|
|
|
Kaip gyventi užklupus diabetui
Per 20 narių vienijantis Kretingos diabeto klubas „Vilties kelionė“ į bažnyčios parapijos namus nemokamai pasitikrinti gliukozės kiekį kraujuje ir išklausyti paskaitą apie šio amžiaus rykšte vadinamą ligą diabetą pakvietė visus norinčius rajono gyventojus.
Ragino „namų darbus“ atlikti sąžiningai Apie 10 metų su kretingiškio Vytauto Vaičionio vadovaujamu klubu bendradarbiaujanti Vilniaus bendrovės „Roš Lietuva“ Klaipėdos regiono vadybininkė Daiva Šiliuvienė teigė, kad ši endokrininė liga gali būti įgimta arba įgyta dėl netinkamos gyvensenos: nesveikos mitybos, fizinio aktyvumo stokos. Pirmojo tipo cukrinis diabetas išsivysto, kai žmogaus organizmas atsisako gaminti insuliną, o antrojo tipo, kai organizmas neteisingai jį reguliuoja. Tik apie 10 proc. sergančiųjų paklupdė pirmo, likusiuosius – antro laipsnio diabetas. Dėl prastai veikiančios kasos pirmo laipsnio diabetas pasireiškia staiga, juo suserga daugiausia 30-35-erių metų žmonės, nebūtinai turintys antsvorį. Antro laipsnio diabetu dažniausiai suserga vyresni negu 45 m. amžiaus žmonės, bet gali susirgti ir jaunesni, net vaikai. Liga gali prasidėti nepastebimai, medikai nustato ją profilaktinio patikrinimo metu, arba gali padažnėti šlapinimasis, troškulys, kamuoti nuolatinis alkio jausmas. Jei diabetas nustatytas, D. Šiliuvienė patarė įsiklausyti į medicinos įstaigose dirbančių diabeto slaugytojų nurodymus: ką ir kaip valgyti, kaip teisingai gyventi, vartoti vaistus bei kitus pacientui priskirtus medikamentus. Kiekvieno, ir sveiko, žmogaus racione pageidautina kuo mažiau miltinių patiekalų, saldumynų, saikingai – ir vaisių, kuriuose taip pat daug cukraus. Išgirdus diagnozę, pacientą ir jo šeimos narius neretai apima panika, jie mano, kad nuo šiol maistą teks ruošti atskirai. O iš tiesų sergantysis gali valgyti viską tą patį, tik jam būtina reguliuoti angliavandenių kiekį. Pasak specialistės, sergantieji diabetu yra apsirūpinę gliukomačiais, priklausomai nuo ligos tipo, įsigyja atitinkamą kiekį juostelių, kurias kompensuoja teritorinės ligonių kasos. Būna, kad sergantis asmuo gliukozės kiekį pasimatuoja kartą per dieną ir įsivaizduoja, kad toks rodiklis laikysis, tačiau jis gali kisti kiekvieną minutę“, – akcentavo D. Šiliuvienė. Anot jos, ligos progresavimą 90 proc. lemia ne gydytojas ir ne vaistai, o pats pacientas. Todėl „namų darbus“ svarbu atlikti kantriai ir sąžiningai – ne kada sergantysis sugalvoja, o pagal tam tikras schemas, apie kurias paaiškina diabetologai: matuojama 7 kartus per dieną tris dienas iš eilės, vertinama po valgio, prieš valgį.
Liga nebūtinai paveldima
Viena ligos komplikacijų – diabetinė neuropatija, arba kojų nejautrumas. Ligonis gali nejausti į batą įkritusio akmenuko ar vinies, o tada dėl kraujotakos sutrikimo ir nepakankamos audinių mitybos kojose gali atsiverti negyjančios opos. Skubios pagalbos reikalaujančios komplikacijos – ketocitozė, hiperglikeminė koma, kuri gali ištikti laiku nepavalgius, išgėrus alkoholio, taip pat – mikrovaskulinės (smulkiųjų kraujagyslių pažeidimai) bei makrovaskulinės (stambiųjų kraujagyslių pažeidimai) komplikacijos. Dėl stambiųjų kraujagyslių pažeidimų pacientą gali ištikti insultas, infarktas, o dėl smulkiųjų – pažeidžiama akių tinklainė, ligonis gali apakti, taip pat atsiranda neuropatijos, inkstų nepakankamumas, dėl kurio prireikia dializių.
D. Šiliuvienės teigimu, apie 30 proc. naujų pacientų, kuriems diagnozuotas diabetas, jau turi komplikacijų, serga išeminėmis širdies ligomis.
Cukrinis diabetas – nebūtinai paveldima liga. Ją gali išprovokuoti ir virusai – gali susirgti vaikai, persirgę, pavyzdžiui, vėjaraupiais, dar gali lemti metabolinis sindromas (nutukimas) arba hipertenzija.
|
|
