Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar laikas buvo keisti Lietuvos krašto apsaugos ministrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Pinigų socialiniam būstui yra, bet pirkti nėra ko

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2018-03-02
Kretingos mieste nesant butų pasiūlos, statyti daugiabutį ir įrengti jame socialinius būstus, kaip prieš du dešimtmečius šiame Savanorių g. Nr. 59 name, šiandieną Savivaldybei būtų per brangu.

Kretingos rajone šiuo metu 136 asmenys laukia socialinio būsto, – pirmųjų prašymai pateikti dar 2004 m. Kretingos rajono savivaldybė antrus metus socialinį būstą perka iš Europos Sąjungos lėšų ir šiemet galėtų nupirkti 12 butų. Tačiau bėda ta, kad ES reikalavimai būstui yra tokie aukšti, kad butų pasiūlos mieste tiesiog nėra.

Ieškoma tik tvarkingų butų

Vykdydama Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą, Kretingos rajono savivaldybė dar pernai už 530,7 tūkst. eurų įsipareigojo nupirkti 18 butų. Savivaldybė prie šio projekto taip pat prisideda lėšomis – 15 proc., arba 79,6 tūkst. eurų.

Tačiau pernai pasisekė nupirkti tik 6 butus – 3 Kretingos mieste ir 3 Kartenoje. Jiems buvo išleista per 150 tūkst. eurų.

Šiemet socialiniam būstui įsigyti dar liko per 370 tūkst. eurų, – už šias lėšas Savivaldybė numatė nupirkti vieno, dviejų ir trijų kambarių butus bet kurioje Kretingos miesto vietoje, vieno ir trijų kambarių butus – Salantų mieste, Darbėnuose bei Vydmantuose.

„Reikalavimai socialiniam būstui yra griežti, bet mes privalome jų laikytis“, – kalbėjo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis.

Pirmiausia, yra ribojamas perkamo buto naudingas plotas: vieno kambario butas turi būti ne mažesnis kaip 28 kv. m, bet ir ne didesnis kaip 39 kv. m, atitinkamai dviejų kambarių – 40–59 kv. m, trijų kambarių – 60–79 kv. m. Antra, butas turi būti tvarkingas, geros techninės būklės, nereikalaujantis remonto. Jis turi atitikti statybos bei specialiųjų – higienos, priešgaisrinės saugos – reikalavimus, neturėti matomų išorinių defektų. Santechnikos įranga – vamzdynas, vonia ar dušas, klozetas, vandens maišytuvai, patalpų šildymo prietaisai bei viryklė turi būti veikiantys ir kokybiški.

„Pernai buvome įsipareigoję pirkti butus tik centrinėje Kretingos miesto dalyje, tačiau dėl menkos pasiūlos kreipėmės į Centrinę projektų valdymo agentūrą (CPVA), kad leistų praplėsti ribas – šiemet žmonės gali siūlyti parduoti savo butus ir Vilniaus, Pasieniečių, Geležinkelio bei gretimose gatvėse“, – teigė P. Černeckis.

Jo žodžiais, paskelbus konkursus, atsiranda gyventojų, siūlančių pirkti jų butus. Nors Savivaldybė už juos moka pagal rinkos vertę, tačiau dažniausiai šie neatitinka projekto reikalavimų. „Taip ir sukasi karuselė: vėl ir vėl skelbiame konkursus, kad nupirktume visus numatytus butus ir neprarastume europinių lėšų“, – tvirtino P. Černeckis.

Pernai už 1 kambario 33,5 kv. m ploto butą Kretingos mieste, Savanorių g., Savivaldybė sumokėjo 21,9 tūkst. eurų, o už 2 kambarių 55 kv. m ploto butą – 35 tūkst. eurų.

Paklaustas, ar yra numatyta kažkokia Savivaldybės strategija, jei nepavyktų ir šiemet nupirkti visų butų, P. Černeckis atsakė, jog tuomet ir vėl kreiptųsi į CPVA ir motyvuotai išdėstytų prašymą pratęsti projekto terminus.

Savininkus baugina formalumai

Kretingos nekilnojamojo turto agentūros vadovas Viktoras Ruzgaila mano, kad Savivaldybė butus perka netinkamu metu, nesibaigus šildymo sezonui.

„Pavasarį, vasarą ir kainos mažesnės, ir pasiūla didesnė. Perkant butus žiemą, rinkai dar neatsibudus, Savivaldybė sumoka netgi brangiau už rinkos kainą. Konsultavausi su Savivaldybės atstovais ir siūliau pigių butų, bet jie privalo skelbti konkursus. Brokeriai gali juose dalyvauti kaip tarpininkai būsto savininko vardu. Man teko parduoti tik vieną butą prieš 5-erius metus, kai Savivaldybė jį pirko iš biudžeto lėšų ir dar nebuvo tokių griežtų ribojimų.“

V. Ruzgaila mano, kad butų savininkai tiesiog nenori turėti reikalų su Savivaldybe, nes juos baugina formalumai. Jis taip pat įsitikinęs, jog Savivaldybei nesiseka nupirkti butų dėl to, kad Kretingos mieste dauguma butų yra įrengti su holais ir viršija konkurse numatytą plotą.

Kretingoje dirbanti brokerė Rūta Martišauskaitė taip pat mano, jog socialinio būsto pirkimo-pardavimo procesas yra įspraustas į pernelyg griežtus rėmus: „Toks butas negali būti įkeistas, renovuotas, nebent būtų visiškai išmokėtas. Atsimenu, norėjau Savivaldybei pasiūlyti butą, bet, pagal konkurso sąlygas, pritrūko vieno kvadratinio metro ploto.“

Statyti daugiabutį – per brangu

P. Černeckis nenorėjo sutikti dėl pirkimo sezoniškumo: „Sutinku, kad, nustojus šildyti namus, suaktyvėja rinka. Tačiau mes skelbiame konkursus visus metus. Dažniausios priežastys – žmonės siūlo netvarkingus butus, kuriems reikia remonto, arba yra nesutvarkę kadastrinių bylų.“

Kretingos rajono savivaldybei rengiant šį projektą, buvo atsisakyta pirkti socialinius būstus kaimuose. Savivaldybė jau anksčiau buvo nupirkusi tris namus Kalniškiuose bei Lubiuose. Tačiau, patikino P. Černeckis, kaimuose išlaikyti socialinius būstus yra labai brangu: dažnam namui reikia kapitalinio remonto, už kurį tenka mokėti Savivaldybei, o viename name kilus gaisrui, Savivaldybei teko rūpintis jį atstatyti.

„Rengiant ES projekto studiją, taip pat buvo analizuojama galimybė renovuoti statinius, juose įrengiant socialinius būstus. Taryba taip pat svarstė, gal geriau būtų statyti daugiabutį, tačiau statybos kainos dabar – gana aukštos ir tai neapsimokėtų“, – apie galimas socialinio būsto plėtros variacijas kalbėjo P. Černeckis. Jo žodžiais, šiemet Savivaldybė taip pat numatė nupirkti 2 butus – ne mažiau kaip 40 ir ne daugiau kaip 60 kv. m naudingo ploto – Salantų mieste iš rajono biudžeto lėšų.

---

Nekilnojamojo turto agentūrų atstovų žodžiais, Kretingos mieste butų kainos yra gana aukštos, – pagal kainų dydį Kretinga užima devintą vietą Lietuvoje. Kretingoje 1 kambario butas vidutiniškai kainuoja 20-25 tūkst., 2 kambarių – 35 tūkst., 3 kambarių – 40 tūkst.

---

Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario Stepono Baltuonio komentaras:

- Anksčiau ir aš maniau, kad Savivaldybei tikslinga statyti daugiabutį ir jame skirti socialinius būstus žmonėms. Bet dabar, kai reikia užbaigti bibliotekos, sporto komplekso statybas, tvarkyti kelius, renovuoti Vilniaus gatvę, tvarkyti miesto centrą, tai – nereali idėja. Prioritetai jau sudėlioti kitur. Antra vertus, nesąžininga būtų nustumti į šoną miesto gyventojus, kurie moka mokesčius, ir sukurti gerovę tik tam tikrai socialinei žmonių grupei.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas