvežė į Renavo dvaro sodybą, kurios direktorius Deividas Makavičius taip pat yra didelis šikšnosparnių išsaugojimo entuziastas ir su kuriuo Sigitas palaiko draugišką ryšį, kai reikia – pasitaria. Sigitas pabendrauja ir su plateliške Marija Jankauskiene, kuri prieš keliolika metų inicijavo projektą „Buvusios Plokštinės karinės bazės pritaikymas šikšnosparnių apsaugai ir ekologiniam turizmui“ ir kelių autorių išleistą pažintinę knygą „Šikšnoparniai“. Natūralios gamtos sodybą kuriantis vyras sakė nesvarstąs, kuo šikšnosparniai naudingi žmogui: „Vienas gamtininkas yra pasakęs, kad lengva saugoti, kai yra daug. Susimąstome tik tada, kai lieka vienetai. Jeigu šikšnosparniai išgyveno milijonus metų, vadinasi, jie mūsų aplinkoje – būtini.“
S. Kalniaus sodyboje šiemet žiemoja 7 rudieji ausyliai, o ne per seniausiai jis aptiko, kad – ir vienas šiaurinis šikšnys. „Vadinasi, vieta jiems patiko“, – pastebėjo gamtininkas, kuris vasarą jau suplanavo peržiūrėti, patikrinti šikšnosparniams iškeltus inkilus, juos išvalyti. Būna, kad tuos inkilus užima vapsvos, bet jos juose nežiemoja. „Esu matęs įvairių šikšnosparnių – be „maniškių“ žiemojančių, ir vėlyvąjį šikšnį, ir rudąjį nakvišą. Šie žvėreliai įspūdingi, tik nėra lengva juos atskirti, ne visada, ypač iš tolėliau, galima suprasti, kuris gi šių gyvių skraido“, – kad šikšnosparniams atpažinti reikia įgudusios patyrusių gamtininkų akies, pripažino S. Kalnius, šikšnosparnius globojantis jau kokie 8-eri metai.
Lietuvoje aptinkami tik vabzdžiaėdžiai šikšnosparniai – jų yra 15 rūšių, ir jie gali išgyventi 25 metus ir ilgiau. Minta jie įvairiais vabzdžiais – uodais, mašalais, drugiais ir kitokiais. Maitintis šikšnosparniai pradeda prieblandoje, naktį ir baigia auštant. Vienas žvėrelis vabzdžių sumedžioja iki trečdalio savo kūno svorio. Artėjant žiemai sumažėja ir vabzdžių, todėl šilumamėgės šikšnosparnių rūšys migruoja, kitos lieka žiemoti netoli savo vasaros gyvenimo vietų. Žiemą šikšnosparniai giliai įminga, arba, mokslininkų terminais, pradeda hibernuoti. Per hibernaciją šikšnosparnio kūno temperatūra būna vos keliais laipsniais aukštesnė už aplinkos arba artima nulinei, o žvėrelio kvėpavimas sulėtėja beveik 20 kartų. Anot S. Kalniaus, tai, ką jis daro, sulaukia ir teigiamos reakcijos: ne per seniausiai pas jį „Pelėdų namuose“ viešėjo bendrovės „Medūna“ darbuotojai iš Telšių. Jie susipažino su gamtine veikla, idėja, ateities sumanymais. Ši bendrovė padovanojo ir gerą priekabą medienos, kuri išskirtinai bus panaudota inkilams kalti. --- S. Kalnius prašo jam pranešti apie senus, nebenaudojamus, atokiose vietose išlikusius senus rūsius, kuriuose jis galėtų įruošti slėptuves žiemojantiems šikšnosparniams. Susisiekti su gamtininku galima per VšĮ „Pelėdos“ Facebook‘o paskyroje arba tel. 8 684 65003.
|
|
