Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Klausgalvuose nutūpė ir metaliniai paukščiai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2018-08-17

Klausgalvų kaimo gyventojų Ainos ir Arvydo Zaleckių sodyba palei kelią Kūlupėnai–Salantai pakeleivio akį traukia originalumu – savitomis konstrukcijomis, medžio ir metalo kompozicijomis. Paukščius mylintis šeimininkas čia užklystantiems sparnuočiams įrengė įdomių formų peryklų, inkilų ir, negana to, – sodyboje įkurdino iš įvairiausių atliekų savo rankomis sukurtų metalinių paukščių.

Arvydo Zaleckio kūrybiškumas juntamas visur: ir namų viduje, ir sodybos aplinkoje.

Niekas nereikalingas nepražūva

„Niekada nė nepagalvojau – gal tikrai iš meilės tikriems paukščiams rankos pačios kyla iš niekam nebereikalingų rakandų, besivoliojančių daiktų dėlioti ne ką kita, o paukščius“, – sakė menininko gyslele apdovanotas 50-metis A. Zaleckis, imbariškio tautodailininko Augustino Zaleckio brolis. Ir pajuokavo: „Brolis yra tikras drožėjas, o aš – laisvamanis.“

Jo paukščiai sukonstruoti iš to, kas pakliūva po ranka – dviračio žvaigždučių, senų šaukštų, keptuvės, dalgio. Įtvirtinti sodyboje tarp gėlių, krūmų, akmenų, jie tartum atgyja, vilioja apžiūrėti, o bestebint negali atsitokėti, iš kokių niekalų sukurti tokie originalūs dalykai.

„Nieko specialiai nedarau tam, kad kažkam rodyčiau, puikuočiausi. Taip savaime išeina. Kartais ilgą laiką laikau daiktą dirbtuvėse, kol parodau, sumąstau, kur jis labiausiai tinka. Bet, jei pašalinis žmogus sako, kad jam įdomu, su malonumu aprodau savo sodybą“, – kalbėjo vyras, netverdamas parodyti, kaip jo namus pamėgę Lietuvos laukų paukščiai.

Gyvenimo meilė – paukščiai

Aplink antrą šimtmetį skaičiuojančią jų sodybą – atkurtą žmonos Alinos ir jos prosenelių tėviškę – plyti erdvūs šaltiniuoti laukai, kitapus kelio – miškas. Iš ten atklysta netgi gervės – jos čia perėjo. Patranką primenančiame vamzdyje gūžtą susuko didžioji zylė. Pastogėj mažylius vedė devynbalsė – klausgalviškio žodžiais, nuostabiai giedantis paukštis. Atskrenda ir bukutis, juodoji zylė, šiaurinis kikilis, strazdas, volungės, baltakaktė musinukė. Gandralizdį susukę gandrai, o dančiasnapiams kurtis vyras į medį įkėlė statinę-inkilą. Dabar ten įsitaisė širšės, šeimininkas juokavo, vis taikydamosi jam įgelti.

Iš nereikalingų daiktų atgimę paukščiai, iš senų medžių – kompozicijos.

„Apie paukščius galėčiau pasakoti be perstojo, nes jais labai domiuosi. Paukštis – nuostabus sutvėrimas, vienintelis gyvis, gyvenantis danguje, žemėje ir vandenyje. Stebiu juos atskrendant į sodybą ir stengiuos sukurti sąlygas čia perėti. Džiugina jie akis savo grožiu, o širdį – čiulbesiu. Sakoma, kad Lietuva yra tokia šalis, kur paukščių lizdų neprilyja, nes juos labai myli žmonės“, – tikino vyras.

Grožis – mažuose dalykuose

A. Zaleckis sakė, jog jo gyvenimo filosofija – matyti grožį mažuose dalykuose ir tuo džiaugtis. ‚Esu minimalistas, man nereikia didelių užmojų. Darau tai, kas patinka, ir esu laimingas. Kiti sako – nespėju, neturiu laiko. Jei laiko trūksta, vadinasi, gyveni kažkaip ne taip – laiko visiems duota vienodai, ir jo turi užtekt“, – samprotavo vyras, neslėpdamas, jog duonai jis užsidirba statybose, keliems mėnesiams per metus išvyksta į Norvegiją.

Jo manymu, dažnas lietuvis bėga iš Lietuvos todėl, kad nori uždirbti daug pinigų, nori komforto. O jis prigimtimi yra prie savos žemės prisirišęs lietuvis: „Nesigviešiu daug – užsidirbu ir grįžtu. Kai suskaičiuoji, kiek savo sodyboje gali padaryti pats įdėdamas savo darbo, susidaro nemažai. Galėtum čiustyti sodybą, bet man to nereikia, aš mėgstu minimalizmą ir natūralumą“, – užtikrino A. Zaleckis, kurio tvarkoma sodyba įdomi ne prabanga, o kūrybiškumu.

Idėjų parvežė iš svetur

Palei kelią po patogiai įrengta pastoge pakišti šeimos šiukšlių konteineriai, mat, juokavo šeimininkas, erzinusi geltona jų spalva. Šią idėją jis parsivežė iš Norvegijos.

A. Zaleckis taip pat sakė, jog į Kretingos rajoną parvežęs ir kitą idėją: Kalnalio kapinėse, kur palaidoti jo protėviai, įrengęs stovą laistytuvams. Jis mano, jog vėliau iš jų idėją perėmę salantiškiai, karteniškiai, o iš šių – ir kretingiškiai.

Paklaustas, ką dar yra sumanęs, pašnekovas buvo santūrus: „Turiu įvairių planų, bet apie juos nemėgstu kalbėti. Tik norėčiau sodyboje atstatyt senutę daržinę, kuriai pagal dokumentus šiemet sukanka 100 metų.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas