Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Paskutinės dienos mokykloje, paskutinis skambutis, paskutiniai mokytojų palinkėjimai ir išleistuvių karštinė – tipinė abituriento kasdienybė. Virpančia širdimi, tačiau su didžiuliu ryžtu ir susitelkimu, jaunas žmogus, jau besiruošiantis kopti į tolimesnį savo gyvenimo etapą, keliauja į, rodos, menkus, su gyvenimo didžiaisiais išbandymais palyginus, valstybinius bei mokyklinius brandos egzaminus. Deja, kasmet juos vis labiau nuvilia ne tik vertinimo sistema, bet ir paruoštos užduotys.

Pirmuosius ir bene daugiausiai diskusijų sukėlusius – lietuvių kalbos (gimtosios) valstybinį ir mokyklinį egzaminus abiturientai jau spėjo ir pamiršti. Kontroversiški bandymai kalbomis sujudinti švietimo sistemą taip ir „neišdegė“, tad audrą stiklinėje vėliau kėlė kiti žinių patikrinimai, turėję įvertinti per dvylika mokslo metų jauno žmogaus sukauptą žinių bagažą. Čia vėl geri moksleivių ir mokytojų ketinimai atsidūrė aklavietėje – užduotys sudarytos, rodos, tam, kad aukštų įvertinimų būtų kuo mažiau. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos brandos egzaminas paruoštas taip, jog klaidintų mokinius, atidžiai neperskaičiusius instrukcijų, o istorijos patikrinime – suformuluotas klausimas, į kurį nėra atsakymo nė viename iš pateiktų variantų. Sakykime, jog tai – viena iš klaidų, pasitaikančių visiems, tačiau logiška, kad žmonės, kurių studijas ir tolimesnį mokymąsi lemia brandos egzaminai, tuo nėra patenkinti.

Kol visuomenės informavimo priemonės lenktyniauja, kuri pirmiau ir plačiau aprašys dar „karštas“ mokinių emocijas, nesibaigus egzamino laikui, visi šie faktai nublanksta, o tikroji realybė lieka už kadro – dalis moksleivių, kurie išties turi ką pasakyti, lieka neišklausyti, o didžiųjų Lietuvos miestų jaunuoliai nusprendžia visos valstybės švietimo padėtį. Dėl šios priežasties internetinių portalų antraštės skelbia, jog egzaminai nebuvo tokie jau sunkūs, o ir moksleiviai tikisi aukščiausių įvertinimų. Subtiliai nutylima ir tai, jog dalis laikiusiųjų egzaminus buvo paruošti kone identiškomis užduotimis.

Lieka principas – išlaikėme mes – išlaikysite ir jūs, vadinasi, kažką keisti nėra reikalo. O keisti pasirodo reikia – operatyviai, bet viską apgalvojus, remiantis kito patirtimi, bet ne visada žvalgantis į svečias šalis. Keisti ne egzaminų užduotis, kurios vis dėlto įveikiamos, o vertintojus, kad mokinio darbas būtų įvertintas objektyviai, galbūt ne visada šabloniškai. Galbūt pradėti ne nuo mokslo metų ilginimo, o nuo pačios mokymosi sistemos pertvarkos, kuri – nors ir ne lengviausias, bet tiksliausias kelias geresnės sistemos link.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas