Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kasryt išėjus iš namų, gegužė savo žydinčiais obelų žiedais primena man apie artėjančią vasarą – tą metų laiką, kuris man asocijuojasi su nepriklausomybe, ilgais vakarais prie jūros bei laisve nuo rūpesčių. Dar ir dabar pamenu, kaip metai iš metų su draugėmis dar kartais šalna žemę padengiančiais kovo vakarais skaičiuodavome dienas iki vasaros atostogų, kuomet galėsime mokyklą nustumti į tolimiausią atminties stalčių ir per visas tas 92 dienas ją prisiminti tik tiek kartų, jog galėtume suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Taip ir būdavo: vasaros buvo nerūpestingos, miegas iki vidurdienio tapdavo įprastu reiškiniu, svarbiausia būdavo šaltas gėrimas ar ledai rankoje, artimiausių draugų veidai šalia bei senos, įprastos vietos diena iš dienos. O tada vasara staiga pasibaigdavo vos prasidėjusi.

Ši vasara man, rodos, niekuo neišskirtinė, tačiau šiemet – tai paskutinė proga pasimėgauti laisve nuo rūpesčių, apie kuriuos kalbėjau, kadangi kitąmet galvą kvaršins egzaminai, stojamieji bei slėgs vieni svarbiausių gyvenimo pasirinkimų. Žinoma, šią vasarą galėčiau leisti taip pat, kaip ir visas kitas iki šiol, bet šiemet supratau, jog to nenoriu.

Aš supratau, jog laisvė nuo rūpesčių nebūtinai yra nieko neveikimas. Galbūt viskas yra netgi visiškai priešingai. Būtent todėl šiemet aš pati stengsiuosi savo paskutinę vėjavaikišką vasarą pažinti ir patirti tiek, kiek leis jėgos: aplankyti kuo daugiau vietinių muziejų, žymių vietų, suprasti tikrąjį to, kas mane supa, grožį; nebijoti susipažinti su naujais žmonėmis, kadangi galybė naujų pažinčių lauks manęs baigus mokyklą; keliauti; skaityti ne tik privalomą literatūrą, bet ir tai, kas man patinka; rašyti ir lavinti save; keltis anksti ir stačia galva nerti į tai, ką man paruošusi nauja diena. Nesu tikra, kad man pavyks tai įvykdyti visu šimtu procentų, bet to ir nereikia tikėtis – vis dėlto tai turėtų būti vos pirma tokia mano vasara.

Norėčiau, kad kas nors būtų man pastuksenęs į galvą anksčiau bei priminęs, jog tos 92 dienos, kurias gaudavome, kol nebuvo pakoreguota šalies švietimo sistema, yra tas laikotarpis, kai mes turime mokytis ne algoritmų ir lygčių, jungiamųjų sakinių skyrybos ar I Pasaulinio karo padarinių, bet mokytis iš to, kas mus supa – mokytis gyventi.

Naujosios švietimo sistemos reformos neturėtų paveikti mano kartos vasarų, tačiau kreipiuosi į tuos, iš kurių 92 dienų atima visas 14 – neleiskite šioms septyniasdešimt aštuonioms paroms, kurios jums liks poilsiui nuo mokyklos, tapti poilsiui nuo nuotykių.

Guoda SKRIPKAUSKAITĖ

„P. n.“ akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas