Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Per savo garbingą 400 metų istoriją seniausia Žemaitijoje išlikusi Kretingos katalikų bažnyčia regėjo daug ją gražinusių ir puošusių kūrėjų bei menininkų. Vienas jų – XX amžiuje gyvenęs ir kūręs mosėdiškis dailininkas Alfonsas Baltinas.

Mosėdiškių Onos ir Antano Baltinų šeima. Pirmoje eilėje iš kairės: Aldona, Alfonsas,Vilhelmas. Antroje eilėje Vladas ir Eugenija. Apie 1920 metus.

Jis gimė 1911 m. kovo 2 dieną Mosėdyje, miestelio felčerio Antano Baltino šeimoje, kurioje augo 5 vaikai: 3 berniukai ir 2 mergaitės. Šeima turėjo 1,5 ha žemės ir nedidelį namelį dabartinėje Skuodo gatvėje. A. Baltinas, tarnavęs carinės Rusijos kariuomenėje ir ten pramokęs felčerio amato, grįžęs iš jos, įsikūrė Mosėdyje ir kurį laiką ten buvo vienintelis gydytojas, galintis padėti miestelio ir jo apylinkių gyventojams jiems susirgus ar sunegalavus. Įgyta profesija padėjo išlaikyti šeimą, suteikti vaikams galimybę mokytis.

A. Baltinas, baigęs Mosėdžio pradžios mokyklą, toliau mokslus tęsė 1918 m. kunigo Pranciškaus Žadeikio pastangomis įsteigtoje Skuodo progimnazijoje. Anksti pasireiškę gabumai piešimui ir kūrybai po progimnazijos baigimo 1931 m. jį atvedė į Kauno meno mokyklą, tuo metu vienintelę šalyje jaunųjų menininkų ir piešimo mokytojų rengimo įstaigą. Ji buvo įkurta 1922 m. dailininko Justino Vienožinskio iniciatyva perorganizavus Aukštuosius piešimo kursus.

Čia mokėsi dauguma vėliau išgarsėjusių Lietuvos menininkų, o dėstytojais dirbo to meto didžiausi dailės autoritetai: Petras Kalpokas, Antanas Žmuidzinavičius, Adomas Galdikas ir kt. Jų suteiktos žinios bei didžiulis noras tobulėti ir tapti profesionaliu dailininku 2 metų studijose specialiajame dekoratyvinės tapybos skyriuje besimokantį A. Baltiną, nepaisant kuklios buities ir materialinių sunkumų, vedė į priekį. Kruopštus ir darbštus, kūrybai laiko neskaičiavęs mokinys sparčiai tobulėjo, daug dėmesio skirdamas ir klasikinei tapybai, kurdamas religinio bei biblinio siužeto paveikslus. Tuo metu jis susipažino su savo bendraamžiu Vytautu Palaima, susižavėjusiu teatro dailininko profesija ir 1933 m. Kaune baigusiu pasaulinio masto scenografo Mstislavo Dobužinskio privačią dailės studiją. Jaunuolių bendravimas ir pašnekesiai apie teatro dailę, – V. Palaima nuo 1932 m. pradėjo teatro dailininko karjerą šalies teatruose ir vėliau tapo vienu iškiliausiu teatro dailininku Lietuvoje, – turėjo įtakos A. Baltino, kaip Klaipėdos dramos teatro dailininko, pasirinkimui ir kūrybai. 1933 m. sausio mėnesį jis buvo pašauktas į privalomą karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Ją atliko antrajame pėstininkų pulke, dislokuotame Kaune, Šančių kareivinėse. Tai nesutrukdė jam tais pačiais metais baigti Kauno meno mokyklą ir įgyti dailininko diplomą. Tarnybos metais, be karo dalykų studijų ir pratybų, A. Baltinas kartu su kitais Kaune dislokuotais kariais 1933 m. liepos mėn. dalyvavo transatlantinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno neįvykusiame sutikime Kauno oro uoste bei jų iškilmingose laidotuvėse. 1935 m. rudenį, po tarnybos kariuomenėje, į gimtąją Žemaitiją sugrįžęs A. Baltinas galėjo užsiimti mėgiamu darbu, juolab kad atsinaujinančioms Žemaitijos miestų ir miestelių bažnyčioms profesionalių dailininkų paslaugos buvo labai reikalingos. Įvykdžius keletą užsakymų, garsas apie gabų, darbštų ir pareigingą dailininką pasklido po Žemaitiją, todėl nenuostabu, kad 1937 m. savo bažnyčią nusprendusi atnaujinti Kretingos pranciškonų bažnyčios vadovybė naujų paveikslų tapybai pasikvietė A. Baltiną.

Šv.Teresėlė Dail. A.Baltinas 1937.

XX a. pirmojoje pusėje katalikų bažnyčia šventaisiais paskelbė nemažai Dievui savo gyvenimą pašventusiųjų, tarp jų ir karmelitę vienuolę Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresę (1873–1897 m.) bei salezietį kunigą Joną Boską (1815–1888 m.). Visame pasaulyje tarp katalikų tikinčiųjų ir dvasininkų šių šventųjų kultas bei gausėjančios jų pasekėjų gretos nuo laiko tėkmės nenorinčiai atsilikti Kretingos pranciškonų bažnyčiai nulėmė norą joje matyti šių gana neseniai šventaisiais paskelbtųjų paveikslus.

Jonas Boskas – italas, katalikų kunigas 1855 m. įkūręs saleziečių kongregaciją (vienuolių ir pasauliečių bendruomenių susivienijimą), 1877 m. parengęs pirmuosius „Saleziečių žinių“, pasakojančių apie saleziečius ir jų misijas visame pasaulyje, naujų bažnyčių statytojas, popiežiaus Pijaus X 1934 m. buvo paskelbtas šventuoju ir laikomas našlaičių ir apleistų paauglių globėju.

A. Baltino 103,5 x 63,4 cm dydžio ant drobės aliejiniais dažais tapytame paveiksle šv. Jonas Boskas vilki kunigo sutana, rankas sunėręs ant krūtinės dangaus fone, ratu apsuptas iš debesų išnyrančių dvylikos angeliukų. Skaičius 12 Evangelijoje reiškia pilnatvę, išsipildymą ir tobulumą, o vaikų galvelės čia primena vaikus, kuriais šventasis rūpinosi ir juos globojo. Paveikslas 1937 m. buvo patalpintas Šv. Antano altoriaus trečiajame tarpsnyje ir pakeitė čia buvusį dailininko Antano Ramanausko apie 1830 m. nutapytą paveikslą „Šv. Pranciškus Asyžietis gauna stigmas“. Čia jis prabuvo iki 2015 m., kai senasis paveikslas, vyskupo Lino Vodopjanovo iniciatyva, vėl buvo sugrąžintas į Šv. Antano altorių, paveikslą „Šv. Jonas Boskas“ perdavus saugoti Kretingos Pranciškonų vienuolynui.

Kauno meno mokyklos pirmame kurse 1931 m antras iš kairės A.Baltinas

Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė (1873–1897 m.) – tikrasis vardas Teresa Marten, prancūzė, dar vadinama šventąja Terese iš Lizjė, savo gyvenimą paskyrė Dievui, nuo penkiolikos metų tapusi karmelite vienuole. Po 7 metų ji susirgo tuberkulioze ir 1897 m. mirė būdama tik 24 metų. Paskutinius savo gyvenimo metus paskyrė autobiografinei knygai apie savo gyvenimą bei tikėjimą. Praėjus metams po mirties buvo išleista knyga „Vienos sielos istorija“. Tik 2 tūkst. egzempliorių tiražu išleista knyga iš karto tapo populiari, netrukus buvo išversta į daugelį pasaulio kalbų. 1907 m. popiežius Pijus X Teresę pavadino „mūsų amžiaus didžiausia šventąja.“ Šventoji Teresė iš Lizjė 1923 m. buvo beatifikuota, o 1925 m. paskelbta šventąja. 1929 m. prie šventosios kapo Lizjė mieste buvo pastatyta Šv. Teresės bazilika. A. Baltino ant drobės aliejiniais dažais nutapytame 103,5 x 63,4 cm dydžio paveiksle „Šv. Teresėlė“ ji vaizduojama iki pusės, vilkinti vyšninės spalvos rūbą, pečius apgaubusi gelsvos spalvos priekyje susegtu apsiaustu. Jos galvą, apsupta aureole, dengia mėlyna vienuolės skraistė, šv. Teresė rankose laiko baltomis rožėmis, simbolizuojančiomis nekaltybę ir tyrumą, papuoštą kryžių. Iš dešinės paveikslo pusės skersai krenta šviesos pluoštas. Paveikslas buvo patalpintas Švč. Mergelės Marijos altoriaus trečiajame tarpsnyje, kuriame anksčiau minima buvusi Mergelės Marijos su kūdikiu ikona, ir čia yra iki šiol.

A.Baltinas (kairėje) Klaipėdos dramos teatre su kolegomis XX a. aštuntas dešimtmetis

1939 m. A. Baltinas gyveno Klaipėdoje, kur tų metų kovo 23 d. sutiko ir nacistinės Vokietijos įvykdytą Klaipėdos krašto aneksiją. Teatro, kuriame jis praleis 25 metus, aikštėje stebėjo Adolfo Hitlerio kalbą iš teatro balkono. Priverstas grįžti į Žemaitiją A. Baltinas tolesnius Lietuvą sukrėtusius istorinius įvykius – 1940 m. įvykdytą sovietinę okupaciją ir 1941–1945 m. Vokietijos–Sovietų Sąjungos karą – praleido savo gimtinėje Mosėdyje, nors išlikusiame dokumente minimos ir studijos architektūros mokykloje. Jas po pirmo kurso 1941 m. nutraukė prasidėjęs karas. 1944 m. rugsėjo mėnesį, prie Lietuvos artėjant sovietinei kariuomenei, sūnus ir tėvas Baltinai kartu su keletu kitų mosėdiškių, vietinės okupacinės valdžios nurodymu, buvo suimti ir įkalinti Dimitravo priverčiamųjų darbų stovykloje. To priežastis galėjo būti jų šeimos nariai broliai Vladas ir Vilhelmas, dalyvavę Mosėdžio marksistinės kuopelės veikloje ir, prasidėjus karui, pasitraukę į SSSR gilumą. Laimei, netrukus naciai iš Lietuvos buvo išvyti, ir įkalintieji, nors ir pavargę bei sulysę, sugrįžo namo. Netrukus A. Baltinas, kaip išsilavinęs, studijavęs dailę ir architektūrą žmogus, priimamas į darbą Kretingos pramonės kombinato vyriausiuoju inžinieriumi, apsigyveno Vytauto gatvės 57 numeriu pažymėtame name. 1945 m. jis sukuria šeimą, veda valsčiaus raštininko Boleslovo Choromanskio dukrą Oną(1925-2012). 1948 m. dailininko šeima apsigyvena Klaipėdoje, kur jam atsiveria galimybės užsiimti mėgiama dailininko profesine veikla. Į atsikuriančią, karo nuniokotą Klaipėdą, per karą netekusią beveik visų savo gyventojų, keliasi gyventi vis daugiau aplinkinių Žemaitijos rajonų gyventojų, atsikuria, nors ir sovietinės cenzūros varžomas, kultūrinis gyvenimas.

A. Baltinas netrukus rado dailininko darbą atkurtoje spaustuvėje „Rytas“, vėliau „Dailės“ kombinate, dėstė piešimą Klaipėdos mokytojų institute. Klaipėdoje šį pasaulį išvydo ir du jo sūnūs Vidmantas (gim. 1950 m.) ir Arūnas (gim. 1955 m.), daug prisidėję rengiant šią publikaciją. Nuo 1955 iki 1980 metų A. Baltinas dirbo Klaipėdos dramos teatro dailininku-dekoratoriumi, galėdamas realizuoti Kauno meno mokykloje įgytas profesines žinias. Čia jis sukūrė dekoracijas daugiau negu 25 spektakliams, ypač mėgo kurti klasikinėms ir lietuvių dramaturgų pjesėms.

Dailininkas buvo mylimas bendradarbių, garsėjo savo darbštumu ir kuklumu, buvo doras ir išlaikytas žmogus. Po įtempto darbo teatre, neretai prižiūrint ir partiniams cenzoriams, A. Baltinas atgaivą rasdavo iškylose su šeima, plaukiodamas laiveliu Kuršių mariomis, Nemunu. Čia patirti įspūdžiai virsdavo spalvingais paveikslais. Su džiaugsmu jis sutiko ir Atgimimą, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios sugrąžinimą 1988 m. tikintiesiems ir, kol leido jėgos, kūrė jai bažnytinių švenčių dekoracijas. Mosėdyje išvydęs šio pasaulio šviesą, jam ištikimas liko visą gyvenimą, čia praleisdavo vasaras, nutapė daugybę paveikslų, kuriuos dovanodavo savo draugams, bičiuliams, giminėms. Dalis jų pasklido po pasaulį, kiti liko Lietuvoje. A. Baltinas šiltai bendravo ir su Mosėdžio miestelio gražintoju bei garsintoju gydytoju Vaclovu Intu, kuris buvo užsiminęs, kad dailininko garbei jo vardu pavadins vieną iš riedulių.

A. Baltinas amžinybėn išėjo 1997 m., mums palikęs Lietuvos bažnyčioms nutapytus bei po visą pasaulį pasklidusius gimtosios Žemaitijos grožį vaizduojančius paveikslus, dalį kurių dailininko našlė padovanojo Mosėdžio unikalių akmenų muziejui. Taip amžinybėn išėjęs dailininkas A. Baltinas savo darbais visiems laikams liko gimtajame Mosėdyje, kurį taip mylėjo...

Romualdas BENIUŠIS


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas