Pajūrio naujienos
Help
2017 Birželis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Orų prognozė
Dieną22°C debesuotumas 54 %
Naktį13°C debesuotumas 35 %
Apklausa

Ar pasiteisino rajono valdžios sprendimas per šventes riboti alkoholio pardavimą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

„Pateikėte kaip saldainį“, – salėje nuskambėjo replika, kai bendrovės „AV Consulting“ specialistai, rajono mero Juozo Mažeikos kvietimu, tarybos narius supažindino, kokį poveikį aplinkai turėtų alyvos perdirbimo gamykla, jei tokia įsikurtų Kretingoje, Briedžio g.

Bendrovės „AV Consulting“ atstovė Rūta Navickaitė tvirtino, kad nei oro teršalų, nei kvapo, nei triukšmo ribinės vertės nebus viršytos ir neigiamo poveikio visuomenės sveikatai neturėtų būti.

Nors investuotojai dar neįsigijo žemės Briedžio g. ir dar tik vertina, ar ta vieta iš viso būtų tinkama alyvos perdirbimo verslui vystyti, tačiau gyventojai jau dabar nusiteikę organizuoti pasipriešinimo akcijas ir teigia per savaitę surinkę 300 parašų.

Baimindamiesi kaimynystėje įsikursiant alyvos perdirbimo gamyklai, žmonės ramybės neduoda ir rajono vadovams bei tarybos nariams. Tad per paskutinį tarybos posėdį šie turėjo galimybę tiesiogiai iš verslininkų išgirsti, kokia veikla planuojama Briedžio g. 2A ir 6 sklypuose.

Investuos 5 mln. eurų

Nors poveikio aplinkai vertinimas dar nebaigtas, tačiau jį atliekančios bendrovės „AV Consulting“ specialistai tarybos nariams jau galėjo pateikti esminę informaciją.

Susitikime dalyvavo ir bendrovės „Nuta“ atstovas Mantas Jonelis, kuris teigė, kad į gamyklą ketinama investuoti apie 5 mln. eurų ir čia sukurti 30 naujų darbo vietų, ilgalaikėje perspektyvoje tikintis, kad kolektyvas dar augtų. Anot M. Jonelio, įkūrus gamyklą, ir vėliau iš to naudos turės ir vietiniai verslininkai, pavyzdžiui, statybų kompanijos.

„AV Consulting“ direktorius Vidas Revoldas paaiškino, kad gamykla per metus perdirbtų 24 tūkst. tonų panaudotos alyvos, iš kurios būtų išgaunama bazinė alyva, vakuuminis gazolis bei mazutas.

„Technologinis procesas – vakuuminis distiliavimas. Tai būtų tarsi mažytė „Mažeikių naftos“ dalis – lyg viena jos kolonėlė“, – pasakojo V. Revoldas, tarybos nariams dar smulkiau apibūdinęs technologiją.

Artimiausi gyventojai – už 30 metrų

Bendrovės „AV Consulting“ atstovė Rūta Navickaitė paaiškino, kad dviejuose sklypuose, kurių kiekvienas yra maždaug 1 ha dydžio, planuojami ne aukštesni negu 12 metrų statiniai, o aukščiausias kaminas sieks 15 metrų.

Anot R. Navickaitės, planuojamai ūkinei veiklai taikoma 500 metrų sanitarinė apsaugos zona, tačiau įdiegus tam tikras technologijas, ji gali būti mažinama iki žemės sklypo ribų. Tokiu atveju svarbiausia, jog už gamyklos teritorijos ribos nebūtų jaučiama neigiamo poveikio aplinkai.

„Artimiausias gyvenamasis namas būtų 30 metrų atstumu iki sklypo ribos, kur bus vykdoma veikla, bet atstumas iki taršos šaltinių būtų gerokai didesnis“, – akcentavo R. Navickaitė, teigusi, kad būtų sumažinama teršalų koncentracija įdiegus tam tikras technologijas.

„Mes neturime priežasties ko nors nuslėpti ar apgauti. Atvirkščiai – mūsų tikslas yra įvertinti net perdėtai maksimaliai galimą neigiamą poveikį aplinkai, nes tik taip užtikriname saugumą savo užsakovui. Juk visi numatomi teršalų kiekiai susiję su leidimais. Jei ateityje verslui reiktų išsiimti leidimus didesniam teršalui kiekiui, tai kainuotų daug laiko ir pastangų, tad mes jau dabar numatome tokius, kokie įmanomi daugiausiai“, – kalbėjo „AV Consulting“ vadovas V. Revoldas.

Per metus – 32 tonos teršalų

Pasak V. Revoldo, alyvos perdirbimo gamykla į aplinkos orą išmestų iki 32 tonų teršalų per metus – kad būtų lengviau suprasti šį dydį, jis aiškinimui pasitelkė net ir ne chemikams lengvai suprantamas analogijas. Pavyzdžiui, gamykla per metus į aplinką išmestų 5,76 tonas azoto oksido – tiek jo susidarytų sudeginus 1,36 tonas akmens anglies; 2,16 tonų anglies monoksido – tiek išskiria sudeginus 1 tūkst. 856 kub. m. gamtinių dujų; 14,88 tonų sieros dioksido – tiek gaunama sudeginus 15,47 tonų biokuro; 26,4 kg amoniako – toks kiekis išsiskiria iš kraiko, aplinkos, auginant vieną žąsį; 0,9 kg metalų oksidų – analogiškai jų išmetama sunaudojus 300 kg suvirinimo elektrodų.

Panašiu būdu buvo apibūdinamas ir triukšmo garsas, kurį sukeltų būsimosios gamyklos įrenginiai: vakuuminių siurblių sistema ir siurbliai triukšmautų lyg dulkių siurblys; šakinis krautuvas, skirtas žaliavoms pakrauti burgztų tarsi traktoriukas žolei pjauti.

„Kadangi vakuuminių siurblių sistemos triukšmingos, bus taikomos papildomos apsaugos priemonės – kiekviena sistema bus izoliuota apsauginėmis sienomis, kurios sugeria garsą“, – teigė „AV Consulting“ specialistas Artūras Beinaravičius.

Briedžio gatvės kvartalo gyventojai nenorėtų, kad jų kaimynystėje esančiuose laisvuose sklypuose atsirastų alyvos perdirbimo gamykla.

Suabejojo dėl vietos tinkamumo

Apibendrindami visus savo skaičiavimus „AV Consulting“ specialistai tvirtino: nei oro teršalų, nei kvapo, nei triukšmo ribinės vertės nebus viršytos ir neigiamo poveikio visuomenės sveikatai neturėtų būti.

Tačiau tuo patikėjo ne visi tarybos nariai. Daugiausiai klausimų turėjęs tarybos narys Antanas Puodys, pats gyvenantis netoli būsimosios gamyklos, suabejojo, ar vėjai teršalų nenuneš ir į miesto pusę, o tarybos narys Steponas Baltuonis išsakė pastebėjimą, kad net grūdų priėmimo piko metu „Kretingos grūdai“, kuriuose jis dirba vykdomuoju direktoriumi, į aplinką išmetama 13 tonų teršalų, taigi būsimosios gamyklos planuojamos 32 tonos nėra taip jau mažai. Ir tarybos nariai, ir į susitikimą atėję gyventojai labiausiai nuogąstavo dėl to, kad gamykla planuojama vietovėje, kurioje daug gyvenamųjų namų. „Vis beldžiamės į sąžinę: kodėl Kretingoje nėra investicijų. Mes – ne prieš investicijas, bet joms reikia pasirinkti vietą, – kalbėjo Briedžio g. seniūnaitis Stasys Šauklys. – Kai mūsų mikrorajone buvo paskelbta pramoninė zona, stovėjo gal 3-5 namai, o dabar yra apie 2 tūkst. gyventojų. Mes ne prieš „kombikorminę“, žuvies perdirbimo, statybos įmones ar lentpjūvę, bet įsivaizduokite – juk turime reikalą su chemija, kai į aplinką paleis sieros dioksidą, kuris yra pagrindinis priešas plaučiams ir kraujagyslėms. Kalba, kad sukurs apie 30 darbo vietų, o kiek žmonių išvažiuos iš čia? Lietuvoje nėra tokios gamyklos, kad galėtume nuvažiuoti ir pasižiūrėti, kaip ji veikia. Jie – chemikai, specialistai, ir gali pasakyti, kad iš naftos galima padaryti kvepalus. O Kretingą pasirinko, nes šalia – uostas, ir panaudotus tepalus veš ne iš Lietuvos, bet Europos turtingų valstybių, kurios tokių teršalų nenori įsileisti pas save, juos atiduoda „biedniesiems“. Mūsų žmonės – kategoriškai prieš.“

Investuotojai – iš Dubajaus

„AV Consulting“ atstovai teigė, jog verslininkai rinkosi iš tos teritorijos, kuri Kretingos rajono bendrajame plane yra pažymėta kaip pramoninė zona ir planuojamos gamyklos veiklos rodikliai atitinka Bendrajame plane numatytus sprendinius.

Tačiau gyventojai prisiminė, kad po metų Bendrąjį planą ketinama koreguoti – kas žino, klausė jie, ar tuomet prie Briedžio g. esančios teritorijos paskirtis nebus pakeista.

„Sodininkų bendrijoje gyvena apie 200 šeimų – apie 1,5 tūkst. gyventojų ir tik 5 metų klausimas, kada bendrijos bus įvardintos gyvenamaisiais kvartalais. Ar planuodami tokias dideles investicijas negalėjote pasirinkti nuošalesnės vietos? Mes juk čia jau gyvename“, – teigė sodininkų bendrijos pirmininkė Loreta Žukauskienė, papasakojusi, kad ir dabar trasos neatlaiko nuotekų surinkimo, dėl ko fekalijomis paplūsta Lankų g., tad gyventojai netiki, kad „Kretingos vandenys“ pajėgs priimti dar ir gamyklos nuotekas.

„Mes pasižiūrėjome, kad bendrovėje „Nuta“ dirba 1 asmuo ir ji yra nuolat skolinga „Sodrai“. Tai sukėlė didžiulį nerimą dėl bendrovės patikimumo“, – atkreipė dėmesį L. Žukauskienė.

„Nuta“ atstovas M. Jonelis paaiškino, kad „Nuta“ pati tepalų perdirbimu neužsiima, o yra sukurta tam, kad per ją galėtų veikti užsienio investuotojai – Dubajuje įsikūrusi įmonė „Master Lube Lubrikants“, kuri ir naudoja tokią pačią tepalų perdirbimo technologiją, kokią planuojama vykdyti ir Kretingoje.


Visos teisės saugomos. © 2006-2014 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas