Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Ar eilės trumpės, priklausys ne tik nuo gydytojo

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-12-11
Kretingos šeimos medicinos centro direktorė Augenija Juknevičienė įsitikinusi, kad greitas, kokybiškas ir sklandus pacientų priėmimas pas gydytojus įmanomas tik esant geranoriškam abipusiam bendradarbiavimui.

Nuo sausio 1 dienos įsigalios nauja tvarka: pacientas pas šeimos gydytoją turės patekti ne ilgiau kaip per 7 dienas, o pas gydytoją specialistą – per 30 dienų. Ir nors Kretingos šeimos medicinos centro pacientai įprastai per panašų terminą priimami ir dabar, įstaigos direktorė Augenija Juknevičienė atkreipė dėmesį, kad tai, ar trumpės eilės prie kabinetų, priklausys ne tik nuo gydytojų, bet ir pacientų. Sveikatos priežiūros sistemoje esama ir daugiau naujovių, kurias pravartu žinoti.

– Kaip vertinate tai, jog įstatymu nustatyti terminai, per kuriuos pacientai turės būti priimami gydytojų?

– Pas šeimos gydytojus pacientai turės patekti per 7 kalendorines dienas – tai šiek tiek neramina, nes, pasitaikius šventinėms dienoms, darbo savaitė tampa trumpesnė, tad gydytojams gali būti sunku suspėti priimti visus besikreipiančius pacientus. Manau, kad turėtume kalbėti tik apie skubios pagalbos suteikimo terminus. Mano galva, būtų teisingiau, jei įstatyme būtų nurodyta „per 7–10 darbo dienas“.

Kalbant apie II lygio sveikatos priežiūros paslaugas, pacientui bus siūlomas tas gydytojas specialistas, pas kurį trumpiausios eilės. Ar tai visada bus gerai – svarstytina. Jei pacientas norės patekti pas savo norimą gydytoją specialistą, nors pas jį ir ilgesnė eilė, ir sutiks laukti vizito ilgiau kaip 30 dienų – tai turėsime pažymėti elektroninėje sistemoje.

Nebebus galima ir užsiregistruoti iš karto pas kelis tos pačios srities II lygio gydytojus specialistus, o taip, pasirodo, gana dažnai pasitaikydavo.

– O kiek šiuo metu pacientams tenka laukti, kad patektų pas Kretingos šeimos medicinos centro gydytojus?

– Šiuo metu dauguma mūsų pacientų pas šeimos gydytojus yra priimami per savaitę ir tik retais atvejais tenka laukti iki 10 dienų. Tačiau to kaina – didelis gydytojų darbo krūvis, nes kiekvienas aptarnauja vidutiniškai po 1,5 tūkst. pacientų, ne paslaptis, kad tenka popierius pildyti ir po darbo.

Kiek tenka domėtis, neteko girdėti, kad tokie terminai būtų nustatyti kitose valstybėse. Be to, Lietuvoje nėra reglamentuota, kiek pacientų vienas šeimos gydytojas turėtų aptarnauti ir kiek konkrečiai laiko vienam pacientui skirti. Dabar gi įstaigos finansavimas priklauso nuo joje prisirašiusiųjų pacientų skaičiaus. Susidaro kebli situacija: gydytojui geresnį uždarbį galima pasiūlyti tik jei turės daug pacientų, tačiau jam reikia suspėti visus juos priimti per nustatytą terminą. O juk mums svarbu ir darbo kokybė. Neramina, kad tai gali dar labiau paskatinti jaunų šeimos gydytojų emigraciją.

– Ar svarstote, kaip seksis įgyvendinti reikalavimus epidemijų metu, kai pacientų užplūsta ypač daug?

– Turime savo budintį gydytoją, kuris mums pagelbsti, plūstelėjus daugiau pacientų. Be to, epidemijų metų šie įstatymo numatyti terminai gali būti pailginti, tokiais atvejais leidžiama nedarbingumo pažymą išrašyti nuotoliniu būdu.

Norėčiau pridurti ir tai, kad žmonės per dažnai kreipiasi į ligoninės Priėmimo skyrių. Pacientai turėtų įvertinti savo būklę ir nevažiuoti į Priėmimo skyrių, jei pavyzdžiui, jau 2 savaites iki tol kankino kosulys. Suprantama, naktį gali sveikatos būklė pablogėti, žmogų apima didesnis nerimas, tačiau patarčiau nelaukti tokios situacijos ir jau anksčiau kreiptis į šeimos gydytoją.

– Kaip apskritai pacientai dažnai lankosi pas savo šeimos gydytojus?

– Pastebėjome, kad, nors pacientų skaičius pas mus labai nesikeičia, jų apsilankymų skaičius gerokai išaugo ir dabar per metus jų padaugėja apie 5 tūkst.

Taip yra todėl, kad žmonės labiau rūpinasi savo sveikata, dažniau kreipiasi profilaktiniam pasitikrinimui, yra daugiau apsiskaitę ir greičiau patys pastebi pirmuosius galimus ligos požymius, nori tai aptarti su gydytoju.

Kita vertus, mūsų visuomenė sensta – daug jaunų žmonių emigravo, o likusieji vyresnio amžiaus paprastai turi daugiau ligų, tad jiems dažniau prireikia ir gydytojų pagalbos.

– Nuo sausio 1 dienos turėtų pradėti veikti atnaujinta išankstinė pacientų registracijos sistema, kuri leis pacientams nuotoliniu būdu rezervuoti priėmimo laiką, gauti pranešimus ir priminimus apie numatytą apsilankymą pas gydytoją, atšaukti apsilankymą, internete stebėti visų apsilankymų istoriją. Jūsų įstaigoje jau ir dabar galima užsiregistruoti internetu: https://e-pacientas.lt/. Ar pacientai naudojasi šia galimybe?

– Taip, ši paslauga tampa vis populiaresnė ir ja naudojasi ne tik jauno amžiaus, bet ir vyresni žmonės. Tačiau išlieka ir kiti registracijos būdai – telefonu arba užėjus į įstaigos registratūrą.

– Jau kurį laiką gydytojai gali išrašyti elektroninius receptus, o nuo rugsėjo 1 dienos – netgi nuotoliniu būdu pratęsti vaistų receptus. Kaip sekasi šią naujovę įgyvendinti praktiškai?

– Norint pratęsti vaistų receptus nuotoliniu būdu, būtina užtikrinti pacientų identifikacinę sistemą. Tačiau gyvenant mažame mieste, turime pranašumą: šeimos gydytojai, su pacientais bendraudami 15–20 metų, jau iš balso telefonu lengvai atpažįsta, kas skambina, mintinai žino, kokiomis ligomis jis serga, o kokiomis – jo šeimos nariai. Nepaisant to, nuotolinė paslauga gali būti suteikta tik įgyvendinus įstatymu patvirtintas paciento identifikacijos priemones.

Tačiau nuotoliniu būdu galima vaistų receptus pratęsti tik vieną kartą po buvusio apsilankymo, ir esant tam tikroms sąlygoms: jei gydymas yra tęstinis, o pacientas pas gydytoją buvo apsilankęs ne seniau negu prieš pusmetį.

– Kiek eilių trumpėjimui prie gydytojų kabinetų įtakos turi pacientų elgesys?

– Pacientas turėtų apgalvoti vizito tikslą ir įvertinti, ar jis galės atvykti pas šeimos gydytoją, ir jei jo planai pasikeitė – apie atšaukiamą vizitą pranešti bent prieš parą, blogiausiu atveju – tos pačios dienos rytą.

Įsivaizduokite, jei, pavyzdžiui, per dieną neatvyksta 4 pacientai – kiek tuščiai išeikvojama laiko, vėliau bepriimami kiti apsilankymo pas gydytoją laukę žmonės.

Kai kurios įstaigos taiko praktiką ir pačios išvakarėse skambina užsiregistravusiems pacientams, klausiama, ar šie tikrai atvyks. Svarstėme tokį variantą, bet jis sunkiai įgyvendinamas – per dieną priimame 250–270 pacientų, tad kiek darbo ir laiko reiktų jiems visiems paskambinti.

Sklandžiam darbui labai svarbu pacientų ir personalo nuoširdus bendravimas: pacientas, paskambinęs užsiregistruoti, turi nenutylėti, jei jam jau šiandien reikia išrašyti nedarbingumo pažymėjimą – tikrai rasime išeitį, kada ir koks gydytojas galėtų kuo skubiau priimti.

– Kaip manote, kiek eilės sutrumpės įsigaliojus nuostatoms, kad kosintis ir sloguojantis vaikas gali eiti į darželį?

– Be abejonės, apsilankančiųjų įstaigoje bus mažiau, tačiau šią naujovę vertinu atsargiai – mes, gydytojai, nuogąstaujame, ar nesulauksime ligų protrūkio. Tėvams ir darželių darbuotojams tenka didelė atsakomybė patiems nuspręsti, ar sirguliuojantis vaikas jau gali eiti į darželį – kartais šis klausimas nėra lengvas net ir patyrusiam gydytojui.

– Kiek daug sulaukiate pacientų, kurie prašosi būti priimami skubiai, nes jau iš anksto yra užsiregistravę pas gydytoją specialistą?

– Tokių pacientų sulaukiame nemažai – pacientas ateina pas gydytoją ir sako, kad jam skubiai reikia siuntimo, jis jau šiandien ar rytoj vyksta pas specialistą. Šiuo atveju svarbu žinoti du dalykus: gydytojo specialisto konsultacija yra reikalinga ne pacientui, o šeimos gydytojui, kuris, gavęs specialisto išvadą, sprendžia dėl tolimesnio gydymo. Taigi tik šeimos gydytojas, įvertinęs visus duomenis, gali nuspręsti, ar konkrečiam pacientui reikalinga gydytojo specialisto konsultacija.

Antra: siuntimas pas specialistą negali būti „tuščias“, išrašytas paskubomis – prieš tai turi būti atlikti reikalingi tyrimai, kad būtų galima surašyti duomenis.

Susiduriame ir su tokia problema, kad pacientas sugrįžta iš II lygio specialisto ir prašo išrašyti šio gydytojo rekomenduotus vaistus. Iš tiesų tas gydytojas specialistas ir turėtų išrašyti vaistų receptus, juolab kad galima tai padaryti elektroniniu būdu ir nebereikia nešiotis kompensuojamųjų vaistų knygelės.

– Kaip dažnai pacientai patys prašo kokių nors tyrimų?

– Gydytojai skirti tyrimus privalo tada, kai jie pacientui priklauso pagal ligonių kasų lėšomis apmokamas prevencines programas – krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų. Dėl visų kitų tyrimų reikalingumo sprendžia gydytojas, ir nėra taip, kad asmeniui priklausytų kokie nors kitokie pavieniai nemokami tyrimai, kaip kartais yra skelbiama socialiniuose tinkluose. Be to, teritorinės ligonių kasos apmoka ne atskirai už atliktus tyrimus, bet už visą suteiktą paslaugą, nes tyrimai yra sudėtinė sveikatos priežiūros paslaugos dalis.

Gydytojas tyrimą pacientui skiria tik esant tam tikroms identifikacijoms – vadovaujamasi veiksmų algoritmu, kas po ko turi sekti, esant tam tikriems požymiams.

Sveikatos priežiūros įstaigoms skiriamas finansavimas už kiekvieną pacientą, atsižvelgiant į amžių, bet ne į sveikatos būklę. Sunkiam ligoniui tyrimų prireikia tiek daug, kad už jį skirtos sumos neužtenka, vadinasi, jam sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tam tikra prasme ir kitų, sveikesniųjų pacientų sąskaita. Tačiau taip įgyvendinamas socialinio solidarumo principas – visuomenė padeda tiems, kuriems yra sunkiausia.

Tik geranoriškas medikų ir pacientų bendradarbiavimas padės suteikti kokybiškesnes sveikatos paslaugas.

---

Kretingos šeimos medicinos centras skelbia naujų pacientų priėmimą – jie kviečiami registruotis, atvykus į Kretingos šeimos medicinos centrą, esantį Savanorių g. 31, Kretinga, tel. (8 445) 79279 arba į įstaigos filialą, kuris yra Vytauto g. 71, Kretinga, tel. (8 445) 78909.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas