Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kai siūlai suteka į audinio raštus

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2017-10-20
Audėja Ingrida Šilgalytė (dešinėje), vilkėdama rūbus iš pačios austų medžiagų pagal IX a. kuršių moters kostiumą, dar vienais aprengė ir audimo kursų dalyvę.

Moterys noriai atsiliepė į Kretingos muziejaus kvietimą išmokti austi rankinėmis staklėmis – per pirmąjį kursų užsiėmimą jos gerte gėrė 23 metų audėjos salantiškės Ingridos Šilgalytės žemaitišką pasakojimą, perpintą ne tik audimo amato paslapčių, bet ir mūsų krašto istorijos, pajautos, su kokiomis mintimis kuršės sėsdavo prie staklių dar prieš tūkstantį metų. Savo pamokas I. Šilgalytė praturtina ir žiniomis apie skandinavišką kultūrą, mat ji visai neseniai grįžo iš Norvegijos, kur 5 mėnesius gyvosios istorijos muziejuje lankytojus mokė audimo.

„Niekas nebuvo daroma šiaip sau“, – per pirmąjį susitikimą su kursų dalyvėmis akcentavo tautodailininkė I. Šilgalytė, papasakojusi, kokių rūšių ir kokių raštų audiniai gali gimti, naudojant rankines stakles, kaip svarbu iš anksto numatyti audinio plotį, kad jis būtų taupiai sunaudojamas.

I. Šilgalytė, vilkėdama rūbus, pasiūtus iš pačios austų medžiagų pagal IX a. kuršių moters kostiumą, dar vienais aprengė ir kursų dalyvę, paaiškindama, kokia buvusi rūbų konstrukcija, kaip jie buvo nešiojami, kad būtų patogu dirbti ūkio darbus ir tuo pačiu apsisaugojama nuo žvarbaus vėjo.

„O reikėjo ne tik pačiam apsirengti, bet ir visą šeimyną aprūpinti. Tad pagalvokite, kiek visko iš tų siūlų reikėjo priausti: ir lininių rankšluosčių, ir vilnonių skarų, apklotų... Ir prie audimo staklių moterys sėsdavo tomis laisvomis minutėmis, kurių atlikdavo tarp ūkio ir buities darbų, juk šeimininkėms reikėjo spėti viską sužiūrėti. Tačiau turime suprasti: prieš tūkstantį metų ir laikas tekėjo kitokiu ritmu, negu dabar mes gyvename“, – kalbėjo I. Šilgalytė.

Į Kretingos muziejaus kvietimą mokytis audimo amato atsiliepė visas būrys Kretingos moterų nuo 21-erių iki 70 metų.

Planuoja mokymus tęsti

Kretingos muziejaus Informacijos ir edukacijos skyriaus vedėja Jurgita Paulauskienė pasidžiaugė, kad audimo kursų „Poška staklės naujoj gryčioj“ metu pagaliau bus prakalbintos dvejos staklės, kurios buvo įsigytos prieš dvejus metus.

„Jas pagamino salantiškis tautodailininkas Alioyzas Pocius. Staklės yra naujos ir pirmą kartą bus įveiklintos. Tokia galimybė atsirado, projektą finansavus Kretingos rajono savivaldybei bei Švietimo skyriui – pagal neformaliąją ugdymo programą, skirtą suaugusiems, – kalbėjo J. Paulauskienė. – Pakvietę registruotis žmones į audimo kursus, baiminomės, ar iš viso atsiras norinčių juose dalyvauti. Taigi tai, kad į mokymus atėjo net 16 dalyvių, viršijo mūsų lūkesčius ir labai nudžiugino. Dalyvių amžius – nuo 21 iki 70 metų, vadinasi, senieji amatai sudomino ir jaunimą. Jei moterims mokytis audimo patiks, jos šio naujo pomėgio nenorės mesti, projektą tęsime ir edukacinius užsiėmimus organizuosime ir ateityje.“

Audimo kursai Tradicinių amatų centre vyks iki gruodžio, ir galimybę prisėsti prie staklių turės kiekviena audėja. Planuojama, kad kiekviena kursų dalyvė nuaus po 2 m ilgio audinį iš vilnonių siūlų ir vėliau visi šie darbai bus eksponuojami parodoje.

Išbandė seniausios rūšies stakles

Per pirmąjį susitikimą kursų dalyvės taip pat turėjo galimybę išbandyti ir pačias seniausias stakles – vertikaliąsias, kurias parodyti atsivežė tautodailininkė I. Šilgalytė.

„Siūlus įtempia ant jų parišti molio akmenukai, akmenys ar druskos, smėlio maišeliai. Nors su šiomis staklėmis darbas vyksta tris kartus lėčiau negu su vėliau atsiradusiomis staklėmis, prie kurių jau reikia sėdėti, o ne stovėti, tačiau audinys gimsta visiškai pagal tą patį principą“, – paaiškino I. Šilgalytė.

Išbandyti vertikaliąsias stakles ji paragino ir kursų dalyves – pirmoji tam ryžosi kretingiškė Virginija Antušienė. „Esu išbandžiusi įvairių senųjų amatų ir prijaučiu menui, man tai labai įdomu, pati užsiimu mezgimu, siuvinėjimu, simegrafija. Kai buvau vaikas, svajojau studijuoti menus – tokios galimybės neturėjau, tai dabar, būdama pensijoje, išbandau viską“, – apie tai, jog audimo kursai tapo viena iš įgyvendinamų svajonių, kalbėjo V. Antušienė.

I. Šilgalytės vilkėta apranga vikingų festivalyje Norvegijoje buvo pripažinta geriausiu tradiciniu moters kostiumu.

Audimo amatą pristatė Norvegijoje

I. Šilgalytė „Pajūrio naujienoms“ pasakojo, kad lygiai taip pat pabandyti austi vertikaliosiomis staklėmis, tik kur kas didesnėmis – maždaug 2 metrų aukščio, ji kviesdavo žmones ir stažuodamasi Norvegijoje, vikingų muziejuje „Lofotr Viking Museum“.

„Šis gyvosios istorijos muziejus įkurtas didžiausiame iki šiol rastame vikingų name, kuris išlikęs iš IX a., o jo ilgis – 83 metrai. Šio namo suradimas buvo didelė sensacija, nes niekas nesitikėjo rasti tokio dydžio išlikusio pastato šiaurinėje dalyje, jau už poliarinio rato, vietoje, kuri yra atitolusi nuo prekybinių kelių“, – pasakojo I.Šilgalytė.

Pasak jos, rastas autentiškas vikingų namas buvo rekonstruotas ir tapo gyvosios istorijos muziejumi, kuriame lankytojams taip pat buvo pristatomi senieji amatai. Čia buvo pakviesta ir I. Šilgalytė, kuri penkis mėnesius – nuo gegužės iki rugsėjo – lankytojams demonstravo audimą.

„Mano darbas buvo kalbėti – papasakoti apie audimą ir kviesti pabandyti paausti patiems. Šio muziejaus koncepcija tokia, kad lankytojai galėjo viską čiupinėti, apžiūrėti, pasimatuoti, – pasakojo I. Šilgalytė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas