Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
(Iš kairės) Akušerijos ginekologijos departamento vyriausioji slaugos administratorė Salomėja Gustienė, Neonatologijos centro vadovė Albina Bulaukienė, slaugytojos Natalija Piliavceca ir Ramutė Urbonienė.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jau 11 metų sėkmingai veikia Mažos rizikos gimdymų poskyris, kuriame naujagimius priima akušerės, nedalyvaujant gydytojui – moterys vis drąsiau atsiliepia į kvietimą pasitikėti savo prigimtinėmis galiomis. Tačiau jei kyla bent mažiausia abejonė dėl gimdyvės ar vaisiaus, naujagimio būklės – gydytojai pasitelkia pažangią diagnostikos ir gydymo aparatūrą. Kaip naujagimiui palankios ligoninės principai derinami su medicinos technologijomis, informaciją suteikė Gimdymo skyriaus vedėjas Leonas Janušas bei Neonatologijos centro vadovė Albina Bulaukienė.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kasmet pasaulį išvysta apie 3 tūkst. 200–3 tūkst. 500 naujagimių, tačiau ligoninė būtų pajėgi priimti ir dar 500–600 gimdymų. Du trečdaliai gimdyvių yra klaipėdietės, tačiau čia gimdyti atvyksta ir moterų iš Palangos, Kretingos, Plungės, Šilutės, netgi – Kaliningrado.

Mažiau negu prieš 2 metus užbaigus Akušerijos-ginekologijos departamento remontą, kuris buvo finansuojamas Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšomis, aplinka pasikeitė neatpažįstamai – visur šviesu, jauku šilta, palatos aprūpintos naujausia įranga ir priemonėmis, palengvinančiomis personalo darbą. Pavyzdžiui, gimdyklose, kurių ligoninėje yra devynios, lovos turi keičiamas padėtis, taip padedant nėščiajai rasti patogiausią pozą sąrėmių metu, o vėliau ta pati lova performuojama į gimdymo stalą.

Kiekvienai pacientei yra užtikrinamas privatumas – visos 40 palatų Pogimdyminiame skyriuje yra vienvietės ir jaukiai įrengtos. Sudaryta galimybė ir kartu su motina bei kūdikiu pernakt likti tėvui ar kitam artimam žmogui – ligoninėje yra 10 šeiminių palatų, iš kurių septyniose yra įrengtas ne tik tualetas, bet ir dušas.

Naujagimių reanimacijos bei intensyviosios terapijos skyriuje – moderni įranga, užtikrinanti geriausias sąlygas „ankstukams“ kuo greičiau sustiprėti.

Kas ketvirta moteris pagimdo tik su akušere

Prieš 11 metų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atidarytas Mažos rizikos gimdymų poskyris buvo pirmasis toks Lietuvoje – jame naujagimius priima akušerės. Visos jos yra įgijusios aukštąjį išsilavinimą, todėl yra kompetentingos nuspręsti, ar gimdymo eiga yra normali ir ar reikalinga gydytojo konsultacija. Ši naujovė pasiteisino: per per pastaruosius keletą metų gimdyti Mažos rizikos gimdymų poskyryje renkasi apie trečdalis gimdyvių, kurioms gydytojo pagalbos ir neprireikia – jos pagimdo prižiūrint tik akušerei.

Maždaug ketvirtadalis visų gimdyvių renkasi epidūrinės nejautros procedūrą, kurios metu nuskausminamieji vaistai suleidžiamas į stuburo smegenų kanalą, kuris yra tarp dviejų slankstelių apatinėje stuburo dalyje. Pasak gydytojų, tai yra labai efektyvi pagalba skausmo nebegalinčiai pakelti gimdyvei, nors tuomet kyla didesnė rizika, kad gali prireikti ir gimdymą skatinančių vaistų.

Vadovaujantis naujagimiui palankios ligoninės principais, vos pasaulį išvydęs naujagimis guldomas motinai ant krūtinės, nes ankstyvas kontaktas labai svarbus jo emocinei būklei bei tolimesniam gebėjimui žįsti. Ir vėliau motinos skatinamos mažylius maitinti savo pienu, joms patariama, ką daryti, jei iškyla kokių nors nesklandumų.

„Ankstukams“ – ypatinga priežiūra

Neišnešiotiems naujagimiams (gimusiems nuo 22 iki 37 savaičių amžiaus) yra reikalinga ypatinga priežiūra. Jų gimsta apie 5–6 proc., tad per metus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sulaukiama apie 180–200 „ankstukų“.

Pagal šalyje galiojančią tvarką, iki 34 nėštumo savaitės moterys gimdo perinataliniuose centruose Vilniuje ir Kaune. Tačiau dažnai 32–33 nėštumo savaitę gimę naujagimiai gydomi ir slaugomi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, nes čia yra sudarytos visos tam reikalingos sąlygos. Klaipėdos universitetinės ligoninės Naujagimių reanimacijos bei intensyviosios terapijos skyrius yra šiuolaikiškai įrengtas ir jame yra ne tik 10 inkubatorių, užtikrinančių palankiausias sąlygas naujagimiui toliau augti, bet ir pasirūpinta minkštais supamaisiais krėslais, kuriuose patogiai įsitaisiusios motinos gali prie krūtinės priglausti savo mažylius, šitaip per „odą prie odos“ kontaktą suteikiant galimybę jam visapusiškai vystytis.

Reanimacijos bei intensyviosios terapijos skyriuje taip pat pabuvoja ir tie naujagimiai, kurių gimdymas buvo užsitęsęs, jiems diagnozuoti kokie nors sveikatos sutrikimai ar kyla bent menkiausių įtarimų, kad tokie gali išryškėti. Tad per metus skyriaus personalui tenka pasirūpinti 700–800 mažųjų pacientų – kai kurie jų čia praleidžia vos kelias valandas ir, jei gyvybinės funkcijos stabilizuojasi, sveikatos būklė yra gera, yra perkeliami į palatas pas savo motinas. Tačiau, esant sudėtingesniems atvejams, naujagimius reanimacijoje tenka stebėti, gydyti savaitę ar 10 dienų.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Gimdymo skyriaus vedėjas Leonas Janušas.

Naujagimių poreikiams – specialus transportas

Jei kūdikiui yra nustatyta įgimta patologija, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, plaučių, centrinės nervų sistemos, – tuomet jis siunčiamas į šiose srityse besispecializuojančias gydymo įstaigas Kaune bei Vilniuje. Tačiau jei dar nėštumo metu pastebima, kad vaisius turi kokią nors patologiją, nėščioji iš karto ten nukreipiama ir gimdyti – kad specializuotą pagalbą gautų nedelsiant.

Dar apie 40–60 naujagimių per metus Klaipėdos universitetinė ligonė atsiveža iš Telšių, Tauragės, Šilutės ir Kretingos ligoninių, kurių medikai informuoja apie priimtą neišnešiotą arba kokią nors patologiją turintį naujagimį.

Atlieka genetinius tyrimus

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taip pat teikiamos genetiko konsultacijos, atliekami biocheminiai tyrimai, kurie reikalingi 12–13 nėštumo savaitę ir yra skiriami tais atvejais, kai motinai yra 35-eri ir daugiau metų arba kai tėvui 42-eji ir daugiau. Jei kyla įtarimų dėl vaisiaus sveikatos, nėščioji nukreipiama detalesnei diagnostikai.

Kol kas medicinos mokslui iki galo neatskleistos lieka genetinių ligų priežastys. Nors ir pastebima, kad jos dažnesnės tuomet, kai gimdyvės yra labai jauno arba atvirkščiai – vyresnio amžiaus, tačiau pasitaiko, kad Dauno sindromą turinčio kūdikio susilaukia ir šeima, jau auginanti tris sveikus savo vaikus.

Klaipėdos universitetinė ligoninė, joje dirbantys ir nuolat savo žinias gilinantys, kvalifikaciją keliantys medikai yra pasirengę priimti ir visapusišką pagalbą suteikti viso Vakarų Lietuvos regiono moterims – būsimoms motinoms. Būtent joms ir jų būsimiems kūdikiams Klaipėdos universitetinėje ligoninėje yra sutelkti visi būtini materialiniai ir žmogiškieji resursai, kad mažylio atėjimas į pasaulį šeimai dovanotų neužmirštamus spūdžius.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas