Jaunųjų žurnalistų akademija kviečia naujus narius!

– Gavusi kvietimą būti „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nare, net nepagalvojau, kad tai taps mano gyvenimo būdu. Žurnalistinio darbo pagrindai, rašymas – tai tik dalis to, ko išmokau čia. Prisimenu, kad straipsnį taisydavau daugybę kartų, kol jis pagaliau pasiekdavo skaitytoją. Jau tada supratau, kaip svarbu yra rinkti tinkamus žodžius ir kokie svarbūs yra mano tekstai. Be rašymo, mes turėdavome daugybę veiklos: vykdydavome projektus, organizuodavome ir dalyvaudavome išvykose, kiekvienais metais į komandą priimdavome naujus narius, kurie tapdavo draugais. Vienas smagiausių prisiminimų – puslapio, kuris buvo skirtas mūsų mamoms pasveikinti, leidimas. Tada dirbome kaip tikra komanda ir bandėme atkartoti savo tėvų nuotraukas. Buvo išties labai smagu. Iš čia išsinešiau ne tik patirtį, prisiminimus ar draugystes, bet atradau save.

– „Pajūrio naujienos“ – tai vienas geriausių mano paauglystės prisiminimų. Per šią veiklą supratau kuo noriu tapti, kurią studijų kryptį pasirinkti. Taip pat pažinau begalę naujų žmonių, kurie tapo mano draugais. Įgavau drąsos, pagerinau rašymo įgūdžius. Tai vieta, kur tave priima tokį, koks esi, kur nesmerkia už klaidas, o pamoko. Čia niekada nesijausi vienišas.

– Prisiminus „Kuprinę“, galvoje šmėžuoja aibė pavienių vaizdų. Prisimenu susitikimus, pokalbius, diskusijas. Juoką. Matau raudonu tušinuku išbraukytus tekstus, juodu rašalu išspausdintą straipsnį. Mano straipsnį. Pamenu drebančias rankas ir lūžtantį balsą, kai reikėjo kalbinti nepažįstamąjį. Ilgas valandas klausant balso įrašų, kad nepažįstamojo nuomonę pateikčiau teisingai. Juk kiekviena detalė svarbi. Ir, galų gale, prisimenu pasididžiavimą savimi. Per „Kuprinėje“ praleistus metus išmokau ne tik gražius tekstukus „kepti“. Čia aš pradėjau suvokti, kaip reikia mąstyti – neįprastai, originaliai, o kartais tiesiog keistai. Tik taip galėjau atrasti idėją, apie kurią būtų įdomu ne tik rašyti, bet ir skaityti. Negana to, „Kuprinė“ man tapo ir savotiškais vartais į profesionalumo pasaulį, nes čia pirmą kartą iš tiesų susidūriau su atsakomybės ir dėmesingumo svarba.

– Atėjimas į „Kuprinę“ man buvo naujas iššūkis – visada labai patiko bendrauti su įvairiausiais žmonėmis, tačiau kilo daug klausimų, ar pavyks susidoroti su rašymu. Visos abejonės išblėso po pirmųjų straipsnių, kuriuos galėjau skaityti išleistuose laikraščiuose. Jaunųjų žurnalistų akademija išmokė ne tik sklandžiai reikšti mintis ir kasdienybėje ieškoti įdomiausių temų, bet ir suformavo būrį draugų ir, svarbiausia, išmokė pačių didžiausių vertybių! Laikas, praleistas Jaunųjų žurnalistų akademijoje, buvo pats smagiausias ir įsimintiniausias, o šią komandą drąsiai galiu vadinti šeima!