Mažieji žemaitukai pristatė savąjį kraštą

Salantų lopšelyje-darželyje „Rasa“, kuriam šiuo metu laikinai vadovauja direktorės pavaduotoja Daiva Pučkorienė, pirmą kartą buvo surengta regioninė vaikų konferencija „Mes – mažieji žemaitukai“.

Regioninės vaikų konferencijos dalyviai

„Nuo 2008-ųjų vykdome socializacijos programą ir ji orientuota į žemaičių tarmės puoselėjimą bei išsaugojimą: mes, pedagogai bei vaikų tėvai, norime, kad vaikai augtų ne tik sveiki, darbštūs, bet ir mylėtų gimtąją šalį, gerbtų krašto paveldą, kalbėtų gimtąja tarme ir ja didžiuotųsi. Šiems tikslams pasiekti kasmet rengiame įvairias šventes, sambūrius išskirtinai žemaičių tarme. Atrodo, kad vaikui, augančiam aplinkoje, kurioje ji skamba kasdien, yra labai paprasta ja kalbėti. Ne visai taip – per konferenciją pamatėme, jog literatūrinė kalba vis prasprūsta tarp žemaitiškų žodžių, kad tarmiškai išdainuoti dainas, išsakyti pasakojimus nėra taip paprasta“, – pastebėjo D. Pučkorienė.

Be Salantų lopšelio-darželio „Rasa“ vaikų, konferencijoje dalyvavo Skuodo, Mosėdžio, Plungės „Saulutės“ lopšelių-darželių ir Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos darželio grupių auklėtiniai – komandas sudarė po 7 vaikus, kuriuos į konferenciją atlydėjo jų pedagogės. Iš anksto darželinukai turėjo parengti ne tik komandų pristatymus, bet ir pateiktis arba stendinius pranešimus apie lankytinas įdomiausias krašto vietas, prieš tai jose būtinai pabuvoję. Štai konferencijos šeimininkai salantiškiai bendraamžiams pristatė Salantų bažnyčią, mini zoologijos sodą, Salantų dvaro parke augantį kaštoną, Palangos Juzės skulptūrą, Gaidžio koplyčią, Nepriklausomybės ir Atgimimo paminklus bei kitus lankytinus krašto objektus, kurie gali būti patrauklūs savo istorija, aktualia ir šiandien.

„Taip jau būna – gyvename, atrodo, šalia, kasdien praeiname, tarkim, pro kokį paminklą ar skulptūrą ir ne visada žinome, kaip ji atsirado, kokią reikšmę tas objektas turi krašto istorijai. Todėl ir pabandėme pažadinti vaikų smalsumą kraštui pažinti – kad jie suprastų, kas gimtajame kaime ar miestelyje yra gražiausio ir įspūdingiausio“, – konferencijos tikslus nusakė D. Pučkorienė.

Be to, kad vaikai dainavo, šokio, ėjo ratelius, žaidė žemaitiškus liaudies žaidimus, jiems buvo paaiškinta, kas ta konferencija, kokie yra Žemaitijos regiono simboliai, vaikams užimti buvo sugalvota naujų netradicinių formų. Konferenciją apie 40 jos dalyvių užbaigė tradicinėmis žemaitiškomis vaišėmis – kastiniu, neluptomis bulvėmis, sūriu, kmynų arbata.

D. Pučkorienė pripažino: su kolegėmis pedagogėmis aptariant konferencijos sėkmę, ir ateityje numatyta vaikams surengti dar ne vieną renginį, skatinantį pažinti gimtąjį kraštą, tarmę, taip pat išsakyta nuomonė, jog prasminga būtų į tokius renginius pakviesti vaikų tėvus, šeimų ir bendruomenės narius.

„Antra, vaikų kartu su pedagogėmis parengti pranešimai gundo nuvažiuoti ir aplankyti tas vietoves, kurios buvo pristatytos ir apie kurias mažiausiai žinome“, – konferencijos nauda neabejojo D. Pučkorienė, be kurios regioninę vaikų konferenciją „Mes – mažieji žemaitukai“ surengė logopedė Inga Drungilienė, auklėtojos Aldona Puškorienė, Aušra Venckienė, vaikų išvykas po lankytinas vietas suorganizavo, pateiktis ir vaikus prisistatymui parengė Laima Jakumienė, renginio scenarijaus autorė ir vedėja Aušrelė Maksvytienė, meninę konferencijos dalį ir muzikinį foną sukūrė meninio ugdymo pedagogės Vita Baužytė ir Vilma Budrienė.

• Rašyti komentarą (0)