Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Skaitymo maratonu paminėjo Žemaitijos metus

  • Edita KALNIENĖ
  • Smiltys
  • 2019-03-08
Lietuvių liaudies pasaką „Ožka ir ožiukai“ sekė lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priešmokyklinio ugdymo vaikai ir mokytojos.

Skaitymo maratonu „Rēk žmuogou žmuogaus, rēk dūšē dūšės artėmuos“ paminėtos 800-osios Žemaitijos metinės ir Lietuvių kalbos dienos. „Mūsų kultūros dirva yra labai derlinga. Turime daug simbolių, tik reikia juos pamatyti, prakalbinti ir jų neužmiršti“, – atidarant šventę apie žemaičių gilias tradicijas, istoriją, kultūrą kalbėjo Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Dalyvių – per 100

Skaitymo maratone dalyvavo tie lietuviško žodžio mylėtojai, kuriems svarbu puoselėti gimtąją kalbą, didinti jos prestižą ir stiprinti Žemaitijos regiono identitetą: Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai, administracijos specialistai, Kretingos rajono kultūros centro darbuotojai, ikimokyklinio, bendrojo ugdymo įstaigų mokiniai bei mokytojai, br. Bernardas Belickas.

„Šiemet turime prisiminti Žemaitijos istoriją, tradicijas, taip pat saugoti ir puoselėti mūsų protėvių gražią gimtąją kalbą“, – teigė mero pavaduotoja Danutė Skruibienė. Taip pat lietuviško žodžio puoselėtojus sveikino ir Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas.

„Mintis organizuoti tokį renginį gimė, kai LR Seimas priėmė nutarimą 2019-uosius paskelbti Žemaitijos metais. Ketvirtus metus minimos Lietuvių kalbos dienos taip pat tiko šio renginio koncepcijai“, – idėjos pradžią prisiminė skaitymo maratono iniciatorė Savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoja Rita Kasparavičiūtė.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius padėkojo skaitymo maratono iniciatorei Savivaldybės administracijos kalbos tvarkytojai Ritai Kasparavičiūtei.

Renginys pavadintas maratonu, norint nusakyti jo žanrą ir pritraukti didelį būrį dalyvių. Tai padaryti pavyko – dalyvavo 112 žmonių iš viso rajono. „Norėjau, kad renginyje galėtų dalyvauti gausus būrys žmonių, kad jis būtų skirtas įvairaus amžiaus žmonių grupėms. Mintis, kad kalba turi žmones jungti, vienyti ir telkti, man labai artima“, – sakė R. Kasparavičiūtė.

Maratone tekstų amplitudė buvo labai plati – nuo pasakų, klasikinių žemaičių autorių, kaip Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Žemaitė, iki šiuolaikinių eseistų, tokių, kaip Rolandas Rastauskas. Tarp skaitovų populiariausia – prozininko dramaturgo eseisto Romualdo Granausko kūryba.

Renginyje skambėjo ir asmeninės kūrybos eilės, kurias skaitė V. Kanapkienė, br. Bernardas ir Aušrinė Zulumskytė.

Organizatoriai tikisi, kad skaitymo maratonas taps gražia tradicija, burianti bendruomenes.

Kretingos nuotraukų albumą dalyviams renginio organizatoriai padovanojo kaip prisiminimą apie skaitymo maratoną.

Neužmiršta tarmė

Kretingos rajone stengiamasi išlaikyti žemaičių krašto savitumą, todėl ir organizuojama daug renginių, edukacinių užsiėmimų, popiečių, skirtų žemaičių tarmei skleisti ir populiarinti. „Manau, kad Žemaitijos regione kalbančių žemaitiškai yra daug. Žemaitijos sostinėje Telšiuose laikoma prestižu kalbėti tarmiškai, Kretingoje kalbančių žemaitiškai taip pat yra“, – teigė R. Kasparavičiūtė.

Pasak kalbos tvarkytojos, tarmė mus identifikuoja ir išskiria iš kitų tautų: „Žmogus turi žinoti, kur yra jo identiteto šaknys. Turi žinoti savo kilmę ir tuo didžiuotis. Kalbėdami sava tarme galime didžiuotis būdami žemaičiai ir atstovaudami bei stiprindami savo regioną.“

Žemaičių tarmę stengiamasi išsaugoti kalbiniu požiūriu, užrašant tautosaką, tarmiškas dainas, šokius, kaupiant metraščius ir išsaugant paveldą. „Mano manymu, būtina tai daryti siekiant išsaugoti tradicijas, kultūrą, tik mums būdingas apeigas ir papročius“, – apie Žemaičių kalbos išsaugojimo svarbą kalbėjo R. Kasparavičiūtė.

Šiandien tarmė tarp jaunimo nėra itin populiari, neretai tai daryti jie gėdijasi, tačiau pasakyti kodėl, yra sunku. „Vieniems tarmė negraži, kiti sieja su prastu skoniu, kitiems tai nemadinga, – galimas priežastis vardino specialistė. – Nuo šeimos auklėjimo principų, diegiamų vertybių priklauso, ar vaikas kalbės savo tarme, ar bandys priartėti prie bendrinės kalbos. Džiaugiuosi, kai tenka sutikti jaunimo, kurie puikiai kalba žemaitiškai.“

Anot kalbos tvarkytojos, tarmė liks gyva, kol bus ja kalbančių, rašančių, kuriančių.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas