|
KURIU LIETUVAI
Redakcija, šiemet paskelbusi kūrybinį eilėraščių, esė, fotografijos, piešinių konkursą „Kuriu Lietuvai“, jau sulaukė pirmųjų žodinės kūrybos darbų. Juos spausdiname ir laukiame naujų darbų atsiunčiant el. paštu foto.pajurionaujienos@gmail.com Budėti, kad neatimtų Nauju šimtmečiu per laiko arką skrenda, nesustoja laukų vieversiai – nuraminta atmintis nesiekia pamiršti širdimi išgyventų skausmų ir kančių, bet kalba „be pykčio” – lietuvių tauta – subrendus savo valstybei! Ne apgulties režimu jau gyvena šalis: ji – globaliam pasauly, o joje – pasaulis. Naują jūrinę dimensiją veria laivyba, žemės trauką aviatorių projektai įveikia, bet kaip nugalėti laikinumo baimę, tą jausmą žmogaus mažoje šalyje? Nors žemės lopinėlis mūs mažas: eitum ir pamestum pėdas, kur gyvi upeliai griovom tolyn per akmenėlius skambiai alma, kur miškai ir girios aidai nusineša saulę; visą laiką mes turim budėti, kad neatimtų iškovotos laisvės džiaugsmų: ar šiaurės pašvaistė apakintų dangų, ar liūtys taškentų per žydėjimą gailių, aitrių, ar kažkas nuo sekėjų užuolankom sumėtytų pėdas pajūrio smilčių!
Aldona ANUŽIENĖ--- Ji laisvei juk gimė! Kaip laukėm šio ryto! Įgriso naktis. Grandinės nukrito – Suspurdo širdis! Su saule nubudo Gimtinė brangi. Upeliai sujudo – Ledai pralaužti. Žibuoklės žiedelis Man šnibžda „Klausyk... Sunkus laisvės kelias – Ištverkite tik!..“ Stiprėja Tėvynė. Šviesėja dangus. Ji laisvei juk gimė!.. Jos takas platus! Nors kėlės iš kapo – Juodžiausio, gilaus, Pasaulis ją mato... Šviesa ji dangaus. Net trispalvė plazda Virš bokšto aukštai. Į gimtąjį kraštą Sugrįžta vaikai. Gaivina vėjelis – Toks šiltas, ramus, Sugrįžus iš kelio Į savo namus. Kaip laukėm šio ryto! Atlaikėm audras! Net saulė nušvito Pro aukso žaras! Kai kilom iš skausmo, Kapojo žaibai. Sugrįžus į džiaugsmą, Pakvipo žiedai.
Juozas MAKSVYTIS--- Vasario šešioliktosios rytą Kiek eita, klupta, keltasi Prie mūsų slenksčių Lietuvos. Ir kiek aukų prie kojų jos sudėta, Kurių nežino nieks ir nieks nesuskaičiuos. Kiek upėmis nubėgo brolių kraujo Į mūsų jūros Baltijos bangas, Kiek seserų ir motinų supilta ašarų Į mūsų ežerų žydras akis. Tačiau skausmai nei praradimai Neįbaugino mūs tautos – Ji kaip pavasario švelni žibutė Vėl skleidė žiedus po šaltos žiemos. Suskambo žodis LIETUVA Trispalvėj mūsų įrašytas. Čia vėl pražydai tu laisva Vasario šešioliktosios rytą. Tad ir žydėk, brangi tėvyne, Numetus jungą nelemtos vergijos. Šviesk kaip saulė danguje, Savo vaikų išpuošta, išdabinta.
Adomas STONCELIS--- Teskamba amžiais vardas Lietuvos Kaip paukštis feniksas iš pelenų pakilus, Tarei – štai aš, esu ir vėl gyva! Apiplėšta, paniekinta, pražilus – Aš – Jūsų Motina, aš – Jūsų Lietuva! Nubraukus nuoskaudos lašus nuo veido, Prašau tik vieno – meilės ir taikos. Seniai nedorėliams kaltes atleidus, Globosiu, saugosiu Jus visados. Ir saugos Jus piliakalniai didingi, Legendų apie praeitį pilni. Tik būkime tvirti ir rūpestingi, Nes, Laisve, Tu brangiausia mums esi! Tėvynė mūsų švenčia 100-tą metų, Tesaugo Viešpats brangią žemę Jos! Tesaugo nuo karų, audrų verpetų, Teskamba amžiais vardas Lietuvos!
Nijolė RIMKIENĖ
|