Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Būtingės latvių bendrija stengiasi išsaugoti savitumą

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2007-08-21

Lietuvos latvių bendruomenė yra susitelkusi į nevyriausybines organizacijas. Praėjusiais metais Lietuvoje aktyviai veikė 9 latvių organizacijos. Viena iš jų – Būtingės (kaimas šiaurinėje Palangos kurorto dalyje) latvių bendrija, kuri priklauso Klaipėdos apskrities latvių asociacijai „Atpūta“.

Šį rudenį Būtingės latvių bendrijai sukaks penkeri metai. Bendrijoje, kuriai vadovauja Juris Putrius, yra 18 narių.

Būtingės latvių bendrijos bendruomenės nariai su pirmininku Juriu Putriumi (pirmas iš dešinės) ir Gotfridas Tapinas, Klaipėdos apskrities latvių asociacijos „Atpūta“ pirmininkas (pirmas iš kairės).

Penkiolikoje sodybų Būtingėje gyvena latviai. Daug latvių 1960 -1970 metais išvyko gyventi į Liepoją.

Pasak Zigridos Putriuvienės, ji – tikra Būtingės gyventoja. Čia gyveno jos seneliai ir proseneliai.

Būtingiškiai vyrai nuo seno vertėsi žvejyba. Nelengva buvo ir jų žmonų dalia. Vyrams sugrįžus iš jūros, jos turėjo iš tinklų išpurtyti žuvį, ją realizuoti, kabinti masalą žuvims, tvarkyti namų ūkį, gaminti valgį. Anksčiau gyventojai augino gyvulius, javus.

Dar ir šiandien Z.Putriuvienė mena, kaip skuodiškiai su dviračiais atvykdavo pas juos pirkti žuvies. Pagrindinės žuvys buvo silkės, plekšnės, strimelės, menkės. Pastarąsias jie džiovindavo. Džiovintas menkes virdavo ir valgydavo su lupenomis virtomis bulvėmis ir grietinės padažu. Latviai gamindavo ir savo tradicinį miežių alų bei „skaba putra“ – rūgštoką gaivų gėrimą, išvirtą iš vandens ir rupiai maltų ruginių miltų. Vėliau į gėrimą įpildavo ir rūgštaus pieno. Toks atšaldytas gėrimas, kurį patiekdavo ir su grietine, buvo ypač mėgiamas per javapjūtę.

Dabar Būtingės gyventojai dirba Šventojoje, Palangoje.

Pasak Aldonos Putrienės, kalbant apie čia gyvenančius latvius, negalima nepaminėti ir jų ilgaamžių: 85 metų Kristinos Kikalienės, 80-ties Kotrynos Embrektienės, 77-erių Katrynos Putrienės. Senesni čia sutinkami latvių vardai – Katryna, Janis, Mikelis, Margieta, Anna.

Būtingėje gyvenantys latviai, nors ir puikiai kalba lietuviškai, tačiau nepamiršo ir latvių kalbos.

Jie nesijaučia labai atitrūkę nuo savo krašto, nors Latvijoje gyvenantys giminaičiai kartais ir primena, kad jie sulietuvėjo. Tam įtakos turi ir mišrios šeimos. Tačiau Būtingės latviai nėra visai izoliuoti nuo savo krašto. Būtingės gyventojai mato Latvijos televiziją, giminaičiai atvykdami iš Latvijos atveža laikraščių.

Tačiau latviams, kaip ir kitų tautų mažumoms, norisi išsaugoti savo indentitetą.

- Malonu atvykti į Būtingę pas Jurį Putrių.

Čia susitikę su kitais latviais turime apie ką pasikalbėti,- sakė Klaipėdoje, Melnragėje gyvenantis latvis Gotfridas Tapinas, asociacijos „Atpūta“ vadovas.

Pasak G.Tapino, dar yra įvairių aktualių bendruomenei klausimų. Vienas iš tokių - Būtingės evangelikų-liuteronų bažnyčia. Žmonės norėtų, kad šioje bažnyčioje pamaldos vyktų latvių kalba.

Būtingės latvių bendrija stengiasi išlaikyti senas tradicijas. Bendrijos veikloje aktyviai dalyvauja Inara Drungilienė, Dzidra Deksnienė, Imantas Skudikis, Marytė Mielovienė, Malė Putrienė, Anna Tuklerienė ir kt. Su Būtingės latviais noriai ryšius palaiko ir Liepojos rajono kultūros skyriaus ansamblis, kuriam vadovauja Ilga Skabardė. Ji yra ir bendrijos krikštamotė. Būtingiškiai bendrauja ir su Priekulės kultūros namų dūdų orkestru, etnografiniu ansambliu iš Liepojos rajono „Otankiu“.

Būtingės latvių bendrija dalyvavo ir šiemet Būtingės bažnyčioje įvykusiame renginyje, skirtame Baltijos valstybių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - okupacijos bei aneksijos aukoms pagerbti. Būtingės latviai, stengdamiesi išsaugoti nacionalinį savitumą, norėtų sulaukti ir didesnio savo šalies valdžios dėmesio ir paramos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas