Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Sodo įvairovė – derliui ir sveikatai

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2017-04-28

„Tokį šaltą pavasarį turėtume džiaugtis bent tuo, jog sodai dar nespėjo sužydėti. Priešingu atveju šalnos pridarytų labai daug žalos“, – teigė „Pajūrio naujienų“ bičiulis agronomas Fortūnatas Mingėla, teigdamas, jog dar galima suskubti daug ką pasodinti: obelis, kriaušes, slyvas, trešnes, vyšnias.

Agronomas Fortūnatas Mingėla pastebėjo: nors atvežtinės produkcijos ir gausu, žmonės labiau turėtų pasitikėti vietiniais sodmenų augintojais. „Proceso nebesustabdysime – lenkai sodininkystėje tikrai labai pažengę, bet, pirkdami vietoje užaugintus sodinukus, labiau skatintume savuosius sodininkus“.

„Netrukus bus galima sodinti ir vynuoges – jų reikėtų auginti kuo daugiau, juolab kad šis augalas mūsų klimato sąlygomis pasiteisino, tik svarbu pasirinkti mūsų šalyje aklimatizuotas veisles“, – teigė pašnekovas. Jo pastebėjimu, užsiauginę savų vynuogių, mažiau suvalgytume įvežtinės produkcijos, kuri, F. Mingėlos nuomone, yra labai chemizuota. Be to, vartoti galima ne tik uogas, bet ir vynuogių lapus: dėti jų į salotas, sriubas, plikyti arbatą, ypač – ska>udant sąnariams, vynioti balandėlius.

– Kokias klaidas daro žmonės, augindami vynuoges? Pripažinkime, vynuogėms leidžiame augti kaip šios nori, užauginame ilgiausias jų „kasas“, o derliaus kaip nėr, taip nėr. Ar tai reiškia, kad vynuoges reikia genėti? Moldovoje ir Vengrijoje teko matyti, kad vynuogių stiebai – kaip gero medžio, pats augalas – neaukštas ir kompaktiškas, o kekės tiesiog linksta nuo šakų.

– Pasodinus vynuoges pavasarį visų pirma reikia labai gerai palaistyti. Pirmaisiais auginimo metais vynuogių genėti nereikia, ir apskritai šis darbas – gana sudėtingas, reikėtų pasidomėti ir specialia literatūra, žodžiais to proceso nenupasakosi. Antraisiais vynuogių auginimo metais jos genimos labai nežymiai, dar kitais išpjauname nereikalingas šakeles. Žmonės daro klaidą, kad nevaldomai iki begalybės leidžia augti vynuogių virkščioms – tai kažkokia sena keista tradicija, per kurią nėra rezultato – laukiamo derliaus. Nereikia gailėti tų „kasų“ ir genėti laiku – arba labai anksti pavasarį, arba vėlyvą rudenį. Bus didelė klaida, jeigu tai padarysime dabar – vynuogės „verks“, neteks daug gyvybinės energijos. Geriau leisti augti iki rudens, patręšti. Apskritai tręšiant augalus, būtina laikytis normų, ir geriau dažniau, bet ne po daug, nes gausus tręšimas – nesvarbu, ką betręštumėte, kenkia augalams ir gali visiškai juos pražudyti.

Vynuogė – daugiametis augalas, galintis augti iki 50 metų ir ilgiau, todėl nereikia gailėti jėgų ruošiant jai dirvą. Duobė turi būti iki metro gylio, būtina pridėti daug organinių medžiagų, geriau sodinti pietų pusėje, žiemai pridengti eglių šakomis ir kokia kita priedanga.

– Sodininkai nesutaria dėl kaulavaisių genėjimo: geni obelis, tuo pačiu pjauna ir vyšnias, trešnes, slyvas. Ar taip daryti yra gerai?

– Visų pirma, įveisus sodą, nereikia leisti jam per daug augti. Medžius, tarkim, ir trešnes, ir abrikosus, reikia žeminti – auginti iki tiek, kiek pasiekiate rankomis, šakas kuo labiau lenkiant į šonus. Iš trešnių veislių mūsų sąlygomis labai pasiteisino kanadietiška „Lapins“ – yra savidulkė ir labai gerai apdulkina kitas trešnes, taip pat latviška veislė „Paula“, tačiau jai reikia draugo – kito trešnės medelio.

Vyšnias genėti reikėtų nuskynus uogas, pavasarį tik išpjaunamos išsausėjusios ar apšalusios šakos, labai anksti pavasarį galima išpjauti vidines susipynusias šakeles – jos nebus produktyvios. Slyvas galima genėti ne tik anksti pavasarį, bet ir vėliau – tada mažiau veisiasi puviniai. Kaulavaisius genime palikdami 10 cm stuobrelį, sėklavaisius genime prie pat koto.

Į Lietuvą iš pietų šalių jau atėjo nauja bėda – vyšninė musė, su kuria nežinia, kaip reikia kovoti, o žalos ji pridaro labai daug. Tikėkimės, kad vyšnių – jaunystę padedančių išsaugoti uogų – dar turėsime, o sodo įvairovei rekomenduočiau sodinti kultūrinį šermukšnį, juodavaisę aroniją, cidoniją, žmonės pamažu mokosi auginti šilkmedžius, tačiau šiems reikia labai daug vietos. Formuojant sodą, patarčiau medžius sodinti grupėmis, jų neišmėtant – obelys tai obelys, vyšnios tai vyšnios, abrikosai tai abrikosai ir pan. Medžiai mėgsta draugystę, tad ir leiskime jiems augti draugėje.

– Ar išmokome auginti graikinius riešutmedžius? Kokia būtų šių medžių priežiūra, o gal atvirkščiai, jų nė nereikia?

– Graikinis riešutmedis – mūsų ateitis: riešutai – didelės mitybinės vertės, o ir lapų arbata daug kam tinka. Patogu nuimti derlių – jis pats nukrenta ant žemės, tereikia surinkti. Mano pastebėjimu, graikinių riešutų turi turėti kiekviena sodyba, tik vienas niuansas – graikiniai riešutmedžiai nemėgsta augti po vieną. Tad, jeigu nusprendėte auginti, o vietos nėra, prašykite, kad ir kaimynas tokį medį pasisodintų. Mūsų sąlygomis geriausia sodinti „Ideal“, kuris yra mažesnio augumo medis. Jeigu norime greito derliaus, į duobę reiktų įdėti lentų, metalo ar plytų, – tai sustabdys šaknų ėjimą į gylį. Pasodinus graikinių riešutmedžių, sustabdytume ir Gedimino kalną – šio medžio šaknys labai gerai sulaiko šlaitus, juos nesudėtinga auginti, jų nepuola kenkėjai ir ligos, taigi graikinius riešutmedžius galime užauginti be chemijos. Šiems medžiams reikia daug saulės, ir geriausi vaisiai subręsta medžio viršūnėje. Kai kurie sodininkai, norėdami suvaldyti graikinio riešutmedžio augimą, jį geni. Iš savo patirties galiu pasakyti, jog graikiniai riešutmedžiai geriausiai auga, jeigu jų nepažeidi, tad rekomenduočiau jų nežaloti.

– Sodas be aviečių – ne sodas. Ką ne taip darome, augindami avietes?

– Avietės – vienos geriausių uogų, joms reikia nedaug priežiūros, tik svarbu laiku nuimti derlių. Gerų veislių vasarinių aviečių turime, tik viena bėda – vasarines avietes puola kenkėjas avietinukas. Pasiteisino remontantinės, arba žmonių dar vadinamos rudeninės, avietės – jas reikėtų eilutėmis sodinti į atskirą plotelį, priežiūra – nesudėtinga: rudenį arba pavasarį jos nupjaunamos iki apačios, paliekant 5-10 cm stuobrelius, kai, prižiūrėdami vasarines avietes, išlaužome tik atiderėjusius stiebus. Skirtingai nuo vasarinių aviečių, rudeninėms būtinas tręšimas: pavasarį jas reikia du-tris kartus patręšti mineralinėmis trąšomis – karbamidu arba amonio salietra. Pavasarį šioms avietėms būtinas azotas. Jeigu remontantinių aviečių nepjautume, uogų turėtume anksčiau, bet vis tiek būtina patrumpinti nors viršūnes. Tačiau tokiu atveju sumenks rudeninis derlius.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas