Velykinė boba subūrė Onas

Kretingiškės bendravardės Onos, prieš metus susitikusios Kretingos muziejaus amatų centro surengtuose duonos kepimo užsiėmimuose, toliau tęsia savo bendrystę, – prieš Velykas jos ne tik mokėsi kepti velykinę bobą, sukti kastinį, bet ir įprasmino savo veiklą, įkurdamos Onų klubą.

Savojo kastinio paslaptimis pasidalijo Ona Vaičienė (pirma iš kairės).

Skanavo senovinį pyragą

Šio klubo iniciatorė muziejininkė Roma Luotienė sakė, jog jų bendruomenėje jau yra 18 iniciatyvių Onų, – dauguma jų senjoros, turinčios laisvo laiko ir siekiančios prasmingos bei kūrybingos bendrystės. Į velykinę popietę pasidalinti kastinio sukimo receptais ir sužinoti, kaip šventėms išsikepti žemaitišką bobą, šiuokart susirinko 8 Onos ir jų draugės. Moterys tvirtino, jog ir toliau sieksiančios malonios bendrystės bei įdomios veiklos.

Tautinio paveldo kulinarė garsi Kretingos krašto duonos kepėja Vida Viskontienė akcentavo, kad velykinė boba – šiandienos žodžiais tariant, tai – baltas pyragas, kuris šiandien nė vieno nebenustebintų: „Šėndėin ta babka – nė po kam, vo tūmet ana bova dėdeliu daktu“.

Ji sakė, jog anuomet baltas pyragas buvo didelė prabanga, kasdien vartota tik juoda duona, o balti miltai buvo „raškažis“, iš jų – nei stiprumo, nei sveikatos. Tačiau šeimininkės, norėdamos pamaloninti šeimyną, Velykoms kepė velykinę bobą, kuriai iš anksto taupė kiaušinius ir sviestą.

Velykinei bobai reikėjo: 10 kiaušinių trynių, 1 stikl. cukraus arba „batvinių“ sirupo, 100 g sviesto, o jei šio neturėjo, tiko ir kiaulės taukai, 600 g miltų ir 300 ml pieno bei 30 g mielių. Paruoštą masę šiltai padėjus rauginti, po to gerai išsukti ir dar pusvalandį rauginti. Masę, jos žodžiais, sukti reikia intensyviai: „Mona baba sakydava: sobėnės nakraipės, pyraga naiesi“.

Dalijosi kastinio sukimo ypatumais

Liucija Narvilienė demonstravo, kaip ji suka kastinį, kuriuo vėliau ir pasivaišino draugėn susirinkusios Onos bei jų bičiulės.

Dubenį kastinio ji susuko iš pusės litro 2,5 proc. kefyro ir 200 g sviesto – tam, moters žodžiais, geriausiai tinkantys „Dvaro“ produktai. Sukdama sviestą, po truputį ji vis pylė kefyrą, o, pradėjus skirtis išrūgoms, merkė sukinį į šiltą vandenį. „Jei nėra išrūgų, dar suku. Ir taip, kol susisuka tiršta masė, – moteris tvirtino, jog kastinį labai reikia jausti. – Nepagausi momento, jis pabėga – sušoka į trupinius. Eigą lyg ir matai, bet visumą jauti“.

Ona Vaičienė pasidalijo savo receptu, kaip ji suka įvairaus skonio neriebaus kastinio iš: 50 g minkšto sviesto ir 3 litrų 40 proc. grietinės, kurią palieka šiltai iš vakaro, bei 1 l kambario temperatūros kefyro. Moliniame puode, įmerktame į šiltą vandenį, mediniu šaukštu suka sviestą ir vis įkrečia po 1-2 šaukštus grietinės. Kastinio šlakelį vis užmeta ir ant dilbio, kad pajustų masės šilumą. Po to po truputį pila kefyrą, kol susuka visus 3 l grietinės. „Su samčiu krečiu masę į atskirus indus su nuplikytais kmynais, žalumynais, česnaku. Jei darau su svogūnais, šį kastinį reikia suvalgyt tą pačią dieną, nes vėliau svogūnas pakeičia skonį. Druską pagal skonį dedu per proceso vidurį, nes druska turi savybę kastinį vėsinti. Kastinį 1-2 val. dedu į šaldytuvą, kad masė sustingtų“, – pasakojo O. Vaičienė.

Onos tądien taip pat skanavo bičiulės Kazimieros Vellemaa iš Estijos atsiųstą Estijoje tarp sveikuolių populiarų grūdų miltų mišinį su kefyru. Ponia Kazimiera dalyvavo pernai rudenį surengtame pirmajame Onų susitikime, – ji mokė iš lapų be adatos ir siūlų pasigaminti skrybėlę. Kretingiškės tikisi, jog Kazimiera taip pat taps jų klubo nare.

• Rašyti komentarą (0)