Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Verda aistros dėl dalyvavimo Vasario 16-osios eisenoje

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2018-01-30
Buvo įprasta, kad mokinių eisena į Kretingos gatves išsilieja Kovo 11-ąją, tad idėja eiseną surengti ir Vasario 16-ąją sulaukė jaunimo pasipriešinimo.

Kretingos rajono mero Juozo Mažeikos viešas kvietimas dalyvauti Vasario 16-osios eisenoje ne visų buvo sutiktas džiugiai. „Pajūrio naujienos“ sulaukė Kretingos jaunimo laiško (iniciatoriaus vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuriame keliamas klausimas, kodėl vieši renginiai užkraunami ant mokyklų pečių ir ar tikrai sovietmetį primenantis paradas yra būdas Vasario 16-ąją švęsti linksmai ir išradingai, ką daryti ragino Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Anot laiško autorių, iki šiol buvo įprasta, kad šventinė mokinių eisena Kretingos gatvėmis nutįsta per Kovo 11-ąją, tad idėja taip pat paminėti ir Vasario 16-ąją nebeatrodo išradinga ir kūrybiška.

„Dvi identiškos eisenos, kurias skiria vos mėnuo. O kas vyks po ,,kūrybiškos“ eisenos? Visi keliaus namo? – savo laiške dėstė jaunimas, įsitikinęs, kad ieškant, kuo patraukti gyventojų dėmesį, verta imti pavyzdį iš Palangos – surengti koncertą ar parodyti filmą, ieškoti kitų sprendimų, kad Vasario 16-osios paminėjimas būtų įsimintinas. – Eisena ne pats geriausias būdas pritraukti jaunus žmones, kur kas įspūdingiau būtų surengti koncertą, kad jaunimas pats savo noru dalyvautų. Kretingoje nėra renginių, skirtų jaunimui, todėl tai būtų puiki proga surengti kažką originalaus. Tačiau atrodo, kad Kretingos savivaldybė net nesistengė ieškoti idėjų, kaip paminėti šią dieną kūrybingiau.“

Renka pinigus atributikai

Laiško autoriai taip pat kelia klausimą, kodėl, anot jų, mokyklų bendruomenės yra atsakingos už viešųjų renginių organizavimą mieste.

„Už ką atsakingi kultūros centro darbuotojai?“– teiravosi jie, pastebėdami, kad eisenoje dalyvausiantiems mokiniams patiems teks už tai ir susimokėti, nes eisenos dalyviai prašomi turėti originalios atributikos.

„Paskutiniu metu buvo aptarinėjamas dar vienas puikus Kretingos savivaldybės sprendimas investuoti 12 tūkstančių eurų į logotipą. O dabar Savivaldybė tikisi, kad mokyklos ir mokiniai patys padengs renginio organizavimo išlaidas. Taip pat, susisiekus su Kretingos miesto savivaldybe, paaiškėjo, kad originali atributika tėra popierinės tulpės, tačiau tai nebuvo paminėta kvietime“, – į dar vieną problemą atkreipė dėmesį iniciatyvus jaunimas.

Eisena vyks ir Vilniuje

Kretingos rajono meras Juozas Mažeika „Pajūrio naujienoms“ teigė nenorįs komentuoti laiške išsakytų priekaištų ir paprašė susisiekti su jo pavaduotoja Danute Skruibiene.

Ji paaiškino, kad sudarant šventės programą, buvo vadovaujamasi Vyriausybės kanceliarijos atsiųstu pakvietimu, prie kurio buvo pridėta ir bendra programa, kokie renginiai vyks visoje Lietuvoje.

„Lygiai taip pat jaunimo eisena planuojama ir Vilniuje, o 12.30 val. visuose miestuose skambės bažnyčių varpai, sudarydami sąšauką. Bus laikomos šv. Mišios, vyks meno kolektyvų pasirodymai. Į kažką tokio panašaus orientavomės ir mes“, – sakė D. Skruibienė.

Pasak jos, aptardamas šventės programą, organizacinis komitetas niekur nenurodė, kad dalyvavimas eisenoje yra privalu. „Tai yra kvietimas prisijungti ir visiems kartu švęsti Vasario 16-ąją, kuri šiemet yra ypatinga, tokia viena per 100 metų. Užtai buvo pakviestas ir mūsų Kretingos jaunimas, kurio daugiausiai yra mokyklose, bet kvietėme ir visas nevyriausybines bei jaunimo organizacijas, verslo įmones, biudžetines įstaigas, kitus. Norisi sukurti iškilmingą šventę, bet jeigu kas nenori dalyvauti eisenoje, tai nėra privaloma. Priverstiniai dalykai labiau atstumia, negu ugdo patriotiškumą, pilietiškumą“, – kalbėjo D. Skruibienė, kurios nuomone, sudalyvauti Vasario 16-osios minėjime yra kiekvienos šeimos ir kiekvienos mokyklos garbės reikalas.

Koncertui negavo finansavimo

Kretingos rajono kultūros centro direktoriaus pavaduotoja kultūrai Vita Urbonienė taip pat patvirtino, kad rajono mero viešas kvietimas dalyvauti eisenoje buvo geranoriškas ir niekam neprivalomas. Vakar į eiseną jau buvo užsiregistravę daugiau negu 1 tūkst. dalyvių.

„Sulaukėme ir daug teigiamų atsiliepimų – klasės auklėtojos skambina ir siūlo savo iniciatyvas Vasario 16-ajai, buria kartu eiti ir vaikų tėvus, savarankiškai registruojasi šeimos ar net pavieniai žmonės. Ir pirkti atributikos niekas neverčia – patys dalyviai apsisprendžia, kaip nori pasipuošti. O mes gaminsime vėliavėles ir jas visiems dalinsime, – kalbėjo V. Urbonienė. – Jaunimas yra iniciatyvus, organizuoja savus renginius ir niekas jo neverčia būtinai eiti į Vasario 16-osios eiseną. Bet šitaip reaguoti į mero kvietimą yra akibrokštas. Reikia ieškoti pozityvo, pasidžiaugti gerais dalykais, pavyzdžiui, viena mokytoja sakė, kad bus proga po eisenos su mokiniais kartu suvalgyti picų. Kiekvienas švenčia taip, kaip nori. O eisena – tai nebūtinai sovietmetis, juk ir per Jūros šventę ji yra vienas įspūdingiausių momentų.“

V. Urbonienė teigė, kad norėta Vasario 16-ąją surengti koncertą, į kurį būtų galima pasikviesti garsių atlikėjų – tuo tikslu buvo parašytas projektas Lietuvos kultūros tarybai, tačiau „liūto dalis“ finansavimo atiteko didiesiems miestams. „Todėl mes organizuojame mūsų rajono kolektyvų koncertą, po kurio visų lauks įspūdingas ugnies šou“, – sakė V. Urbonienė.

Pritrūko komunikacijos

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorė Asta Burbienė išsakė nuomonę, kad dalis jaunimo priešiškai reagavo į eisenos idėją todėl, kad nebuvo išklausytos jo idėjos.

„Galbūt į renginio aptarimą reikėtų pasikviesti ir jaunimo, kad jis galėtų išsakyti savo pasiūlymus, įsitraukti. Matyt, dėl to, kad jaunimas nedalyvauja priimant sprendimus, bet paskui kviečiamas dalyvauti, labiausiai ir kyla pasipriešinimas“, – sakė A. Burbienė.

Panašios nuomonės buvo ir Simono Daukanto progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė, įsitikinusi, kad idėjos pateikimas irgi yra labai svarbu. „Erzelio buvo kilę ir tada, kai reikėjo per 2 savaites papuošti kalėdinę eglutę mieste, nes kiekviena mokykla ir pati turi suplanavusi įvairių darbų darbelių. Bet jei tą pačią idėją būtų pateikę kitaip, tarkim, pasiūlę, kad gal norite reprezentuoti savo mokyklą – kad apie ją sužinotų, jos darbais pasidžiaugtų kretingiškiai ir miesto svečiai, gal ir mokyklų reakcija būtų buvusi kita?“ – svarstė S. Jonaitienė.

Dalyvauti neverčia

S. Jonaitienė teigė, kad norą dalyvauti Vasario 16-osios eisenoje jau pareiškė apie 130 progimnazijos mokinių, kurie dėl dalyvavimo apsisprendė savanoriškai, prievarta neverčiami. Visiems jiems, pasak S. Jonaitienės, bus išdalinti trijų spalvų balionai, kuriuos mokykla nupirks iš savo lėšų.

„Privalome paskatinti ugdyti pilietiškumą“, – įsitikinusi S. Jonaitienė, kuri, kaip istorijos mokytoja, teigė Vasario 16-oajai teikianti didelę reikšmę.

Pranciškonų gimnazijos direktoriaus pavaduotojos neformaliajam ugdymui Dovilės Žilinskaitės teigimu, planuojama, kad eisenoje dalyvaus apie 500 mokinių. „Mes turime socialinės-pilietinės veiklos valandas, kurias mokiniai turi išnaudoti. Be to, ir patys savo plane buvome numatę Vasario 16-osios minėjimą. Taigi tikimės, kad mokiniai eisenoje dalyvaus“, – sakė D. Žilinskaitė.

Ji teigė, kad gimnazistams neteks rūpintis atributika – kaip ir kasmet jie neš didžiulę Lietuvos vėliavą, kurią viešiems renginiams paskolina Pranciškoniškojo jaunimo tarnyba.

Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktorius Julius Gindulis teigė, kad kol kas dėl dalyvavimo eisenoje neapsispręsta – tai bus padaryta gavus tikslesnes šventės nuorodas.

Turėtų būti šeimos šventė

Tačiau jei mokiniai dar gali rinktis, ar dalyvauti Vasario 16-osios eisenoje, ar ne, tai mokytojams, ypač tiems, kurie turi savo auklėjamąsias klases, paprastai tokios galimybės nelieka.

Mokyklų vadovai pripažino, girdintys mokytojų nepasitenkinimo nuotaikas – ne kiekvienas nori laisvą šventinę dieną, kuri šįmet minima prieš pat savaitgalį, praleisti rikiuojant ir skaičiuojant mokinius, jaudinantis, ar kuris nenuklys į šoną, ir atidėjus asmeninius planus, laužant šeimos tradicijas, puoselėjamas per Vasario 16-ąją.

„Pasakysiu ne tik savo, bet ir kitų kolegų nuomonę, kuri buvo išsakyta ir per susitikimą su mokyklų vadovais Švietimo skyriuje – ši šventė turėtų būti minima su savo šeimos nariais, – įsitikinusi Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Kretingos rajono susivienijimo pirmininkė Eugenija Daniuk. – Taigi ir kvietimas į eiseną galėjo būti labiau akcentuotas, kad mamos, tėčiai, seneliai ir močiutės eitų su savo vaikais ir anūkais į eiseną, kad ji suplauktų iš visų rajono gyventojų, o ne mokytojas stovėtų su 30 mokinių, o paskui teiktų ataskaitas, kas ir kiek dalyvavo. Mes, mokytojai, neatsisakome dalyvauti su mokiniais šventėje ir laisvą dieną, bet tegu bus kažkas įdomiau, išradingiau, o ne paradas, kuris iš tiesų šiek tiek primena sovietmetį.“

Mokytojams papildomai nemokės

Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktorius Julius Gindulis atkreipė dėmesį, kad mokytojai, kurie dalyvaus Vasario 16-osios eisenoje, jaus ne tik šventinę nuotaiką, bet ir atsakomybę už vaikus.

„Taigi iškyla ir apmokėjimo už darbą klausimas, o įstatymai numato, kad šventinę dieną apmokėjimas turėtų būti dvigubas. Tai yra juridiniai dalykai, nes mokytojas šventės metu atsako už vaikų saugumą“, – sakė J. Gindulis.

Tačiau apie tai paklausta vicemerė D. Skruibienė buvo kategoriška – mokytojams už dalyvavimą Vasario 16-osios šventėje mokama nebus.

„Man net nesmagu klausytis, kad prašoma papildomai užmokėti už šitą dieną, kuri tam ir yra išeiginė, kad būtų galima švęsti Vasario 16-ąją su visa Lietuva. Jeigu už dalyvavimą minėjime dar prašoma užmokėti, tokiu atveju siūlau neiti į tą šventę ir nešvęsti – tegu jau kiekvienas švenčia taip, kaip išmano, tai yra kiekvieno pasirinkimas“, – teigė D. Skruibienė.

Šiemet Vasario 16-oji – ypatinga šventė

Šiemet Vasario 16-oji diena yra išskirtinė, nes sukanka 100 metų, kai Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašė dokumentą, skelbiantį, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis.

Šia reikšminga proga buvo parengta Valstybės atkūrimo šimtmečio šventės koncepcija „Lietuvai – 100“, kurios veiklos telkia Lietuvos žmones ir užsienyje gyvenančius lietuvius švęsti atkurtos Lietuvos gimtadienį, skatinti didžiuotis savo šalimi, būti svarbiais ir aktyviais savo šalies gyvenimo dalyviais.

Šimtmečiui skirti renginiai, veiklos organizuojamos ir savarankiškai įvairiuose miestuose, iniciatyvų imasi švietimo, sporto, kultūros, verslo įstaigos, pavieniai entuziastai.

Vienas reikšmingiausių šių metų įvykių tapo tai, kad į Lietuvą atvežtas ir šiuo metu Signatarų namuose eksponuojamas Vasario 16-osios aktas, kurį pernai archyve Berlyne rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.

Pagal Lietuvos ir Vokietijos susitarimą, aktas Lietuvai perduodamas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas