|
|
|
Idėjos Kretingai: skaidri valdžia ir turistams patraukli aplinka
„Pajūrio naujienų“ skaitytojai atsiliepė į kvietimą dalyvauti ne tik nacionalinėje iniciatyvoje „Idėja Lietuvai“, bet ir savotiškame jos tęsinyje – „Idėja Kretingai“. Redakcija sulaukė trijų laiškų, kurių vieną, šmaikščiai išdėstydami aktualiausias problemas, pasirašė grupė autorių. Pateiktas idėjas, kurios, skaitytojų manymu, Kretingos rajoną padarytų patrauklesne vieta gyventi ir čia svečiuotis, pasiūlėme įvertinti ir pakomentuoti įvairių sričių ekspertams. Vizija – skaidriausia savivaldybė šalyje Kretingiškė Vaida Jakumienė pateikė idėją „Kretingos rajono savivaldybė – skaidriausia savivaldybė Lietuvoje.“ „Kokioje savivaldybėje gera gyventi? Tokioje, kur žmonės jaučiasi saugūs, reikalingi ir gali realizuoti savo žmogiškuosius poreikius, ten, kur piliečiai dirbdami, mokėdami mokesčius ir, kartu su valdžia kurdami savo miestelius, gali besąlygiškai pasitikėti vieni kitais. O pasitikėti galima tik skaidriai dirbančia valdžia“, – taip savo idėją pristatė V. Jakumienė. Jos pasiūlymu, skaidriausia savivaldybe būtų galima tapti, jei valdžia visų pirma laikytųsi 10 Dievo įsakymų. O papildomi pasiūlymai būtų tokie: nulinė tolerancija korupcijai; laikytis nustatytų teisės aktų, pačių patvirtintų strategijų, tvarkų ir nuostatų; skaidriai, efektyviai ir atskaitingai naudoti biudžeto pinigus; strateginius sprendimus Kretingos rajone priimti tik prieš tai išdiskutavus su visuomene ar atlikus jos apklausą. Dėmesys – viešiesiems pirkimams Plačiau aptardama biudžeto skirstymą, V. Jakumienė siūlytų biudžeto išlaidas planuoti pagal konkrečiai numatomus tikslus, o ne abstrakčias programas ar siekius, o valdžios atstovams, disponuojantiems savo fondais ar lėšomis, kurias jie gali naudoti pagal nuožiūrą, periodiškai teikti detalizuotą ataskaitą. V. Jakumienės manymu, viešieji pirkimai, jei suma didesnė negu 5 tūkst. eurų, turėtų būti vykdomi tik atviru būdu, t.y. kviečiant teikti pasiūlymus visus norinčius ir realiai kuriant konkurencingas sąlygas verslui. „Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimus Kretingos savivaldybėje viešųjų pirkimų skaidrumas – silpniausia vieta. Kai ta silpnybė tęsiasi metų metais, gal tai jau yra grėsmė?“ – svarstė V. Jakumienė. V. Jakumienė mano, kad viešos diskusijos su visuomene turėtų vykti prieš priimant sprendimus, o ne tik supažindinant žmones su jau parengtais projektais ar priimtais sprendimais. Be to, pasak V. Jakumienės, į diskusiją turėtų būti įtraukti visi suinteresuoti asmenys, įskaitant tų sričių nepriklausomus specialistus, taip pat atstovai iš kitų rajonų, turinčių gerosios patirties. Gyventojams atstovauja taryba „Kai viešojoje erdvėje girdime apie siekį sumažinti korupciją, tai mūsų tikslas yra ne ją sumažinti, o kad korupcijos iš viso nebūtų“, – tvirtino Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, paprašytas išsakyti nuomonę, ar mūsų savivaldybė galėtų būti skaidriausia Lietuvoje. V. Domarkas įsitikinęs, kad Kretingos rajono gyventojai yra girdimi. „Jau į biudžeto svarstymą įtraukėme seniūnaičius, o jei pakviestume ir visą visuomenę, bijau, kad kiltų susipriešinimas. Juk tam demokratiniu būdu ir yra išrenkama taryba, kuri, atstovaudama savo rinkėjams, priima sprendimus,“ – teigė V. Domarkas. Jis teigė, kad informacija apie viešuosius konkursus taip pat yra vieša: skelbiama Savivaldybės internetiniame puslapyje, o dauguma atvejų – ir centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. „Taigi konkursuose kviečiami dalyvauti visi, o mūsų tikslas yra kokybiškas ir pigus paslaugos ar prekės pirkimas“, – sakė V. Domarkas. Skaidrumo suteikia visuomenės įsitraukimas V. Jakumienės idėją palankiai įvertino pilietines antikorupcines iniciatyvas skatinančios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė Rugilė Trumpytė, kurios teigimu, skaidrumo savivaldybėse dar labai trūksta. „Kai prieš keletą metus darėme savivaldybių skaidrumo tyrimą, nė viena savivaldybė nesurinko maksimalaus taškų skaičiaus. Kretingos rajono Savivaldybė tąkart pasirodė vidutiniškai – gavo 50 taškų iš 100, – teigė R. Trumpytė. – Tos problemos, kodėl trūksta skaidrumo, ir yra tokios, ką paminėjo jūsų skaitytoja, ypač – dėl gyventojų įtraukimo. Netgi Nacionalinėje kovos su korupcija programoje yra akcentuojama, kad Lietuvoje viešajame sektoriuje sprendimai vis dar priimami vienašališkai, visuomenės balsas nėra išklausomas.“ R. Trumpytė pateikė duomenis, kad viešajame sektoriuje priimant sprendimus konsultacijose yra dalyvavę tik 5 proc. Lietuvos gyventojų, o norėtų dalyvauti dar apie 10 proc., tačiau dažnas nežino, kaip tai padaryti. „Norėtųsi, kad Lietuvoje atsirastų toks dalyvaujamasis biudžetas, kokių pasaulyje jau yra tūkstančiai įvairiose valstybėse, artimiausiose – Lenkijoje, Estijoje. Tai būdas, kai gyventojams leidžiama nuspręsti, kaip bus išleista tam tikra dalis savivaldybės biudžeto – dažniausiai apie 3 proc. Gyventojai kelia idėjas, o žmonės už jas balsuoja – surinkusios daugiausiai balsų ir yra įgyvendinamos“, – pavyzdį, kaip žmonės aktyvinami domėtis savivaldybės valdymu, pateikė R. Trumpytė. Pasigenda rodyklių ir informacijos Kretingos kraštietis Romualdas Beniušis pateikė net 11 idėjų, kurias įgyvendinus, jo nuomone, Kretingos rajonas turėtų savo veidą ir būtų patrauklesnis turistams. Viena idėjų – mieste ir rajone įrengti rodykles į turistinius objektus. Taip pat R. Beniušis siūlytų prie įvažiavimų į miestą įrengti turistinius stendus. Toks, jo nuomone, galėtų atsirasti ir prie 1892 m. geležinkelio viaduko Bajoruose, čia įrengiant poilsio aikštelę. Būtų puiku, jei dviračių takas Klaipėdos gatve būtų pratęstas iki šio viaduko. Pasak Kretingos rajono turizmo informacijos centro turizmo vadybininkės Ritos Beržanskienės, kai kurios idėjos jau yra įgyvendinamos – artimiausiu laiku bus įrengti 53 ženklai, nurodantys kryptis į lankytinas vietas bei lankytinų vietų pavadinimus. Planuojama ir prie Kretingos rajono turizmo informacijos centro įrengti infoterminalą, kuris bus prieinamas 24 val. per parą. R. Beniušis taip pat pasiūlė prie istorinių pastatų įrengti informacinius ženklus (kada statytas, kuo jis ypatingas ir svarbus miestui ir pan.). Būtų galima, anot R. Beniušio, atkurti Kretingos vartotojų bendrovės (dabartinio kooperatyvo) fasado užrašus, įrengti paminklinę lentą apie čia dirbusius karius-savanorius Juozą Pabrėžą, Stanislovą Piktuižį, pokario partizaną Kazį Kontrimą, čia 1934-1941 m. gyvenusį skulptorių Antaną Mončį. Šias idėjas palaikytų istorikas Julius Kanarskas. „Informacinius ženklus siūlyčiau pastatyti ir neišlikusių istorinių pastatų vietoje, pvz., kur buvo sinagoga, rotušė ir kt. Tai padėtų kretingiškiams ir miesto svečiams pažinti Kretingos miesto istoriją“, – įsitikinęs J. Kanarskas. Atskleistų Kretingos istoriją J. Kanarską taip pat žavi R. Beniušio idėja įamžinti rajono miestuose ir miesteliuose gyvenusių žydų bendruomenių atminimą ir atstatyti Angelo Sargo skulptūrą ant Marijos Fajard ir Skolastikos Michalovskos kapo. „Taip atiduotume pagarbą XVIII–XX a. I p. greta mūsų gyvenusiems žydų tautos atstovams, ženkliai prisidėjusiems prie miesto augimo, ūkinio gyvenimo plėtros. Atgimus Kretingos II senosiose kapinėse Tiškevičių koplyčiai, būtų labai gražu, kad drauge dėmesys būtų atkreiptas į aplinkui koplyčią palaidotų dvariškių kapus. Vienas jų grafų Tiškevičių bendrapavardžio Mikalojaus Tiškevičiaus kapas muziejaus iniciatyva buvo sutvarkytas. Kartu buvo tvarkomas ir to paties laikmečio bevardis kapas, kurio antkapinį paminklą kažkas pokariu „nusavino“, – kalbėjo J. Kanarskas, kuris yra Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei. – Kartu pokariu ar dar karo metais dingo Vario skardos (spėjama) Angelo Sargo skulptūra nuo Marijos Fajard ir Skolastikos Michalovskos kapo. Abi jos buvo grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių vaikų guvernantės, po mirties grafo Aleksandro Tiškevičiaus garbingai palaidotos priešais koplyčią įrengtame rūsyje.“ J. Kanarskas priminė, kad M. Fajard laikoma lenkų rašytojos H. Mnišek, keletą metų gyvenusios su vyru grafų Pliaterių dvaruose Žemaitijoje, bendravusios su to meto aristokratija, garsaus romano „Raupsuotoji“ prototipu, o S. Michalovska – raupsuotosios mylimojo seserimi. „Prieš karą daugelis Lietuvos moterų, perskaičiusių romaną „Raupsuotoji“, laikė savo pareiga atvykti į Kretingą ir aplankyti romano herojės Stefutės, t. y. M. Fajard, kapą Kretingos kapinėse“, – sakė J.Kanarskas, kurio manymu, skulptūros atkūrimas galėtų paskatinti naują susidomėjimą romanu. Darbėniškiai renka medžiagą apie žydus Kalbant apie Darbėnuose gyvenusių žydų įamžinimą, Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys teigė, kad šia kryptimi darbai jau vyksta. „Darbėnų gimnazija aktyviai renka Darbėnų miestelio žydų istoriją, bendradarbiauja su JAV Atlantos miesto Emory universiteto profesoriumi Eric Goldstein, kurio giminės yra iš Darbėnų ir kuris turi sukaupęs didelę Darbėnų žydų istorijos dalį. Profesorius buvo ne kartą atvykęs į Darbėnus, čia skaitė paskaitas. Gimnazija kiekvienais metais rengia kraštotyrines vaikų stovyklas, kurių metu lanko senuosius Darbėnų miestelio gyventojus, renka medžiagą apie čia gyvenusius žydus ir jų gelbėtojus“, – pasakojo A. Poškys. Be to, Darbėnų gimnazijos moksleiviai, vadovaujami Editos Gliožerienės, sudarė istorinį Darbėnų miestelio žemėlapį, kuriame yra sužymėtos vietos ir pavardės, kas kur gyveno. Šis žemėlapis kabo Darbėnų miestelio centre, autobusų stotelėje. „Kol kas galbūt labiau yra pamirštas žydų gelbėtojų įamžinimas, ir ši idėja yra tikrai sveikintina ir verta dėmesio“, – sakė A. Poškys. Idėja sunkiai įgyvendinama R. Beniušis taip pat iškėlė idėją katalikų bažnyčiai nulieti naujus varpus, o vieną iš istorinių kunigo Bronislovo Burneikio nulietų varpų eksponuoti bažnyčioje. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos klebonas Antanas Blužas teigė, kad mintis nulieti naujus varpus yra graži, tačiau ar ji yra įgyvendinama, kyla abejonių. „Esu girdėjęs, kad dabartinis bokštas, kuris buvo nudegęs ir atstatytas, neatlaikytų varpų ir jų vibracijų, todėl įgyvendinant tokią idėją, visų pirma reiktų atlikti techninius tyrimus“, – sakė A. Blužas. Jis paaiškino, kad visi darbai, pavyzdžiui, altorių restauravimas, yra daromi palaipsniui, pagal turimas lėšas. Šiuo metu daug jėgų skiriama idėjai pastatyti kryžių, tad pasiūlymas nulieti naujus varpus galėtų tapti tikslu ateičiai. Tačiau parapijos klebonas neslėpė, kad nepritartų kitam R. Beniušio pasiūlymui – vieną B. Burneikio varpų eksponuoti bažnyčioje. „Bažnyčia nėra muziejus, tai yra maldos namai. Varpai yra matomi lipant į bokštą, tad tam, kuris domisi istorija, jie, manyčiau, yra pasiekiami“, – įsitikinęs A. Blužas. R. Beniušis taip pat pateikė tokias idėjas: atkurti Jurgio Pabrėžos koplyčios freską pagal išlikusias ir neseniai rastas nuotraukas; prie Šv. Antano namelio, buvusių garažų vietoje, įrengti paminklinę kompoziciją pranciškonų veiklai XX a. įamžinti. ---- Neleisime tyčiotis Atgijo Kretingos miesto įkūrėjas, garbusis karvedys Karolis Chodkevičius, žengė pro atvertas paminklo duris, rūsčiai apžvelgė įkurto Mėguvos žemėje miesto centrą ir tarė: „Kantrybė trūko!“. Pasikvietė kunigaikštį Masalskį, Zubovą, grafą Tiškevičių bei kitus miestą kūrusius ir gražinusius didžiūnus, pasitarė. Prabilo buvęs Kretingos savininkas, Vilniaus vyskupas, kunigaikštis Masalskis: – Šviesusis karvedy, veikime! Negalime leisti tyčiotis ir šio miesto. Iš pagarbos Dievui, praeičiai ir Tau, siūlome: 1. Tą, kuris vienuolyno žemę pardavė turgininkui Maximui, o miesto aikštę pavertė to niekingo pirklio parkingu, nebeįleisti į miestą; 2. Turgininką Maximą, jo parkingą ir (kad neapturėtų nuostolių) laukinius gėlynus iškelti iš centro; 3. Barikadas, vadinamas gėlių vazonais, iš buvusios pagrindinės miesto gatvės perkelti prie pastato, kurį jie vadina savivaldybe. Tegu rytai ir vakarai įveikia savo sukurtą kliūčių ruožą; 4. Visą kičą (į kurį mūsų akys net pažvelgti negali!) kelti prie to paties pastato. Niekingų sumanymų autorius patupdyti po eglutėmis prie barikadų – lai šąla jų užpakaliai, kad iš galvų išgaruotų nešvankios mintys ir niekingos idėjos; 5. Didelės apimties pastatą, kurį stato kaip paminklą sau buvusio sporto aikštyno vietoje, – ne griauti, bet perkelti už miesto ribų.
Karolio Chodkevičiaus ir visų garbių Kretingos miesto kūrėjų mintis 2017 m. gruodžio 1 dieną užrašę miestelėnai
|
|
