Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kretinga – išausta iš maldų ir meilės gimtinei

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2017-06-20

Savaitgalį minios žmonių plūdo į kulminacinius Šv. Antano atlaidų ir Kretingos miesto šventės renginius, kurių programą praturtino ir brandžios sukaktys: Kretingos pranciškonų bažnyčia mini 400 metų, o evangelikai liuteronai, kurių bažnyčia yra ir Kretingoje, – 500 metų Reformacijos jubiliejų. Tad šventiniai renginiai žavėjo ne tik savo įvairove, bet ir naujų idėjų gausa, siekiu visuomenei padovanoti aukšto meninio lygio pasirodymus.

Šeštadienio rytą prie Jono Karolio Chodkevičiaus paminklo Rotušės aikštėje, kur buvo numatyta Kretingos miesto, vienuolyno ir bažnyčios įkūrėjo J. K. Chodkevičiaus atminimo pagerbimo ceremonija, rajono ir miesto vadovai, Savivaldybės darbuotojai rinkosi pasipuošę tautiniais kostiumais. Taip šventės rengėjai atsiliepė į kvietimą šiemet, minint Tautinio kostiumo metus, populiarinti šią tradicinę aprangą, išreiškiančią etninį tapatumą ir vadinamą vienu iš tautos ir valstybės simbolių.

„Kiekvienas savo apranga turėjo pasirūpinti pats, nebuvo ir kokių nors nurodymų, pavyzdžiui, ar vilkėti tik žemaitiškais rūbais, ar pasirinkti kito regiono tautinį kostiumą. Tarkime, mero žmona yra aukštaitė, todėl ji šiandien puošiasi aukštaitišku tautiniu kostiumu, – pasakojo Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Reimunda Ruškuvienė bei vyriausioji specialistė Dalia Činkienė, kurios šventės dieną taip pat vilkėjo tautinius kostiumus. – Mes pačios šitaip puošiamės tikrai ne pirmą kartą ir visada tuo džiaugiamės, su tautiniais kostiumais jaučiamės oriai.“

„Labai džiaugiuosi vilkėdama tautinį kostiumą – manau, kad taip puoštis galėtume ir dažniau per šventes“, – sakė Kretingos rajono vicemerė Danutė Skruibienė, kuri specialiai Kretingos miesto šventei pasisiuvo žemaitišką tautinį kostiumą.

Tautiniu kostiumu buvo pasipuošęs ir rajono meras Juozas Mažeika, kuris pasakė įkvepiančią kalbą – primindamas svarbiausias Kretingos miesto datas bei asmenybes, pakvietė susirinkusiuosius savo darbais toliau garsinti Kretingą.

Kretingos miesto istoriją bei Jono Karolio Chodkevičiaus indėlį apžvelgė ir ceremoniją vedę Kretingos rajono kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Toma Surblytė bei Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas, kurie taip pat pasveikino šventės dalyvius ir svečius – oficialios delegacijos atvyko iš Vokietijos, Blankefelde-Mahlow savivaldybės bei iš Estijos, Viljandi miesto.

Šiems garbiems svečiams bei į tarptautinį folkloro festivalį „Pastaunininko pintinis“ atvykusiam kolektyvui iš Latvijos buvo neparastai malonu, kai, sakydamas sveikinimo kalbą, Seimo narys Antanas Vinkus į juos kreipėsi jų gimtąja kalba. O susirinkusiems kretingiškiams A. Vinkus linkėjo nepamiršti istorijos ir priminė savo mėgstamą posakį. „Gėda gyventi Tėvynėje ir nežinoti jos istorijos. Mūsų pirmoji Tėvynė – tai Kretinga, kurioje mes gimėme ir užaugome“, – sakė A. Vinkus.

Jo kolegė Seimo narė Levutė Staniuvienė viešai pasidžiaugė atradusi Kretingos kraštą ir jos žmones, kurie yra darbštūs bei mylintys savo miestą. Sveikinimo žodžiais pasidalijo ir Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Darius Petkūnas bei Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos klebonas Antanas Blužas.

A. Blužas taip pat buvo pakviestas palaiminti naująsias Kretingos rajono mero regalijas, kurios buvo iškilmingai pristatytos visuomenei. „Reik tuo pačiu ir merą pakrapyti“, – nutarė linksmai nusiteikęs A. Blužas, kuris, palaiminęs regalijas, švęstu vandeniu apliejo ir patį J. Mažeiką.

Su susirinkusiais tarmiškai pasisveikino ir trumpai bei šmaikščiai save pristatė folkloro festivalio „Pastauninko pintinis“ dalyviai, kurie vėliau gėlių puokštes padėjo ant J. K. Chodkevičiaus paminklo. Tuo metu skambėjo išskirtinis muzikinis kūrinys, kuris, manoma, buvo sukurtas tais laikais, kai ir gyveno pats J. K. Chodkevičius.

„Dar buvau paauglys, kai skaitinėdamas apie Salaspilio kautynes, aptikau vieną posmą, kuriame minimas Katkus. Numaniau, kad taip vadinamas Chodkevičius. Ir kaip aš nustebau, kai prieš dvejus metus per Klaipėdos miesto šventę išgirdau vieną grupę dainuojant tuos pačius žodžius – taip galėjau surasti ir visą dainą „Oj, šermukšnio“, – džiaugėsi ceremoniją vedęs N. Gedminas, kuris istorija domisi nuo pat mažens.

Dar vienas susirinkusiuosius sujaudinęs momentas – salvės už LDK etmoną J. K. Chodkevičių, už Kretingą ir jos gyventojus bei už Lietuvą, kurias iš patrankos iššovė Klaipėdos karybos istorijos klubo nariai. Jie pasakojo rekonstruojantys Prūsijos princo Albrechto lietuviškųjų dragūnų pulką Nr. 1, tad patys vilki tokias uniformas, kurios buvo dėvimos XIX a. pr. – napoleonmečio laikais. „Pulkas įkurtas 1717 metais ir dėl baltai mėlynos uniformos jis buvo vadinamas porcelianiniais dragūnais. Vėliau balta spalva buvo pakeista į praktiškesnę pilką“, – pasakojo klubo narė ir istorijos mokytoja Loreta Elertienė.

Jos bendramintis Egidijus Kazlauskis atskleidė, kad patranka, kuri buvo naudojama kaip pėstininkų pabūklas, buvo atkurta vadovaujantis istoriniais šaltiniais. Tad bene identiškai atrodantį ginklą išskiria tik kitokia naudojimo paskirtis – vietoj karo lauko ji publikos džiaugsmui puošia miesto šventes, o Kretingoje savo šūviais miestą pasveikino jau ne pirmą kartą.

---

„Pastauninko pintinyje“ – kolektyvai iš Lietuvos ir Latvijos

Naujoje vietoje – Rotušės a. centrinėje dalyje įvyko tarptautinis folkloro festivalis „Pastauninko pintinis“. Jame dainas ir vingrias melodijas pynė mūsų rajono kolektyvai – „Gervelė“ iš Kretingos, „Šukupis“ iš Šukės, „Graistupis“ iš Senosios Įpilties, „Žemčiūga“ iš Vydmantų bei svečiai: „Raskila“ iš Birštono, „Vydraga“ iš Kauno, „Alka“ bei „Senoliai“ iš Klaipėdos, „Kupkėmis“ iš Kupiškio, „Diemedis“ iš Kalvarijos. Kretingos publika turėjo progos išgirsti ir kolektyvo iš Latvijos dainų – jas atliko Rucavos etnografinis ansamblis ir liaudiška kapela „Paurupyte“.

---

Tarp tautodailininkų darbų – ir kiniški niekučiai

Nuo pat šeštadienio ryto Kretingos Rotušės a. šurmuliavo tautodailės ir amatų šventė „Nežiopsosi – nestokosi“. Šiemet joje mėsos, konditerijos, žuvies gaminių, vaistažolių, naminio alaus, rankų darbo medžio, odos, keramikos gaminių, papuošalų, rūbų ir kitų prekių siūlė beveik 280 prekiautojų iš visos Lietuvos bei Latvijos, Lenkijos.

Tiesa, kai kur ant prekystalių švietė ir kiniški niekučiai, kurie, pasak mugę organizavusio „Kretingos turgaus“ direktoriaus Nerijaus Tertelio, čia įsiprašė gudraudami. „Jie tiesiog „pajuokavo“ pildydami paraiškas – nurodydavo, kad pardavinės odos ar medžio gaminius, o paskui paaiškėjo, kad tokių prekių pasiėmę vos kelias, didžiąją dalį ant prekystalio nuklojo kiniška ar turkiška produkcija. Arba slepiasi po žodžiu „suvenyrai“, kad negalėtume suprasti, ką iš tiesų atveža“, – teigė N. Tertelis, kuris nusiteikęs kitąmet anksčiau pradėti prekybininkų registraciją ir iš jų reikalauti daugiau duomenų apie atvežamas prekes.

N. Tertelio teigimu, šiemet prekiautojų skaičius mugėje buvo panašus kaip ir pernai, tačiau žmonės dalinosi įspūdžiais, kad mugė šįsyk mažesnė ir spėliojo, ar tam nebus padariusios įtakos išaugusios kainos už vietą, kuri pernai nesiekė nė 6 eurų. Tačiau „Pajūrio naujienų“ kalbinti prekybininkai kainomis už vietą neskubėjo skųstis – esą jos panašios yra visoje Lietuvoje, o Kretingoje žmonės gana gerai perka. Be to, vietiniai prekiautojai teigė, kad taip turį galimybę paremti „Kretingos turgų“, kuris už prekiavimą miesto turguje teima simbolinį mokestį.

N. Tertelis teigė, kad ne visiems mugės dalyviams ir teko mokėti visą 45 eurų kainą, mat tautodailininkams vieta tekainavo 30 Eur, o tiems, kas turi tautinio paveldo produkto sertifikatą, užmokestis buvo mažinamas dar perpus.

---

Kretingoje pirmą kartą – šešėlių teatras

„Mes sėdėjome ir galvojome – kokia bus laimė, jei ateis 5 žiūrovai. O jūsų šį vakarą 500“, – džiaugsmingai penktadienio vakarą susirinkusius žiūrovus, kurie visi net nesutilpo Kretingos kultūros centro aktų salėje, pasveikino Kretingos vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ vyriausioji režisierė Auksė Antulienė.

Publika neliko abejinga išvydusi atžalyniečių sukurtą šešėlių teatrą – trumpomis istorijomis aktoriai meistriškai perteikė Kretingos istoriją, kurią šmaikščiai interpretavo, pristatė, kokia gi ateitis laukia mūsų miesto.

Teatralizuota menų šventė „Nakties spinduliai“ tęsėsi slėnyje prie Vaidilos skulptūros, kur erdvėje švietė iš LED juostų pagamintos instaliacijos, kurias sukūrė A. Antulienės sūnus Džiugas su savo tėčiu Artūru, o susirinkusieji klausėsi akustinio koncerto, rašė savo palinkėjimus ant lelijų, kurias plukdė į Pranciškonų tvenkinį. Stebuklų vakaras baigėsi meniniais fejerverkais.

„Šiandien buvo daug pirmų kartų“, – sakė A. Antulienė, pasidžiaugusi, kad sėkmingai pavyko įgyvendinti visas idėjas. Ji pripažino: penktadienį prakiuręs dangus varė į neviltį „Atžalyno“ aktorius, kurie tik vėlų vakarą prasigiedrijus galėjo būti ramūs, jog šventė, kuriai rengėsi aukodami savo atostogas, įvyks.

„Šį vakarą dar ilgai nesiskirstysime – gersime arbatą ir kalbėsimės iš širdies. Šis vakaras yra ir mūsų sezono užbaigtuvės“, – sakė A. Antulienė, negailėdama gerų žodžių jauniesiems aktoriams.

---

Skraidino vaikystės aitvarą

Daugiau kaip 700 dalyvių iš Kretingos rajono ugdymo mokyklų bei svečiai iš Palangos, Klaipėdos ir Gargždų šeštadienio popietę dainomis užtvindė Kretingos lurdo slėnį – žiūrovams padovanojo pusantros valandos koncertą „Paskui vaikystės aitvarą“.

„Pirmą kartą buvo suburtas jungtinis Kretingos rajono mokyklų jaunučių choras – jame dainavo daugiau kaip 200 vaikų. Taip choro dvasią pajuto net ir tie vaikai, kurie mokosi mažesnėse mokyklose ir jose nėra galimybės turėti savo choro. Taip pat šiai šventei buvo suburtas ir rajono mokyklų darželinukų jungtinis choras“, – teigė Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Pocienė.

Tradicinę rajono mokyklų vaikų ir mokinių meno kolektyvų šventę pirmą kartą buvo patikėta vesti vaikams – ši maloni pareiga teko Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos I klasės mokinėms Sofijai Gedvilaitei, Rugilei Ragažinskaitei ir III klasės mokinei Ulai Virbalytei bei šios mokyklos pradinio ugdymo mokytojai Astai Šličienei.

Šventei scenarijų kūrė Kretingos rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Kasparavičiūtė, o scenografiją – Vydmantų gimnazijos dailės mokytoja Ramunė Grikštaitė. Visi koncerte pasirodę vaikai buvo pamaloninti specialiai šiai šventei sukurtais aitvaro formos saldainiais, kuriuos pagamino „Dvaro saldaininės“ meistrė Asta Norvaišienė.

---

Koncertas sakrališkoje aplinkoje

Reformacijos 500 metų jubiliejų mininčioje Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčioje penktadienio vakarą buvo surengtas valstybinio choro „Vilnius“ ir solisto Liudo Mikalausko koncertas. Vakarą, kurį vedė Vytautas Rumšas, pradėjo Kretingos meno mokyklos choras „Smiltė“.

---

Pagerbė Kultūros ir meno premijos laureatus

Per iškilmingą miesto šventės ceremoniją, kuri įvyko Vasaros estradoje, susirinkusius žiūrovus pasveikino ne tik rajono meras Juozas Mažeika bei Seimo narys Antanas Vinkus, bet ir oficialių delegacijų iš Vokietijos ir Estijos atstovai – Blankenfelde-Mahlow savivaldybės mero pavaduotoja Katharina Schiller bei Viljandi savivaldybės meras Ando Kiviberg, išreiškę viltį, kad graži draugystė su Kretinga toliau tęsis ir plėtosis.

Iškilmių metu J. Mažeika įteikė Kultūros ir meno premijas, kurios dydis – 1 tūkst. eurų, bei Angelo statulėles nusipelniusiems Kretingos krašto kūrėjams (nuotr. iš kairės) – Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Darbėnų filialo bibliotekininkei Danutei Paulikienei, Kretingos rajono kultūros centro liaudiškų šokių grupių „Toncius“ ir „Rangė“ vadovui Andriui Razmui, tautodailininkui Edvardui Stalmokui, Lietuvos Respublikos meno kūrėjui Virgilijui Vaičiūnui ir Kretingos rajono kultūros centro Kūlupėnų skyriaus meno vadovui Antanui Žvinkliui.

„Mėgstu tyliai ir ramiai dirbti savo kraštotyrinį darbą ir visada bijojau viešumo – maniau, kad jis nubaidys angelą, tupintį man ant peties. Bet dabar aš jau turiu tokį angelą, kuris niekada manęs nebepaliks“, – laikydama rankoje Angelo statulėlę, džiaugėsi D. Paulikienė, kuri teigė esanti laiminga dirbdami tokį darbą, per kurį gali pažinti savo krašto istoriją ir prisidėti prie to, kad ji būtų išsaugojama. D. Paulikienė su jauduliu laukia birželio 30 dienos – tuomet bus pristatytas jos kartu su kolege Jurgita Anužiene parengtas leidinys apie Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią.

„Esu dėkingas tiems žmonėms, kurie mane atrinko – ačiū už parodytą dėmesį, būti įvertintam savame krašte yra didelė garbė“, – sakė tautodailininkas E. Stalmokas, patikinęs, kad Angelo skulptūra bus laikoma garbingiausioje namų vietoje – kad ja galėtų pasidžiaugti su savo anūkais ir svečiais.

---

Estradoje – „Coca-colos“ vakaras

Rajono valdžiai uždraudus alkoholiu prekiauti visame Kretingos mieste šeštadienį nuo 16 val., artimiausiose parduotuvėse bene populiariausiu to vakaro gėrimu tapo „Coca-Cola“. Nors vieša paslaptis buvo tai, kad žmonės šį gaivųjį gėrimą pagerino „laipsniais“, o iš termosiukų neretai buvo pilstoma visai ne kava, tačiau publika atrodė gana kultūringai.

Dažnas į koncertą atėjęs žmogus pasidžiaugė, jog nematyti „bambaliais“ nešinų girtų ir agresyviai nusiteikusių asmenų. Tad žmonės galėjo atsipalaiduoti ir linksmintis, klausydamiesi koncerto, kuriame pasirodė Kauno Bigbendas su solistais Vilija Matačiūnaite, Martynu Kavaliausku, Samanta Tina ir Donatas Montvydas su grupėmis.

Šventinis vakaras užbaigtas fejerverkais, kuriais vidurnakčio danguje grožėjosi pilnutėlė žmonių vasaros estrada.

„Šeštadienį budėjo 24 pareigūnai, kurių du trečdaliai dirbo vakare. Taip pat mums talkino ir savanoriai, policijos rėmėjai, – teigė Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas. – Nors buvome viskam pasiruošę, tačiau galime pasidžiaugti, kad šventė praėjo labai gražiai. Nebuvo tokių asmenų, kurie būtų kėlę konfliktus, kabinėjęsi prie žmonių ir juos būtų reikėję tramdyti. Tvarkos nepaisė tik trys asmenys – jie net ir po pareigūnų perspėjimų vis tiek viešai vartojo alkoholį, kurį įsigijo parduotuvėje rajone. Apskritai tą parą užfiksuotas tik vienas smurto artimoje aplinkoje atvejis.“

---

Kvietė sotintis Dievu

Sekmadienį netradicinėje erdvėje – Kretingos vasaros estradoje – buvo aukojamos šv. Mišios, kurioms vadovavo J.E. vyskupas Kęstutis Kėvalas. Sakydamas pamokslą gausiai susirinkusiems tikintiesiems, jis linkėjo savo dvasinį alkį sotinti Dievu, taip atsiliepiant į Šv. Rašto žodžius: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės!“

Vyskupo žodžiai apie Eucharistijos prasmę, Kretingos bažnyčios Sumos choro giesmės ir nepriekaištingai suorganizuota tvarka per šv. Mišias pakylėjo susirinkusių tikinčiųjų dvasią. Daugelis kalbintų žmonių sveikino sumanymą šv. Mišias aukoti netradicinėje erdvėje.

„Manau, kad čia ateiti gali daugiau žmonių, drąsiau net ir tiems, kurie yra atitolę nuo bažnyčios, o galbūt vienas kitas užklysta, nes tiesiog ėjo pro šalį ir susidomėjo tuo, kas čia vyksta. Tuo pačiu mums, katalikams, tai yra proga drąsiai liudyti savo tikėjimą, nesibaiminant bendrauti su kitatikiais ar visai netikinčiais. O ypač šv. Mišiomis lauke džiaugiasi vaikai, kurie čia laisvai jaučiasi,“ – kalbėjo Aldona Budreckienė, kuri su vyru Remigijumi aktyviai dalyvauja Kretingos bažnyčios parapijos veikloje ir prisiminė, kad per Pasaulio šeimų susitikimą su popiežiumi Milane šv. Mišios buvo aukojamos oro uoste – ši erdvė puikiai talpino minias tikinčiųjų.

„Labai puiku! Oras geras – ir Dievas mums padeda“, – šv. Mišiomis vasaros estradoje pasidžiaugė ir Romanas Sabakonis, čia atėjęs kartu su 5 metų anūku Benjaminu.

Po šv. Mišių vasaros estradoje tikintieji dalyvavo Devintinių procesijoje Kretingos miesto gatvėmis į bažnyčią.

---

Šlovinimo vakare – unikalus muzikinis projektas

„Žmogui reikia daryti tik du dalykus – garbinti Dievą ir jam dėkoti“, – pakviesdamas aktyviai dalyvauti šlovinimo vakare „Pakilk ir šviesk!“, į susirinkusiuosius kreipėsi Kretingos parapijos klebonas Antanas Blužas.

Sekmadienio vakarą Kretingos vasaros estradoje būrėsi tikintieji iš įvairių Lietuvos miestų – jie buvo pakviesti giedoti kartu su Gyvuoju orkestru bei parapijos jungtiniu jaunimo choru, kurie specialiai Šv. Antano atlaidų ir Kretingos miesto šventei buvo suburti iš vietos bendruomenės žmonių. Orkestrui ir chorui dirigavo Lina Pudžiuvelytė.

Unikalaus koncerto sumanytoja ir organizatorė Audronė Juozauskaitė ne tik kaip gražaus balso savininkus, bet pirmiausia – kaip Dievo ir bažnyčios žmones publikai pristatė solistus – kun. Povilą Narijauską, tenorą Egidijų Bavikiną, bosą Liudą Mikalauską bei studentę Agnę Bubilaitę, kuri būdama mokinė giedodavo Kretingos bažnyčios chore. Jie atliko giesmes, kurioms buvo specialiai kurtos aranžuotės, siekiant elektrinių gitarų, perkusijos ir styginių orkestro dermės.

Jaukų vakarą vedęs brolis pranciškonas Juozapas Marija Žukauskas muzikinę programą papildė su publika pasidalindamas žiniomis apie tai, kokios buvusios Kretingos bažnyčios kūrimosi ištakos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas