|
|
|
Vydmantiškių teatras repetuoja pirmąją pjesę
Kretingos rajono kultūros centro Vydmantų skyriuje neseniai pradėjęs dirbti meno vadovas Saulius Vaičiulis vydmantiškius subūrė į Gerų žmonių teatrą. Jie jau rengia savo pirmąjį pasirodymą pagal Lietuvos režisieriaus, aktoriaus, pedagogo, dramaturgo Boriso Dauguviečio pjesę „Žaldokynė“. Įgyvendino svajonę Kurti teatro trupę bendruomenėje mintis kilo gerokai anksčiau. „Mintis, kad reikėtų kažką panašaus kurti, kilo, kai praėjusioje kadencijoje buvau bendruomenės tarybos narys“, – pradžią prisiminė S. Vaičiulis. Jį papildė ir Vydmantų skyriaus vedėja Jolanta Japertienė: „Buvo ir entuziastų, ir idėja, tačiau kalbos liko kalbomis, nes kiekvienas užsiėmęs savo darbais. Išgirdau šią Sauliaus svajonę, tačiau jai įgyvendinti reikėjo ir pokyčių – laiko subręsti mintims, o ir meno vadovo vieta atsilaisvino mūsų skyriuje. Pradėjau ieškoti žmogaus, žinojau tik tiek, kad Saulius turi verslą ir yra dirbęs kultūros srityje, tačiau buvo sunku patikėti, kad jis sutiks užimti šią vietą.“ Nors S. Vaičiulio verslas nėra susijęs su kultūra, tačiau ši sritis jam ne svetima. Vyras yra baigęs renginių režisūrą. „Man liko neatliktų darbų. Anksčiau dirbau renginių režisieriumi Palangoje, o teatras liko tai, kas buvo neįgyvendinta. Mano svajonė – pastatyti spektaklį“, – idėjos įgyvendinimo priežastį įvardijo S. Vaičiulis. Iš pradžių meno vadovo tikslas buvo įgyvendinti idėją, tačiau, pradėjus rinkti trupę, atsirado ir kitų šios veiklos prasmių. Režisierius įvardijo, kad embriono stadijoje dar esantis teatras sulaukia teigiamų visuomenės vertinimų: „Pajutau, kad žmonės nori, yra daug žmonių, kuriems to reikia, Vydmantams to reikia, todėl iš tikrųjų matau tame prasmę.“ Meno vadovo teigimu, tokios iniciatyvos pakeičia ir atmosferą gyvenvietėje: „Tai keičia žmonių požiūri ir į juos pačius. Tam įtakos turėjo ir klebonijos, seniūnijos, bendruomenės atgimimas.“
Nekeis teksto Nemažai Vydmantuose susikūrusios trupės narių teatro scenoje pasirodys pirmą kartą. „Turime nemažai pajėgių scenos žmonių, pavyzdžiui, Simas Končius, Nerijus Stasiulis, Jolita Vaičiulienė, Rokas Pilibaitis. Jie yra renginių vedėjai, mano žmona režisierė“, – vardino S. Vaičiulis. Režisierius susibūrusius entuziastus apibūdino kaip stiprią komandą. „Iš vienos pusės tai yra pavojinga. Juos gali būti sunku suvaldyti, jie gali turėti tam tikrų „klišių“, kurios nenaudingos spektakliui. Bet geriau turėti stiprias ir ryškias asmenybes“, – kalbėjo S. Vaičiulis. Dar nesubūrus trupės, režisierius pradėjo rinkti medžiagą, ieškoti, kokią pirmą pjesę būtų galima vaidinti. „Pagalvojau pradėti teatrą nuo „Amerika pirtyje“ arba „Žaldokynė“. Perskaičiau abi pjeses. Ir „Žaldokynė“ man labai „lipo“ – Vydmantai buvusi stipri kolūkio gyvenvietė, yra žmonių, kurie gali įkūnyti reikiamus veikėjus. Skaitydamas pjesę mačiau žmones, kurie galėtų atlikti tuos vaidmenis, kai kurie dar nebuvo pakviesti, o kiti, kaip bebūtų gaila, nesutiko“, – sakė S. Vaičiulis. Pjesė „Žaldokynė“ yra visiems gerai žinoma, tačiau, režisieriaus teigimu, tokios interpretacijos, kurią rengia vydmantiškiai, nėra matęs: „Turiu sumanymą, kurį bandome įgyvendinti – pjesėje nekeisti nė vieno žodžio. Ji savo prasme yra labai liaudiška, sultinga, turtinga ir, sakyčiau, talentinga, bet prie viso to – ir tarybinė. Žiūrint iš šių dienų perspektyvos, tie veikėjai, kurie anais laikais buvo teigiami, dabar patys save išduoda ir nieko nereikia keisti, viskas bus tik pateikta kitoje šviesoje.“ Pjesė kalba apie apsileidusių žmonių kolektyvą, kuris trukdo vystytis tarybiniam gyvenimui. „Ši problema aktuali ir šiandien, nes bet kokia valdžia, struktūra siekia baigtinio rezultato, tam reikia tvarkingų žmonių, kurie dirba tai sistemai, kažkokiems pseudotikslams. Žinoma, pjesėje viskas buvo sprendžiama brutaliai, bet ir šiais laikais ta sistema vienokiais ar kitokiais būdais bando mus padaryti „varžteliais“, – sakė S. Vaičiulis. Šiuo metu trupė mokosi tekstą ir kuria mizanscenas. „Reikia surasti fizinį veiksmą, kuris atitiktų vidinę būseną, kartais reikia surasti ir kokį daiktą, priemonę“, – paaiškino režisierius. Kokios dekoracijos bus naudojamos, teatro vadovas iki galo neatskleidė: „Dekoracijų koncepcijos viziją turiu. Man svarbu ne autentiškumas, o ženklai, pavyzdžiui, kariškis nebūtinai turės vilkėti tarybinės armijos uniformą, svarbu, kad apranga būtų kariškio.“ Teatro trupė spektaklį norėtų parengti kovo mėnesį įvyksiančiai Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūrai-šventei „Atspindžiai“. „Būtų smagu, jeigu pavyktų ten dalyvauti. Apskritai rajone yra labai nedaug suaugusiųjų teatro kolektyvų“, – atkreipė dėmesį J. Japertienė, pasvarsčiusi apie spektaklio premjerą vydmantiškiams.
|
|
