Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Švyturiai užvaldė palangiškio gyvenimą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2019-11-22
Švyturių kolekcionavimas – tik vienas Aido Jurkšto pomėgių. Jis paniręs į mokslinę veiklą – tyrinėja įvairias laivybos temas ir siekia įkurti Švyturių muziejų.

Palangiškio dailininko kolekcionieriaus mokslininko-farologo 53-jų Aido Jurkšto gyvenimo aistra – švyturiai: jis juos piešia, kolekcionuoja modelius ir suvenyrus, kaupia literatūrą, rašo ir leidžia knygas, keliauja po pasaulį ir juos tyrinėja. Galop, ir žinomiausio šalyje farologo namų Palangoje nesupainiosi su kitais – savo rankomis jis pasistatė švyturį, o kieme trinkelėmis išklojo vėjų rožę. Šiuo metu A. Jurkštas ėmėsi įgyvendinti drąsų sumanymą – prikelti Šventosios švyturį ir įkurdinti jame Lietuvos švyturių muziejų.

Pakvietęs į savo darbo vietą – bokštą namų švyturyje ir aprodydamas turtingas kolekcijas bei savo tapytus paveikslus, įkurdintus per tris aukštus, A. Jurkštas viso to nesureikšmina: per tris dešimtmečius, nuo tada, kai pradėjo domėtis, modelių, suvenyrų, monetų, pašto ženklų, atvirukų jau surinkęs kelis tūkstančius. Dabar kolekciją papildo tik išskirtiniais daiktais. Kolekcininkas atviravo – šiandien jam svarbiausia, kad jo rinkiniai taptų pirmaisiais būsimo Švyturių muziejaus, dėl kurio 10-metį mynė įvairių institucijų slenksčius, eksponatais. „Dabar tuo degu ir tam atiduodu visas jėgas“, – atviravo farologas.

Ilgametis A. Jurkšto triūsas, kad Lietuvos teritorijoje esantys švyturiai, priklausę Saugios laivybos administracijai prie Susisiekimo ministerijos, o šią reorganizavus, būtų perduoti savivaldybėms, pagaliau davė rezultatą – prieš mėnesį Šventosios švyturys sugrąžintas Palangos miesto savivaldybei.

„Tikiu, kad etapais išvien su Palangos savivaldybe pavyks sukurti modernų inovatyvų Švyturių muziejų Šventojoje, kuris taps unikaliu visame Baltijos regione. Mano vizija tokia: pirmiausiai atkurti ir sutvarkyti Šventosios švyturį, perdaryti laiptus ir įrengti liftą, kad ir neįgalūs ar senyvo amžiaus žmonės galėtų pakilti į 40 m aukštį ir pamatyti jūrą. Vaizdas – nepakartojamas. Viduje turėtų būti įkurdinta interaktyvi ir stacionari ekspozicija – viskas, kas susiję su švyturiais, jų istorija. Padovanočiau savo kolekciją. O apačioje, šalia švyturio, atsirastų miniatiūrų parkas: stovėtų maketai Lietuvos, vėliau ir kitų Baltijos šalių švyturių, taip pat ir tų, kurių jau nebėra“, – būsimo muziejaus viziją piešė farologas.

Kelionių įspūdžius A. Jurkštas mėgsta perkelti ir į paveikslus: šioje drobėje – Somalio kasdienybė ir fašinos formos švyturys.

Įkurtų švyturių žiedą aplink Baltiją

Pasak tyrinėtojo, Lietuva iš viso turėjo 7 švyturius, iš jų 4 jūriniai – Šventosios, Nidos, Juodkrantės, Klaipėdos bei 3 vidaus vandenų – Uostadvario, Ventės rago ir Pervalkos. Ventės rago švyturys priklauso Kauno zoologijos muziejui, – ten įrengta paukščių žiedavimo stotis. Originalaus dizaino vokiečių statyti Nidos ir Klaipėdos švyturiai buvo susprogdinti per karą, todėl A. Jurkštas sieks, kad būsimame muziejuje atsirastų bent jų maketai.

Jis tikisi, kad, ateityje atgyjant ir Šventosios uostui, 500 m ilgio takas per mišką jį sujungtų ir su Švyturių muziejumi.

„Puoselėju dar vieną svajonę – sukurti Baltijos šalių švyturių turizmo žiedą. Kitose šalyse, ypač – Lenkijoje, Latvijoje, švyturių turizmas sparčiai plėtojamas. Žmonės aplink Baltiją keliauja tikslingai, siekdami aplankyti švyturius, jie skatinami ženkliukais, suvenyrais. Tokiame Dievo užmirštame kampelyje, kaip Šventoji, atsirastų unikalus turistus traukiantis objektas. Esu entuziastas: tuo sergu ne dėl naudos sau, o dėl to, kad noriu palikti po savęs kažką reikšminga. Taip pat pagaliau atsirastų gera proga sutvarkyti, susisteminti visą sukauptą medžiagą“, – atviravo pašnekovas.

Surinktą medžiagą – į knygas

Tai, kad jį, istorija besidomintį vilnietį menininką dizainerį, po nepriklausomybės atvykusį į Palangą, kur atgavo dalį senelio palikimo, sudomino švyturiai, lėmė atsitiktinumas: „Menas ir domėjimasis istorija manyje sulipę. Galvoju: pajūris–žvejyba–laivyba, opa, o kurgi švyturiai? Jeigu apie juos tuomet būčiau radęs bent vieną dvi knygas, gal šiandien nebūčiau jų žinovas. Užsikabinau. Pradėjau karštligiškai ieškoti, kolekcionuoti – ir taip pamažėl profesionalėti: įtakos tam turėjo knygos, kelionės, pažintys su kitų šalių farologais. Būdavo gėda, kad apie Lietuvos švyturius išvis nėra literatūros“, – kalbėjo A. Jurkštas, paniręs į mokslinę veiklą ir išleidęs dvi knygas – enciklopedinio pobūdžio „Lietuvos švyturių istorija“ bei „Anno 1684. Klaipėdos švyturys. Memel“ lietuvių-anglų kalbomis.

Neseniai jis redagavo Lenkijos nacionalinio jūrų muziejaus bičiulių draugijos lėšomis išleistą Henriko Senkevičiaus novelę „Jūros švyturio sargas“, kurią ketina pristatyti ir Kretingos viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje. „Šios novelės prototipas – lenkų-lietuvių kilmės jūrinė legendinė asmenybė, o kūrinys, kaip ir lietuviškasis „Brisiaus galas“, įtrauktas į lenkų mokyklines programas. Šis įdomus kūrinys lenkų jaunuomenę nuo mažens skatina domėtis švyturiais“, – tikino pašnekovas.

Ingos ir Aido Jurkštų sodyboje šalia gyvenamojo namo prigludęs švyturys – Aido darbo vieta.

Nuvylė Aleksandrija – švyturių meka

Savo žinias apie švyturius A. Jurkštas nuolat papildo keliaudamas: „Visos mano kelionės susijusios tik su švyturiais“, – prisipažino kartu su žmona Inga, taip pat persiėmusia jo veikla bei idėjomis, aplankę daugybę pasaulio šalių.

Didelį įspūdį jam paliko Prancūzijos Korduano bei Somalio švyturiai, – šiuos po kelionės perkėlė į savo drobes. „Somalyje švyturys, statytas Italijos fašistų unikalioj vietoje, ant Afrikos žemyno kranto, savo forma primena romėnų karo kirvį fašiną – tarp vytelių įtvirtintą geležtę. Šio švyturio belikę tik jo griuvėsiai“, – teigė menininkas, komentuodamas originalų paveikslą.

Neseniai jis keliavo po senąjį Egiptą, aplankė Aleksandriją, kur stovėjo 120–140 m aukščio, piramidėms savo dydžiu prilygęs, vienas iš 7 senojo pasaulio stebuklų. Pastatytas Aleksandro Makedoniečio laikais, jis tūkstantį metų švietė ir rodė kelią jūrininkams, ilgainiui buvo sugriautas žemės drebėjimų. Arabai iš jo liekanų pastatė fortą. „Labai nusivyliau: Aleksandrija – švyturių meka, o neradau nieko, kas jį primintų: nei jokio maketo, nei suvenyro, tik forte įrengtas jūrų muziejus. Supratau, Aleksandras Makedonietis arabams neaktualus, – jie vertina tik savo senovę, bet manau, kad, jos išsisėmę, atsigręš į tai, ką turėjo ypač unikalaus“, – samprotavo A. Jurkštas.

Jo žodžiais, švyturių pasaulyje yra labai daug, – vieno žmogaus gyvenimo neužtektų juos aplankyti. „Apžiūrėjau keletą Italijos švyturių, bet dar nemačiau Genujos, kur švyturio prižiūrėtoju dirbo Kristupo Kolumbo senelis, o ir pats keliautojas ten lankėsi“, – kalbėjo A. Jurkštas, taip pat puoselėjantis viltį kada nors pamatyti Rusijos šiaurės švyturius Baltojoje jūroje, esančius karinėje zonoje.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas