Nėriniais aprengia skėčius

Kretingoje gimusi ir augusi, o dabar Endriejave įsikūrusi 57-erių Aldona Paulauskienė, dažnoje mugėje ar miestelių šventėse praeivius stebina ažūriniais margaspalviais skėčiais ir lengvais šalikais, čia pat ir pademonstruodama, kad šie mezgami ne virbalais, kaip įprasta, o – ant grėblio.

Aldona Paulauskienė – dažna viešnia miestelių šventėse, patraukianti dėmesį nėrinių bei mezginių spalvomis ir formomis.

A. Paulauskienės apnerti ir apmegzti skėčiai džiugina spalvomis – skaisčiai balti, raudoni, mėlyni, taip pat – ir švelnių pastelinių atspalvių, sukurti iš lengvos tekstūros siūlų bei natūralaus lino. „Nelygu, kokiai progai moterys nori jais pasipuošti. Dažniausiai šių skėčių fotosesijoms pageidauja nuotakos, krikštatėviai – krikštynoms, pamergės – mergvakariui ar žmonės tiesiog kitokiomis progomis“, – kalbėjo A. Paulauskienė.

Daugybė jos sukurtų skėčių jau papuošė Vakarų Lietuvos krašto moterų garderobus, kaip atskiros detalės jie taip pat tinka ir namų interjerui – balkonams, terasoms ar vaikų kambariams – pagyvinti. Šis madingas gaminys taip pat jau iškeliavęs ir į užsienį – Angliją, Airiją, o funkcionaliai naudoti, pasislepiant nuo saulės, juos mėgsta ir pietų kraštų moterys.

Pašnekovė virtino, jog su virbalais ir vąšeliu nesiskiria nuo pat vaikystės – vos 8-erių, močiutės sesers Apolonijos Viskontienės iš Plikių pamokyta, nusimezgė kojinytes lėlei, o 10-ties – sau kepurę.

O skėtį pirmąkart pamačiusi prieš dešimtmetį per giminaitės vestuves ir pati be jokio pavyzdžio sumaniusi jį nunerti. Pirmąjį rankdarbį nėrė tarsi didelę servetėlę, galvojusi, kad ją uždėsianti ant skėčio rėmo ir ši tiks. „Nieko panašaus: pirmiau reikia rėmą turėti, o po to apskaičiuoti nėrinio akis, kad jis būtų atitinkamai išlenktas“, – atviravo pašnekovė.

O dabar madingus aplink kaklą vyniojamus masyvius šalikus ji mezga tiesiog ant grėblio dantų, pirštais vikriai šaudydama tarsi virbalais ir išraitydama įvairiausius stambius raštus. „Taip galima numegzti ne vien šalikus, bet ir liemenę, skraistę, ir tam tinka bet kokie stori siūlai“, – tvirtino rankdarbių kūrėja.

A.Paulauskienė sakė, jog savo rankdarbių netaupanti, nors jau būtų galėjusi ir ne vieną jų parodą surengti: „Man labai malonu, jei galiu suteikti žmogui džiaugsmą. Pati Endriejave rengiu Kaziuko muges, važinėju po savo gimtojo Kretingos krašto šventes. Nemažai skėčių ir šalikų išdovanoju – mėgstu surengti loterijas, o ir šiaip išdalinu – pernai Laukžemėje surengtoje jų tradicinėje Žolinėje dominavo dvaro tema, ir jos organizatorių damų garderobą papildžiau dovanotu skėčiu“, – kalbėjo dalijimosi džiaugsmą patirianti moteris.

• Rašyti komentarą (0)