Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Pasklidus žiniai apie Vokietijoje surastą Vasario 16–osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą, šis džiugus įvykis Simono Daukanto progimnazijos mokinius paskatino labiau pasidomėti buvusios tuometinės laisvos Lietuvos istorija. Į svečius buvo pakviesta buvusi šios mokyklos dailės mokytoja dailininkė Nijolė Maštarienė.

Visa bendruomenė jau iš anksto galėjo susipažinti su stende paruošta medžiaga apie lakūnus Steponas Darių ir Stasį Girėną. Po pamokų pradinukai, besidomintys lakūnais, perskridusiais lėktuvu „Lituanica“ Atlanto vandenyną, rinkosi į aktų salę. Plojimais pasitiko garbią viešnią Nijolę Maštarienę, o „Mažojo piliečio“ būrelio nariai paruošė poetinį montažą ir supažindino susirinkusius su Lietuvos didvyrių skrydžio per Atlantą istorija. Visi norėjo apžiūrėti medinį lėktuvo modelį, kurį pagal tikslų brėžinį išdrožė Irmanto L. senelis.

Ne visi žinojo, kuo su šia istorija susijusi viešnia. Tik kai iš didžiulės rankinės išėmė glėbį albumų su nuotraukomis, suprato – tai St. Dariaus vaikaičio Skirmanto Maštaro žmona. Įtaigus, gyvas mokytojos pasakojimas ypač sudomino trečių, ketvirtų klasių mokinius, kurie uždavė daug klausimų apie lėktuvo gamybą, skridimo detales, kaip lakūnai atsirado Amerikoje.

Susitikimo metu buvo parodytas dokumentinis filmas – visa istorija apie skrydį. Netikėta ir keistoka buvo stebėti gyvus didvyrius, jų svarbiausią žygį, tragišką skridimo per Atlantą lemtį. Jaunus žmones stebino didžiulis St. Dariaus entuziazmas: juk reikėjo surasti antrą pilotą lėktuvui valdyti, patiems ieškoti rėmėjų pirmajam lietuvių skrydžiui per Atlantą.

1933 m. lakūnai laukė palankaus oro ir žygį pradėjo liepos 15 d. paprastu lėktuvėliu, pagamintu iš plonų titano vamzdelių, aptrauktu ryškia brezentine drobe. Skrido lakūnai be navigacijos, pasitaikė ir audrų. Naktimis, jei reikėdavo, pasišviesdavo prožektoriumi. Dėl tos priežasties, perskridę 6410 km, užtrukę 37 h 11 min., įveikę visas kliūtis, netoli Soldino (dabart. Lenkija) lėktuvas, vairuojamas piloto St. Girėno, kliudė miško medžių viršūnes, nukrito ir sudužo. Nesulaukė didvyrių Kauno aerodrome tūkstantinės žmonių minios. Verkė ne tik moterys, bet ir vyrai...

St. Darius gimė 1897 m. Klaipėdos rajone, Endriejavo apylinkėje. Tėvas – Jonas Romualdas Jucevičius – Darašius. Amerikoje Steponas sutrumpino pavardę ir buvo žinomas kaip Stasys Darius. Dariaus kelias į aviaciją prasidėjo nuo mažumės: mėgo techniką, meistraudavo. Mamai sakydavo: „Kai užaugsiu, aplėksiu aplink visą žemę ir grįšiu pas tave, mama“. Amerikoje su šeima būsimasis lakūnas gyveno nuo 10-ties metų. Visi: ir broliai, ir seserys, mokėsi lietuviškose mokyklose, o namuose kalbėjo tik žemaitiškai. Steponas sakydavo: „Esam lietuviai ir negalime pamiršti savo gimtosios kalbos“.

1933 m., rengdamasis skrydžiui per Atlantą, atsiminimuose St. Darius rašė: „Jau pradžios mokykloje bėgiodavau po laukus ir miškus ir, parietęs savo vaikišką galvelę, akimis sekiau padangėmis skraidančius paukščius ir galvojau, kad turbūt labai gera ir smagu iškilti taip aukštai ir plasnoti iš vietos į vietą. Nei kojos pavargsta, nei akmenys, nei dilgėlės į jas duria...“. Nors gyvo ir judraus būdo, bet prieraišus ir klusnus vaikas buvo. Jį tiesiog užvaldė troškimas kaip paukščiui skraidyti, bandė ir užaugęs visus kelius ir būdus svajonei įgyvendinti.

Mažieji Simono Daukanto progimnazijos mokiniai susipažino ir su kita St. Dariaus, didelio Lietuvos patrioto ir šviesuolio, veikla. 1924 m., įvaldęs aukštąjį pilotažą, įvykdęs 65 sunkius skraidymo uždavinius, įgijo karo lakūno vardą – suteiktas vyresn. leitenanto vardas, o 1927 m. suteiktas kapitono laipsnis. Lietuvoje kartu su St. Girėnu įkūrė jaunimo skraidymo mokyklą. Kadangi buvo sporto propaguotojas, į Lietuvą atvežė krepšinį: išleido dvi knygeles, vienoje iš jų „Basketbolo žaidimas“ paskelbė oficialias krepšinio žaidimo taisykles. Buvo geras futbolininkas, žaidė karo mokyklos komandoje. 1921 m. liepos 30 d. dalyvavo pirmosiose Lietuvos lengvosios atletikos rungtynėse. Mėgo ir boksą. Propagavo įvairias sporto šakas – buvo universalus sportininkas ir veikėjas, organizatorius, įvairių sporto šakų teisėjas, treneris, dėstytojas, „Sporto“ žurnalo steigėjas ir bendradarbis, pirmojo Lietuvoje, Kaune, stadiono statybos iniciatorius ir vadovas. Pagal jo brėžinius pastatyta sporto halė.

Progimnazijos berniukai susižavėjo dar viena drąsaus kariūno veikla. Jis – ir lenkų okupuoto Vilniaus vaduotojas. Ragino Jungtinės Amerikos lietuvius grįžti į Lietuvą savanoriauti, prašė šarvuotų automobilių, tankų... 1924 m. už Klaipėdos išvadavimą iš okupantų prancūzų apdovanotas Klaipėdos vadavimo ženklu. Savo draugui laiške rašė: „Dabar jau Klaipėda yra mūsų ir bus visada mūsų.<...>Kur viena mintis, vienybė, ten ir galybė“.

Renginio metu progimnazijos mokiniai įsitikino, jog svarbu ryžtis išbandyti daugelį dalykų, svajoti, kol išsipildo didžiausias troškimas, kad daug ką galima nuveikti „vardan tos, Lietuvos...“.

Apie skrydį per Atlantą dienoraštyje St. Darius taip rašė: „Lituanikos laimėjimas tegu stiprina jaunųjų Lietuvos sūnų dvasią ir įkvepia juos naujiems žygiams. Lituanikos pralaimėjimas...tegu auklėja jaunų lietuvių atkaklumą ir ryžtingumą“...

Mylėti savo Tėvynę, jos istoriją ir didžiuotis didvyriais mokinius paskatino ir peržiūrėta St. Dariaus dukters N. Maštarienės – Dariūtės knyga „Darius ir Girėnas“(1991 m.) bei 1987 m. išleistas tėvo dienoraštis. Tai – ir priesakas ateities kartoms.

Elvyra MAŽUTIENĖ

„Mažojo piliečio“ būrelio vadovė


    Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas