|
|
|
Baltų mitologijos parke – nauja skulptūra
Baltų mitologijos parke, kurį Darbėnų seniūnijos Sausdravo kaime prieš septynerius metus pradėjo kurti broliai Artūras ir Valdemaras Reinikiai, tęsiami darbai: šią savaitę skulptorius Kęstutis Krasauskas iš Pasvalio ir kalvis Saulius Kronis iš Panevėžio pastatė naują skulptūrą „Baltų pasaulio sukūrimas“. Požemis – lyg pasaulio įsčios Šios triaukštės skulptūros idėją jos kūrėjas K. Krasauskas apibūdino taip: „Žemaičiai Telšiuose turi Žemaitijos gaublį, o mes pastatėme kitokį gaublį – gyvybės medį su požemio sfera ir antžeminiu pasauliu, viršum jų karūna – dangus.“ Skulptūros aukštis – 4,8 m, pagrindo plotis – 3,2 m, karūnos plotis – 1,78 m. Ji sukurta iš metalo, akmens ir medžio. Skulptūrą, kainavusią 12 tūkst. eurų, už savo lėšas pastatė vienas parko savininkų A. Reinikis, o dalimis atgabenti ir sumontuoti talkino vėjo jėgaines Lazdininkuose statanti bendrovė „New Entertainment Technology“. Parko lankytojai skulptūrą galės ne tik apžiūrėti, bet ir išbandyti: požemio pasaulį simbolizuoja iš akmens sukurtas amfiteatras, kurio centre tįso prispaustas požemių gyventojas – mitologinis Pinčiukas. „Įlindęs į vidų, pasijauti įsigavęs į ertmę, tarsi pačios žemės įsčias. Požemis visuomet asocijuojasi su pragaru, o Pinčiukas yra blogio personažas, ir kaip kitaip iš jo pasišaipysi, jei ne humoristiškai perteikdamas šį personažą“, – kalbėjo K. Krasauskas. Viršum požemio – kupolas, užsidaranti erdvė, kurios metalo ornamentika vaizduoja chaotiškumą. „Tačiau atkartojant šį chaotiškumą, sukuriama tam tikra tvarka, kuri atsispindi ir lietuvių tautodailėje, ypač – raižytose audėjų verpstėse“, – kompozicijos prasmę aiškino skulptorius.
Pasitelkė skaičių simbolius Požemio pasaulis remiasi ant penkių kojų. Skaičius „penki“, menininko žodžiais, yra blogio ir netobulybės ženklas: penkiakampę žvaigždę naudoja satanistai, romiečiai Kristų nukankino, jo kūne atverdami 5 žaizdas. „Pasaulio tvarka yra dalijama į 4 dalis: tai – metų laikai, mėnesio savaitės, pasaulio kraštai“, – toliau apie savo skulptūrą pasakojo menininkas. Jo sukurtoji žemiškoji pasaulio dalis – simetriška, dinamiška. Judėjimą perteikia ornamentai – lyg senovės žalčiai spirale kylantys į viršų ir simbolizuojantys begalybę ir laikinumą. Sukimasis ratu primena gyvų organizmų DNR, kuriuose užkoduota pasaulio tvarka. Dangų K. Krasauskas pavaizdavo ant 6 verpsčių: jo žodžiais, skaičius 6 yra dieviškumo ženklas – visos linijos ir liepsnelės kyla į viršų, užbaigdamos baltų pasaulio sukūrimo kompoziciją. Beje, skulptūrą jos autoriai brėžiniuose matuoja ne metrais, o Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės matu – pėdomis: 1 LDK pėda prilygsta 0,325 cm. Parkas primena verpstę Skulptūros autorius, beje, 2014-aisiais parko prieigose pastatęs ir Patrimpo skulptūrą, įsitikinęs, jog savininkų sumanytas Baltų mitologijos parkas yra fenomenalus: „Parkas iš paukščio skrydžio primena verpstę. Retai tebūna įgyvendinami tokie užmojai, kai iš viršaus galima pamatyti kūrinį. Man, kaip menininkui, labai įdomu skaityti kūrėjų suformuotą parko idėją, kurioje darniai persipynė filosofija ir mitologija, gamta ir žmogus.“ A. Reinikis, dirbantis Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialistu, priminė, kaip sumanė realizuoti parko idėją: „Atsikėlėme į Sausdravą senelių žemę iš Aukštaitijos ir svarstėme, ką galima padaryti tokiame sąšlavyne. Brolio Valdemaro mintis buvo sukurti ramovę, aš labiau norėjau įkurti parką, kuriame atsispindėtų protėvių tikėjimo ženklai.“ Parką broliai Reinikiai pradėjo projektuoti 2011-aisiais, pasinaudodami ES paramos lėšomis – etapais jie gavo 140 tūkst. eurų, dar 15 tūkst. eurų prisidėjo patys, – ir įsipareigojo iki 2020 m. lankytojams jo neapmokestinti. „Tačiau, pasibaigus projektui, parką teks apmokestinti, nes nebus iš ko jį tvarkyti ir prižiūrėti“, – tvirtino A. Reinikis. Parko plotas – 4 ha, bendras pažintinių takų, kuriose įkurdinta 15 skulptūrų, ilgis – 2 km. Jo įkūrėjas sakė, jog skulptūrų ketinama statyti ir ateityje: „Dar būtinai norėtųsi Žemynos, nes baltų mitologijoje dėl kitų dievų svarbos ginčijamasi, bet dėl Perkūno ir Žemynos tokių minčių nekyla.“
|
|
