Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Iš Norvegijos – su dar didesne aistra džiazui

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2018-10-19
Nors išvykdamas į Norvegiją Irmantas Norkus ketino su muzika atsisveikinti, tačiau ilgai neištvėrė negrojęs. Šiandien jo rankose – trimitas, kuris savo dizainu ir garso savybėmis yra vienintelis toks Lietuvoje.

„Visada žinojau, kad grįšime į Lietuvą, bet nesitikėjau, kad tai įvyks taip greitai“, – sakė kretingiškis 37 metų Irmantas Norkus, kuris šių metų kovą su šeima sugrįžo į gimtinę, nors jo muzikinė karjera Norvegijoje klostėsi labai sėkmingai – groti trimitu jis buvo kviečiamas į elitinius muzikos kolektyvus, o koncertuoti teko net karališkajai šeimai. Tad praturtinęs savo profesinę patirtį, I. Norkus neslepia ambicijų ir į Kretingos kultūrinį gyvenimą įlieti daugiau intelektualios ir gyvos muzikos.

I. Norkus atviravo – 2010 metais išvykdamas gyventi į Norvegiją, jis buvo apsisprendęs kardinaliai keisti savo gyvenimą ir atsisveikinti su muzika, taigi pardavė ir tris tuomet turėtus trimitus.

„Negrojęs iškentėjau metus“, – su šypsena prisipažino I. Norkus, papasakojęs, kad tiesiog negalėjo atsilaikyti norui vėl paimti trimitą į rankas, kai Norvegijoje, Manger mieste, kur įsikūrė, išgirdo ten gyvuojantį orkestrą „Alversund Musikklag“.

I. Norkus dar nemokėjo kalbėti norvegiškai, tad tiesiog pagrojo trimitu – ir iš karto buvo priimtas į orkestro kolektyvą.

Džiazo stiliumi – netgi sakralinės giesmės

„Man nereikėjo savęs pristatyti, nes visi vietiniai gyventojai jau viską žinojo – jie socialūs ir pilietiški, domisi, kas atvyko, kas apsigyveno šalia jų“, – pasakojo I. Norkus, kuris Norvegijoje įsikūrė kartu su šeima. Žmona Jūratė, kuri taip pat yra muzikos pedagogė, irgi netruko įsilieti į vietinį chorą, o vėliau dainavo norvegų kompozitoriaus Edvardo Grygo vardu pavadintame valstybiniame chore.

I. Norkus pasakojo, kad muzikavimas orkestre, kuris buvo gana aukšto lygio, jam atvėrė kelią į kitus orkestrus bei džiazo, bliuzo kolektyvus – iš pradžių buvo kviečiamas pakeisti koncertuoti negalinčius narius, vėliau tapo keleto kolektyvų nuolatiniu nariu. Orkestre „Alversund Musikklag“ praleidęs 3,5 metų, vėliau I. Norkus apsisprendė atsiduoti vien tik džiazo ir bliuzo muzikai.

„Su grupe „Blues Brazz Collective“, kuri atliko bliuzroko stiliaus muziką, pradėjau keliauti po Norvegiją, taip pat buvau džiazo grupės „Jazzmin“ narys. Dalyvau išleidžiant dvi kompaktines plokšteles. Man iš tikrųjų labai gerai sekėsi, turėjau daug veiklos, pažinčių ratas nuolat plėtėsi. Su draugu, kuris į Norvegiją buvo atvykęs iš Sankt Peterburgo ir buvo vargonininkas, bei viena vokaliste parengėme mišias – tradicines sakralines giesmes atlikome džiazo stiliumi. Šias mišias pristatėme įvairiose bažnyčiose – sulaukėme didelio žmonių susidomėjimo“, – pasakojo I. Norkus. Be to, jis ir toliau palaikė ryšius su savo buvusiu dėstytoju Vytautu Grubliausku–Kongu, tad į Klaipėdos džiazo festivalį atsivežė džiazo orkestrą „Løen storband“. „Norvegai buvo apakę, kad tokio lygio džiazo koncertai gali vykti nemokamai“, – sakė I. Norkus.

Koncertavo karališkajai šeimai

Tačiau didžiausiu patyrimu I. Norkus vadina koncertą Norvegijos karališkajai šeimai, kuriai teko groti jos viešnagės metu rezidencijoje Bergene. „Karališkajai šeimai ir jos svečiams buvo pristatoma to regiono tradicinė kultūra, maistas ir t. t. Taip sutapo, kad grupės, kuri buvo išrinkta atlikti seną tradicinį džiazą, trimitininkas tuo laiku turėjo išvykti atostogų, tad greitai buvo ieškoma, kas galėtų jį pakeisti – man pasisekė, kad buvau vienintelis toks džiazo trimitininkas artimiausiose apylinkėse,“ – pasakojo I. Norkus.

Jam su grupe teko per 2 dienas parengti 14 kūrinių programą, kurią atliko karališkajai šeimai ir jos kviestiniams svečiams – maždaug 300 žmonių publikai. Nors jaudulio buvo, tačiau, pasak I. Norkaus, jis dingo jau po pirmojo kūrinio.

Lietuvis turėjo progos pamatyti, kaip karališkojoje rezidencijoje yra laikomasi tam tikrų ceremonijų ir griežtų taisyklių, kaip savo darbą atlieka apsaugininkai, privalantys užtikrinti tvarką ir saugumą. Bet visa tai, pasak I. Norkaus, atperka šiltas karališkosios šeimos bendravimas. „Norvegijos karalius Haroldas V gyventojų yra labai mylimas. Į karalių yra kreipiamasi įvardžiu „tu“, o ne „jūs“, – sakė I. Norkus.

Už sunkvežimio vairo – su trimitu

Dėl noro tęsti muzikanto karjerą I. Norkus apsisprendė keisti ir darbą. „Laivų gamybos fabrike reikėjo dirbti su stiklo audiniu ir jaučiau, kad dulkės kenkia mano sveikatai, darosi sunku išgauti aukštas natas. Todėl grįžau į Lietuvą atostogų, kur išsilaikiau teises, jog galėčiau vairuoti sunkvežimį“, – pasakojo I. Norkus.

Tačiau ir tapęs sunkvežimio vairuotoju jis nesiskyrė su trimitu – per poilsio valandas vyras išsitraukdavo kišeninį trimitą. „Stengdavausi kuo daugiau groti, kad palaikyčiau gerą fizinę formą. Taip išnaudodavau ir laiką, jei tekdavo įstrigti transporto spūstyse. Tai visiems pakeldavo nuotaiką, norvegai imdavo filmuoti mane, kaip aš, sėdėdamas prie vairo, sau groju“, – linksmai pasakojo I. Norkus, kuris stengiasi kasdien groti bent 2–3 val., kad išlaikytų profesionalų lygį.

Dabar I. Norkus nesiskiria su savo trimitu, kurį juokaudamas vadina „meiluže“ – tai vienintelis toks instrumentas Lietuvoje, pagamintas pagal specialų užsakymą Anglijoje. Trimito mašinėlė specialiai pritaikyta prie I. Norkaus rankos, instrumentas yra išgraviruotas ir išskirtinis savo dizainu, klausytojus žavi tamsiu ir minkštu garsu, ypač derančiu džiazo melodijoms.

„Man teko 2 metus dirbti, kad galėčiau įsigyti tokį instrumentą“, – sakė I. Norkus, atskleidęs, kad jo trimito vertė – 6,5 tūkst. Eur.

Tikslas – muzikos vakarai Kretingoje

Po 8 metų, praleistų emigracijoje, I. Norkus su žmona Jūrate ir vaikais – 10 metų Jokūbu ir 4 metų Egle apsisprendė grįžti į Lietuvą, kurios buvo labai pasiilgę. Gimtinėje I. Norkus įsidarbino Salantų kultūros centro renginių organizatoriumi ir greitai įsiliejo į džiazo muzikos kolektyvus – vienas po kito pasipylė koncertai, džiazo festivaliai.

Šiuo metu I. Norkus pasirodo su čigonišką džiazą atliekančiu kolektyvu „Lumier“, „Spalvingais dažniais“ ir kitais projektais, tačiau daugiausiai laiko skiria savo grupei „Memelband“. Šis kolektyvas kitu pavadinimu gyvavo jau seniai, tačiau dabar keičia savo įvaizdį ir atnaujina programą. „Džiaugiuosi, kad buvau išvykęs į Norvegiją – praplėčiau akiratį, gavau naują impulsą muzikinei veiklai, apskritai esu ramesnis, pozityviau žiūriu į gyvenimą, – sakė I. Norkus. – Ko dabar pasigendu Kretingoje – tai gyvo muzikavimo ir intelektualios muzikos. Norisi, kad ir čia, kaip Norvegijoje, žmonės rinktųsi pasiklausyti gyvo garso, todėl jau dabar kalbuosi su įvairių įstaigų atstovais, kaip ir kur būtų galima organizuoti muzikinius vakarus. Labai tikiu, kad šią svajonę pavyks įgyvendinti.“

---

Džiazas yra ne tik klausomas, bet ir jaučiamas akimis. Tai – muzika, kuri reikalauja profesionalumo: ne tik kompozicijos išmanymo, bet ir jausmo, savito stiliaus.

Irmantas Norkus


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas