Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Tautos patriarchą įamžino tarpukariu

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2019-01-18
Angelo skulptūra pažymi maro pakirstų Kretingos kaimo žmonių kapinių bei pirmosios katalikų bažnyčios vietą.

Viena seniausių Kretingos miesto Jono Basanavičiaus gatvė, nutiesta palei dešinįjį Akmenos upės krantą, šiuo garbingu vardu buvo pavadinta tarpukariu, sovietmečiu pervadinta į Petro Cvirkos, o po nepriklausomybės atkūrimo vėl atgavusi ankstesnįjį. Šios gatvės istorija itin spalvinga ir turtinga, vedanti prie Kretingos miesto kūrimosi ištakų.

Angelas mena pirmąją bažnyčią

Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko žodžiais, nepriklausomoje Lietuvoje gatvės masiškai buvo vadinamos Nepriklausomybės akto signataro daktaro Jono Basanavičiaus vardu, o ypač – po jo mirties. Ir Palangoje tuo pat metu, kaip ir Kretingoje, antroji pagal svarbumą gatvė po Tiškevičių bulvaro buvo pavadinta J. Basanavičiaus vardu.

Istoriškai Kretingos J. Basanavičiaus gatvė patenka į Kretingos dvaro bei Kretingsodžio kaimo, kuris 1936 m. buvo prijungtas prie miesto, valdas, o svarbiausi aplinkiniai keliai pavadinti Palangos, Klaipėdos, Šventosios gatvėmis.

Prieškariu ši gatvė, prasidėjusi nuo dvaro, tesiekė dabartinę Palangos–Šiaulių kelio kryžkelę, už jos miesto link tebuvę kelios mažažemių sodybos. „Dabartinė užstatyta gatvės dalis nuo kryžkelės ligi maro kapinaičių, arba vadinamojo Marijos kalnelio, buvo tuščia. Visa dauba, žemę išdalijus pas Tiškevičius tarnavusių kumečių vaikams, užstatyta pokariu. Dauba nuo kapinaičių ligi vadinamojo žuvinės tilto sovietmečiu buvo paaukštinta, užpylus ją žemėmis“, – kalbėjo J. Kanarskas.

Tautodailininko Adolfo Viluckio sukurtas Angelas šiandieną žymi pirmosios Kretingos katalikų bažnyčios vietą, – ją 1602 m. pastatė dvaro savininkas Jonas Karolis Chodkevičius, o rūpintis patikėjo pasikvietęs pirmuosius pranciškonus. Tačiau vėlesni istorijos posūkiai nulėmė, kad Kretingos miestas pradėjo kurtis kitapus Akmenos, o Kretingsodžio praeitį kretingiškiams šiandien ir primena Angelas ir koplytėlė ant maro kapinių.

Edmundo Giedrimo, kurio tėvas buvo grafo vairuotojas, vaikystė prabėgo J. Basanavičiaus gatvėje.

Prie dvaro kūrėsi turtingi ūkininkai

Senojoje J. Basanavičiaus gatvės dalyje gimė ir augo garbūs kretingiškiai – buvę pedagogas Algirdas Slušnys ir Kretingos miesto vyriausiasis architektas Edmundas Giedrimas. Vaikystę joje praleido iš Kartenos parsikrausčiusių Bumelių atžala – mokslininkas biochemikas Algirdas Vladas Bumelis, vėliau savo tėviškėje įkūręs „Northway“ medicinos kliniką.

„Dvaro žemėse, dabartinės J. Basanavičiaus gatvės gale, pirmąsias sodybas turtingesni kretingiškiai įkūrė jau prieš pustrečio šimtmečio, gavę žemės dar iš Kretingos dvaro valdytojo vyskupo Masalskio, tarp jų – ir mano proseneliai“, – akcentavo šeimos istoriją gerai žinąs 85-erių A. Slušnys.

Sudarydamas savo giminės genealoginį medį, pedagogas atskirai surinko medžiagą ir apie savo vaikystės gatvę, joje išsamiai aprašė sodybas, šeimininkus bei jų likimus. Jo atmintyje išlikęs bendras gatvės vaizdas – pilna medinių sodybų, – tokios dabar suvežtos į Rumšiškių liaudies buities muziejų. Į miestą žmonės patekdavo senuoju Padvarių tiltu, ties vandens malūnu, arba žuvinės tilteliu.

1939 m., ruošiantis tiesti plentą Šiauliai–Palanga ir tiesinant Akmenos upės vagą, buvo iškastas kanalas, atsirado salelė, kupina vaikystės nuotykių.

Algirdas Slušnys, sudaręs giminės genealoginį medį, aprašė dar ir atsiminimuose išlikusią J. Basanavičiaus gatvę.

Užaugo septyniese

Kelionę po senąją J. Basanavičiaus gatvę A. Slušnys pradėjo nuo Nr. 5 – Augučių namo, kuriame gimė anapilin pernai iškeliavęs garsus krašto futbolininkas kūno kultūros mokytojas Petras Augutis. Kitapus šio namo Nr. 97 buvęs batsiuvio Miliaus, už jo – Perkumų, muzikanto Gečo šeimos, Špučių, atokiau – Kontrimų bei kitų mažažemių, Rudienės, o už jos – didelė Jurgučių sodyba, dabartinis Nr. 111 namas.

Ties Jurgučių sodyba senasis kretingiškis stabteli: šie buvę stambūs ūkininkai, kurių duktė Onutė ištekėjo už Pociaus ir užaugino 2 sūnus: vienas jų – Kęstutis liko prižiūrėti sodybą, o kitas – Juozas Pocius tapo žinomu publicistu, Kretingos muziejaus renginių vedėju.

„Už Jurgučių sodybos buvo didelė Kniežų sodyba – dabar Nr.115, kitados Jucių – mano motinos Adolfinos tėviškė. Ji ištekėjo už mūsų tėvo Juozo Slušnio ir apsigyveno Slušnių sodyboje. Jos sesuo Marija ištekėjo už Kniežos, buvo turtingi ūkininkai, juos ištrėmė į Sibirą, o jų sodyboje, kuri buvo viena gražiausių visoje gatvėje, įkūrė veislininkystės ūkį“, – dėstė A. Slušnys.

Už jų buvę Stonkų, Ansunų, taip pat pokariu ištremtų, sodybos, dar Valių, o už jų – didelė Juozo bei Adolfinos Slušnių sodyba Nr. 125, kurioje ir gimė mokytojas Algirdas. „Čia užaugome septyniese. Namas buvo didžiulis, dengtas šiaudiniu stogu, vienu galu į gatvę, langai – su langinėmis. Kieme – ligi šiol išlikusi klėtis“, – A. Slušnys savo medžiagoje detaliai aprašė gimtosios sodybos išplanavimą su visais trobesiais.

J. Basanavičiaus g. Nr. 115 namas – kitados Jucių ir Kniežų sodyba, kurioje gimė Algirdo Slušnio motina Adolfina Jucytė. Pokariu jame buvo įkurdintas veislininkystės ūkis.

Mažeikų sodyboje veikė mokykla

Mokytojas savo medžiagoje atgamino ir kitų gyventojų tėviškes ligi pat išlikusių mūrinių dvaro pastatų, iš ten sugrįžo ligi kryžkelės, kur gyveno mažažemiai, išskyrus Gedgaudus – dabartinę brolių Mažeikų sodybą.

J. Kanarsko žiniomis, senojoje J. Basanavičiaus gatvės dalyje buvusi Kretingsodžio pradžios mokykla, o šios mokyklos vedėja buvusi Magdalena Perkumaitė-Simutienė, Lietuvos ūkio banko vedėjo Simono Jurgio Simučio žmona. A. Slušnys tvirtina, jog ši mokykla ir veikusi Gedgaudų name, nes ją jam tekę lankyti, tačiau per miesto gaisrą karo pradžioje ši sodyba sudegė.

Netoliese Nr. 80 pažymėta Bumelių – veterinaro bei jo žmonos mokytojos, užauginusių 3 dukteris ir sūnų – būsimą garsų mokslininką Algirdą Vladą, sodyba. „Senasis Bumelis buvo labai darbštus, pats buvo įveisęs medelyną, eksperimentavo jame, turėjo bityną. Ligi šiol jį atsimenu kartojant mėgstamą posakį: „Akys baisininkės, rankos – darbininkės“, – prisiminė pašnekovas.

Vaizdas į Kretingą iš J. Basanavičiaus gatvės, ties dabartiniu staigiuoju posūkiu prieškariu.

Siūlo pervadinti Rezistentų gatve

Gerai miesto istorines vietas pažįstantis E. Giedrimas pasakojo, kad jo proseneliai dar 1771 m. gavo žemės iš vyskupo Masalskio, ten gyveno seneliai ir tėvai. Išliko jo tėvų namas J. Basanavičiaus g. Nr. 155, už jo, gilumoje, buvo senelių ir prosenelių trobesiai, bet juos nugriovė, kai tiesė Šventosios gatvę.

„Mes, vaikai, aplėkdavom visą gatvę. Akmena tuomet buvo pilna vėžių, jos šlaite dvaro šiltnamiuose augino sraiges – grafai Tiškevičiai jų buvo užsivežę iš užsienio. Kol tebestovėjo senelio tvartai, mano tėvas Pranas juose po šienu slėpė grafo Aleksandro Tiškevičiaus limuziną. Tėvas buvo grafo vairuotojas: šis, bėgdamas nuo sovietų į Vokietiją – manė, kad trumpam – prašė tėvo jį pasaugoti. Bet 1947-aisias kažkas paskundė ir saugumiečiai automobilį išsivežė. Paskui mačiau tokį pat filme „Raudonmedžio rojus“, galvoju, kad limuzinas pateko į kino studiją“, – pokario vaikystės įspūdžiais pasidalijo E. Giedrimas.

E. Giedrimo tėvas buvo suimtas ir ištremtas kasti Belomoro kanalą, iš kur sugrįžo vos gyvas. Pašnekovas sakė, jog iš jų gatvės buvę ištremta ir daugiau žmonių – jis suskaičiavo vien 6 kaimynų šeimas, todėl mano, jog tikslinga būtų senąją J. Basanavičiaus gatvės dalį pavadinti Rezistentų gatve.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas