Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Jotvingių ainio dovana Darbėnų bibliotekai

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Smiltys
  • 2019-06-21

L. Rimgaila leidinį „Geležinė knyga: „Kovojantiems garbė!“ įteikė Darbėnų bibliotekininikėms Jurgitai Anužienei (kairėje) ir Danutei Paulikienei.

Darbėniškio Jotvingių kryžiaus riterių ordino nario Leopoldo Rimgailos rūpesčiu Darbėnų biblioteką pasiekė solidi dovana – dizainerio Viliaus Purono originali knyga „Geležinė knyga: „Kovojantiems garbė!“

„Tai – prasminga dovana Darbėnų krašto bendruomenei“, – neslėpė Darbėnų bibliotekos bibliotekininkės Danutė Paulikienė ir Jurgita Anužienė.

Knygą pristatė Šiauliuose

Pats L. Rimgaila dalyvavo knygos „Geležinė knyga: „Kovojantiems garbė!“ pristatyme, kuris buvo surengtas Šiauliuose, Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje. Jame dalyvavo ir knygos sumanytojas dizaineris Vilius Puronas.

Knyga gausiai iliustruota, ji sumaketuota naudojant koliažo techniką, ir dabartinės technologijos galimybės yra derinamos su Viduramžių dekoro stilistika – knygą puošia geležinis jotvingių kryžius, priduodantis svorio ne tik tiesiogine prasme, bet ir tam, kas toje knygoje išguldyta.

Knyga pasakoja apie Jotvingių kryžiaus riterių ordino istoriją, tradicijas, žmones. Šis ordinas – viena seniausių Lietuvos organizacijų – Jotvingių ordino įkūrimo data laikomi 1487-ieji, ordiną sudarė kilmingos Lietuvos šeimos. Nors 1852 m. carinė valdžia uždraudė ordiną, jis slaptai egzistavo.

Brolija oficialiai reorganizuota buvo 1918 m. Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, o 1936 m., siekiant atgaivinti tradicijas, ordinui buvo grąžintas senasis pavadinimas, suteiktas XVII a. antroje pusėje – „Jotvingių kryžiaus riterių ordinas, globojamas riterio ir kankinio šv. Viktoro, garsaus valdovo ir gynėjo“. Deja, po kelerių metų, 1940-aisiais, ordino veikla sovietų valdžios buvo uždrausta. Ir tik 2003 m., įvertinus kilnius ordino tikslus ir siekiant puoselėti senąsias jo tradicijas, Jotvingių kryžiaus riterių ordino veikla buvo atnaujinta.

„Mūsų ordino tikslas – išsaugoti Lietuvos praeities atminimą, propaguoti riteriškumą, meilę tėvynei ir brolybės principus, – akcentavo L. Rimgaila. – Labai norėtųsi, kad šios organizacijos veikloje dalyvautų daugiau jaunimo, o mums, baltams, apskritai reikėtų vienytis.“

Įšventino kaip bajorų palikuonį

Kad L. Rimgaila ir kiti šeimos vaikai yra bajorų kilmės, motina slėpė visą gyvenimą, ir tik 1981-aisiais, prieš savo mirtį, ji parodė bajorystę įrodantį dokumentą, kuris, susuktas ant kočėlo, buvo užkastas į žemę. Lenkų kalba parašytas dokumentas išduotas 1819 m. Vilniaus gubernijos bajorų susirinkime, prie jo pritvirtintas antspaudas, pergamentas turi Herbut giminės ženklą. L. Rimgaila jį restauravo.

Dokumentus, įrodančius Rimgailų sąsajas su Jotvingių kryžiaus riterių ordinu, netikėtai namo palėpėje surado tolima giminaitė, gyvenanti Kaune, – tarp rastųjų dokumentų yra 1850 m. liepos 30 d. Fulgentijui Rimgailai suteikto riterio diplomo kopija.

L. Rimgaila Jotvingių kryžiaus riterio ordino nariu tapo prieš penkerius metus, ir be bajoro titulo į riterius jo nebūtų įšventinę.

Knygoje įprasmintos ir darbėniškių pastangos

L. Rimgailą įšventinus į Jotvingių kryžiaus riterių ordiną ir tai paviešinus „Pajūrio naujienoms“, Darbėnų bibliotekininkės Danutė Paulikienė ir Jurgita Anužienė ėmėsi projekto „Jotvingiai Žemaitijoje“, kurio rezultatas – parengta istorinė-kultūrinė studija „Jotvingiai Žemaitijoje. Istorija ir dabartis“. „Nors jotvingių istorinė praeitis tyrinėta ir aprašyta rusų, lenkų ir lietuvių rašytiniuose šaltiniuose, apie šią gentį darbėniškiai yra mažai, ką girdėję“, – savo pasirinktas projekto gaires D. Paulikienės teigimu, Darbėnuose susikryžiuoja kelių baltų genčių – kuršių, žemaičių, latvių, lietuvių, kuršininkų likimai: „O čia staiga sužinome, kad Darbėnuose galima sutikti jotvingį. Todėl, norėdamos paskatinti visuomenę domėtis Lietuvos istoriniu ir kultūriniu paveldu, ir sudalyvavome projekte, kuris sudarė sąlygas aktualizuoti keliems regionams reikšmingą istorijos ir kultūros paveldą.“

Įgyvendinant numatytą veiklą buvo surengta ekspedicija į Kražius – Jotvingių kryžiaus riterių ordino buveinę. Kad sutelktų istorinių genčių atstovus, surengtas minėjimas Baltų mitologiniame parke Sausdravuose. Jo metu priminta jotvingių genties istorija Žemaitijos kontekste – pristatyta programa su senovinėmis apeiginėmis baltų dainomis ir šokiais, dalyvavo svečiai iš Latvijos. Projekto veikla bei rezultatai buvo apibendrinti mokslinėje konferencijoje. Jos metu žiniomis apie vakarų baltų palikimą Žemaitijoje pasidalino kalbininkė Jūratė Sofija Laučiūtė, profesorės, baltų kalbų ir genčių istorijos tyrinėtojos Dalia Kiseliūnaitė ir Audronė Kaukienė, rajono istorikas Julius Kanarskas.

„Istorija suteikia mums žinių apie tai, kokie esame. Istorijos bei kultūros paveldo pažinimas skatina valstybės istorijos, kultūros ir kalbos savitumo suvokimą, o per tai – visuomenės patriotizmą ir pilietiškumą. Jotvingių ordinas mus sudomino dar iki „Geležinės knygos“ leidimo, o dabar labai džiaugiamės ne tik Leopoldo Rimgailos dovana ir kad filialas nuo šiol turės knygą apie seniausią Lietuvos organizaciją – Jotvingių kryžiaus riterių ordiną, – knygoje įprasmintas ir mūsų darbas: leidėjai, įvertindami mūsų pastangas, vieną knygos puslapių paskyrė pristatydami istorinę-kultūrinę studiją“, – D. Paulikienė gerus žodžius skyrė darbėniškiui L. Rimgailai ir knygos leidėjams.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas