Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Šeimos pėdsakais – iki prosenelių palivarko

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2019-03-15
Janina Kučinskienė itin brangina šeimos nuotraukas bei senelio Lauryno Šemiotos paliktą užrašų knygelę.

Kretingiškė 85-erių Janina Kučinskienė, kurios prosenelis Motiejus Lisijavičius buvo Rubiniškės palivarko valdytojas, o senelis Laurynas Šemiota – gydytojas, išsaugojo nemažai savo giminės dokumentų, nuotraukų. Tarp senelio daiktų išsaugojo ir antrą šimtmetį skaičiuojančią užrašų knygelę su vertingais įrašais.

Senelis vedė Parčevskių auklę

Vartydama nuplyšusią užrašų knygelę su senelio L. Šemiotos dviejų santuokų, 11 vaikų gimimų bei artimųjų mirčių datomis, J. Kučinskienė nesusipainioja tarp daugybės savo gausios šeimos palikuonių, nes išlikę labai aiškūs įrašai.

Pašnekovės motina, senelė ir prosenelė buvo krikštytos Elžbietomis,– gal jų pagal moteriškąją giminės liniją buvę ir daugiau, tačiau J. Kučinskienė to pagal įrašus ir artimų žmonių liudijimus nebeatseka.

„Mano senelis L. Šemiota su pirmąja žmona Kazimiera tuokėsi 1877 m., susilaukė 4 vaikų. O su antrąja žmona Elžbieta, mano senele, susituokė 1896 m. ir susilaukė 7 vaikų: mano mama Ona Radavičienė gimė 1909-aisias, ji buvo jaunėlė. Mamai tebuvo vos 3-ji metai, kai mirė jos tėvas. Senelis buvo gydytojas, jis rūpinosi ir Jokūbavo dvarininkų Parčevskių šeimos narių sveikata. Buvo jau gana brandaus amžiaus, kai pamatė tame dvare aukle tarnavusią mano močiutę. Bevažinėdamas į Jokūbavą, ją įsižiūrėjo ir vedė“, – kalbėjo kretingiškė.

J. Kučinskienė sakė atsimenanti, kaip jos motina su močiute tarpusavyje kalbėdavosi tik lenkiškai: „Nieko nepasakodavo mums, vaikams. Gaila, daug paslapčių jos nusinešė į kapus“, – apgailestavo Janina, kurios motina sulaukė garbingo amžiaus, iškeliavo iš šio pasaulio būdama 98-erių.

Gausi didikų Parčevskių šeimos gydytojo Lauryno Šemiotos (antras iš dešinės) šeimyna.

Palivarką gavo prosenelis

Janinos seneliai E. ir L. Šemiotos yra gyvenę Kretingoje, dabar J. K. Chodkevičiaus gatvės name Nr. 1. Netoliese stovėjęs paminklas ugniagesių globėjui – šventajam Florijonui. „Sakydavo, gyvenam pas Pliurijoną“, – toks pasakymas užstrigo pašnekovės atmintyje.

Janinos močiutė Elžbieta Lisijavičiūtė-Šemiotienė gimė Rubiniškės kaime, tarp Akmenalių ir Vaineikių. „Tai buvo raudonų plytų palivarkas, jis išlikęs ligi šiol, tik perstatytas ir nudažytas baltai. Tą palivarką su visais kumečiais gavo mano prosenelis Motiejus Lisijavičius už gerą tarnybą. Giminėj kalbama, kad jis buvo kariškis, daug keliavo po pasaulį ir daug kalbų mokėjo. Jam betrūko aplankyti tik 1 valstybę, kad vadovautų kariuomenei. Sykį arkliais išvyko į Telšius ir namo nebegrįžo – dingo kaip į vandenį. Kalbėjo, kad iš pavydo jį nužudė“, – pasakojo J. Kučinskienė.

Kai dingo prosenelis, jos prosenelė liko su gausiu būriu vaikų – močiutei Elžbietai irgi tebuvo treji, kai dingo jos tėvas. Todėl ji ir buvo atiduota tarnauti pas Parčevskius.

Nuo gimimo – su visa šeima

Rubiniškės palivarke gyveno kelios Janinos giminės kartos, tarp jų – ir jos motina Ona, nutekėjusi už Radavičiaus. „Mama Smetonos laikais buvo baigusi 4 gimnazijos klases, ligi gyvenimo pabaigos buvo labai šviesi moteris, daug skaitė, o tėvas Juozapas Radavičius, atvirkščiai – beraštis arklininkas. Tame palivarke ir aš gimiau. Tačiau miškų apsupty pokariu gyventi tapo nesaugu, ir nuo 1952-ųjų visa šeima persikraustėme į miestą“, – kalbėjo J. Kučinskienė.

Rubiniškės palivarkas prieškariu: Janina – ant savo motinos Onos Radavičienės rankų, o jos močiutė Elžbieta Šemiotienė lesina viščiukus.

„Mamai teko dirbti Vaineikių kolūkio sąskaitininke, sekretore: niekas iš suvarytų į kolūkį rašyt nemokėjo. Patys kišo: kas rašys – Radavičienė, o paskui kaltino ir kerštavo už ryšius su sovietais. Mūsų namus palivarke Raudondvariu vadindavo“, – pokario išgyvenimais pasidalijo moteris.

Visą gyvenimą moteris sakė rūpinosi savo tėvais, o, būdama vyriausia, – dar ir 6 mažesniais broliais bei seserimis. Pati dirbo bei mokėsi Klaipėdos medicinos mokykloje. Vėliau ji 30 metų ligi pensijos dirbo Kretingos ligoninės gydomosios fizinės kultūros instruktore.

Ištekėjusi už Antano Kučinsko, susilaukė 2-jų dukterų – Boneta Baltrūnienė dirba šeimos gydytoja Kretingoje, o jaunėlė Valdonė Kupšienė gyvena Šveicarijoje ir dirba neįgaliųjų centre dvasine asistente.

---

Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko komentaras:

– Rubiniškės palivarkas buvo aplink Kretingą buvusių didikų Tiškevičių valdų dalis. Jeigu Motiejui Lisijavičiui jis atiteko su kumečiais, vadinasi, jis buvo šio Tiškevičių palivarko administratorius. Bajorai buvo linkę lažintis, galbūt dėl to M. Lisijavičius keliavo po pasaulį. O kalbos apie tai, kad jam pritrūko vienos valstybės ligi vadovavimo kariuomenei, kaip ir Tiškevičiams – vieno dvaro ligi kunigaikščių titulo, tėra populiarūs to meto mitai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas