|
|
|
Kretingiškius įsuko šventės renginių sūkurys
Grojantis ir šokantis fontanas, mugės šurmulys, lietuvių ir kaimyninių tautų liaudies melodijų ir dainų skambesys, ant batutų šokinėjančių vaikų klegesys ir sportininkų pergalės šūksniai, koncertai ir fejerverkai – visa tai susiliejo į šeštadienį kretingiškius ir miesto svečius įsukusios šventės sūkurį. Nežiopsojo – nestokojo Nuo pat ankstyvo šeštadienio ryto ir kretingiškių, ir į miesto šventę atvykusių svečių laukė Rotušės aikštėje įsikūrę tautodailininkai, amatininkai, kulinarinio ir konditerinio paveldo patiekalų gamintojai, pačias įvairiausias gėrybes – nuo indėnų lankų iki žolelių, muilo, kvapniųjų aliejų ir egzotiškų rytietiškų ir kaukazietiškų saldėsių – siūlę prekiautojai, iš visos Lietuvos suvažiavę į mugę „Nežiopsosi – nestokosi“. „Juk ketinau nieko nebepirkti, net žodį pati sau daviau, bet kaip čia susilaikysi“, – kalbėjo prie ką tik įsigytos lininės suknios papuošalus iš odos derinusi iš Palangos atvažiavusi ten atostogaujanti vilnietė Nijolė. Moteris sakė, jog Kretingos mugė gan turtinga, tačiau ją stebina, kad prekyba vyks tik iki pusės ketvirtos – negi prekiautojams verta dėl pusdienio iš įvairių Lietuvos pakraščių į Kretingą važiuot? Kad mugė labai jau trumpai tevyksta samprotavo ir dzūkiškais mėsos gaminiais prekiavęs Kęstutis. Žemaičių kalba paklaustas, ar kretingiškiai perka iš Dzūkijos atvežtus rūkytus ir sūdytus lašinukus, dešras, kumpius, gražiai dzūkiškai „ciksėdamas“ jis atsakė: „Cik griebia, cik neša. Gal ir dar daugiau pirktų, cik kad to laiko prekiauc mažoka“. „Darbienu dounelė, Darbienu pyragele, i motriškelės iš Darbienu“, – garsiai pirkėjus kvietė nebe pirmą kartą su savo gardžiaisiais kepiniais į Kretingos miesto šventę atvykstanti Vida Viskontienė. „Sunku ir suskaičiuoti, kiek metų per Anatnines, per Kretingos miesto šventę mugėse dalyvauju. Gal koks šešioliktas kartas? – bandė suskaičiuoti Vida. – Mugė labai išaugo. Prasidėjo nuo poros eilių, į kurias buvo sustatyti prekystaliai ir palapinės, dabar – pilna aikštė. Praturtėjom ne tik prekiaujančiais – pati šventė visą „nedėlią“ trunka, ir svečių iš įvairių šalių suvažiuoja. Va, girdit – estai dainuoja.“
Šeštasis Pastauninko pintinis Ne tik estiškos, bet ir latviškos dainos pynėsi su lietuvių liaudies melodijomis Rotušės aikštės centre šeštą kartą vykusiame tarptautiniame folkloro festivalyje „Pastauninko pintinis“. Simono Daukanto progimnazijos lietuvių kalbos mokytojos Sigitos Dirmeitienės ir „Šukupio“ vadovo Alvydo Vozgirdo kviečiami į sceną kilo Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro kolektyvas „Kitep“ (vadovė Vitalija Valeikienė), folkloro kolektyvas „Gervelė“ (vadovė Elena Šalkauskienė), Senosios Įpilties skyriaus „Graistupis“ (vadovai Laima Šaulienė ir Laurynas Surblys), Vydmantų skyriaus „Žemčiūga“ (vadovė Jolanta Japertienė), Šukės skyriaus „Šukupis“. Dainomis ir šokiais džiugino į svečius atvykę folkloro kolektyvai „Judlė“ iš Kelmės (vadovė Angelė Jovaišaitė), „Kadaginis“ ir liaudiška kapela „Subata“ iš Rietavo (vadovė Aida Liutikienė), „Žiogupis“ iš Girkalių (vadovė Svajūnė Anužienė). „Pastauninko pintinio“ sumanytojos ir vadovės, Kretingos rajono kultūros centro meno vadovės Dianos Brazdeikienės pakviesti kolektyvai Žemaitijos metams parengė žemaitiškų dainų ir šokių programas. Žemaičių kalbą scenoje keitė latvių ir estų kalba dainuojamos liaudies dainos ir šių broliškų tautų liaudies melodijos, kurias atliko iš Saldus (Latvija) atvykęs etnografinis ansamblis „Medainis“ ir folkloro grupė „Zirni“ (vadovė Sarma Ūpė) bei iš Estijos miesto Viljandi atkeliavęs ansamblis „Jaalilled“ (vadovas Terje Trochinskyi). Šventoriuje – „blusturgis“ Pasiklausę liaudiškos muzikos, pasigėrėję ant penkių kubų vaikų piešiama ateities Kretinga, nusifotografavę prie Žemaitijos metams skirto kažkodėl ne žemaitiškai, o literatūrine kalba sudėlioto šviečiančio užrašo 100%ŽEMAIČIAI, pasigėrėję iš Vilniaus atvežto mėlynomis ir baltomis gėlėmis bei ažūrinėmis širdelėmis su Kretingos herbu papuošto kilnojamo fontano čiurkšlių šokiu, nuo kaitros ir pliskinančios saulės pavargę šventės svečiai galėjo pavėsį ir ramybę rasti Kretingos katalikų bažnyčios šventoriuje. Čia, sesers Editos iniciatyva, jau kelinti metai tradiciškai organizuojamas parapijos „blusturgis“. „Žiūrėkit, tokį pat servizą prieš trisdešimt metų parsivežiau iš Jerevano“, „o, kokios geros senovinės silkinės – į dabar gaminamas jeigu dedi silkę su padažu, tai tas padažas per šonus išdrimba“, „vaje, mano vaikystės lėlytė. Kiek kainuoja? Ar euro užteks?“, – girdėjosi kalbos prie moterų ir merginų apstotų staliukų. Kaip sakė Šv. Antano savanorės Vilija ir Irena, pačius įvairiausius dar gerus, bet jau pačių nebenaudojamus daiktus – nuo rožančių iki žaislų ir papuošalų, nuo žvakidžių iki indų ir buities prietaisų – „blusturgin“ suneša parapijiečiai. Pinigai, surinkti už simbolinę kainą pardavus daiktus, atitenka parapijos reikmėms. Šiemet jie bus skirti pastoracinei veiklai remti. Iki popietės šurmuliavusi miesto centre šventė vakare persikėlė į miesto estradą, kur iki vidurnakčio vyko įvairūs koncertai, o po jų dangų virš Kretingos nušvietė įspūdingas fejerverkas.
Livija GRAJAUSKIENĖ--- Šv. Antano atlaidų ir Kretingos miesto šventei rajono savivaldybės biudžete buvo numatyta 25 tūkst. Eur, išleista – 24 tūkst. 999,08 Eur. Iš rėmėjų surinkta 12 tūkst. 418,62 Eur. Iš viso šventei išleista 37 tūkst. 417,70 Eur.
|
|
