Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

„Pamokos kitaip“ – ne tik akademinės žinios

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Švietimas
  • 2017-03-21

„Labai stengėmės, kad šios pamokos neiššoktų iš konteksto – mokyklinės programos rėmų. Taip pat didelį dėmesį kreipėme į tai, kad temos būtų įdomios patiems mokiniams. Ir tai pasiteisino: pažiūrėkite, gimnazijos koridoriai šiandien tušti, nes mokiniai, net ir turėdami laisvą pamoką, įsiprašo į kokią nors klasę, kad galėtų pasiklausyti čia atvykusių lektorių“, – kalbėjo Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos metodinės tarybos pirmininkė Dalia Zibalienė, pristatydama kasmet vykstantį renginį „Pamokos kitaip“.

Renginį „Pamokos kitaip“ suorganizavo Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos metodinė taryba (iš kairės): Dalia Zibalienė, Eglė Litvinienė, Vaida Bertašienė, Edita Stalmokienė, Rita Gembickienė ir Daiva Firantienė.

Pasak D. Zibalienės, tokio masto renginys, kai iš įvairių aukštųjų mokyklų atvykę dėstytojai skaito paskaitas absoliučiai visiems gimnazijoje besimokantiems mokiniams, įvyko trečius metus. Tačiau panašūs renginiai buvo organizuojami ir dar keletą metų prieš tai.

„Iš pradžių, kai šį renginį tik pradėjome organizuoti, atvykdavo dėstytojai, parengę pamokas tokiomis temomis, kurios jiems atrodydavo aktualiausios ir jos nebūtinai būdavo susijusios su mokykline programa. Pasitaikydavo ir priekaištų iš mokinių – kad dėstytojai kalba „aukštomis materijomis“ ir kartais juos pernelyg sudėtinga suprasti. Į tai atsižvelgėme, ir dabar aukštosios mokyklos siūlo savo temas, o mes renkamės: kas būtent mokiniams būtų įdomu“, – kalbėjo D. Zibalienė.

Renginį suorganizavo gimnazijos metodinė taryba, kuri vienija Socialinių ir gamtos mokslų, Kūno kultūros, Menų ir technologijų, Tiksliųjų mokslų, Užsienio kalbų, Lietuvių kalbos mokytojų bei Klasių vadovų metodinių grupių pirmininkus – tad renkantis temas, atsižvelgiama į visos gimnazijos pedagoginės bendruomenės nuomones ir lūkesčius.

Galimybė pažinti save

„Dėstytojų pamokos įdomios mokiniams, nes jie iš naujos perspektyvos pažvelgia į mūsų dėstomą dalyką, mato, kaip jis praktiškai susijęs su įvairiomis gyvenimiškomis situacijomis. Be to, šios pamokos suteikia idėjų ir mums, mokytojams, kaip galėtume paįvairinti mokymo procesą“, – teigė mokytojų metodinės tarybos narės Rita Gembickienė ir Edita Stalmokienė.

„Renginio „Pamokos kitaip“ tikslas yra ne tik pagilinti mokinių žinias, bet ir pristatyti aukštąsias mokyklas, paskatinti jose mokytis. Matome „protų nutekėjimo“ tendenciją, kai mūsų patys geriausi mokiniai stoja į užsienio aukštąsias mokyklas, dažniausiai – Jungtinėje Karalystėje“, – savo pastebėjimą išsakė D. Zibalienė.

Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Giedrius Janauskas įsitikinęs: jei jaunas žmogus nori studijuoti užsienyje – tegu, tačiau svarbu, kad jis taip pat degtų noru ir sugrįžti į Lietuvą, kad čia parvežtų įgytas žinias ir sukauptą mokslinę patirtį.

„Nei universitetas, nei mokykla negali apimti visų sferų. Su kuo daugiau žmonių mokiniai pabendraus, tuo platesnis bus jų pasaulėvaizdis, tuo aiškiau suvoks: kas aš esu, kokiu keliu man eiti, kokie mano gebėjimai, kuriuos jų turėčiau stiprinti ir kaip tai padaryti. Plėsdamas savo bendravimo ratą, jaunas žmogus atranda savo gyvenimo prasmę ir vertę. Dalyvaujame panašiuose projektuose kartu su mokyklomis ir, jiems pasibaigus, tenka iš mokinių išgirsti, kad jie jaučiasi labiau pasitikintys savimi ir suvokia, kuo savo kraštui jie gali būti naudingi“, – pasakojo G. Janauskas.

VDU dėstytojai Arūnas Antanaitis (kairėje) ir Giedrius Janauskas teigė, kad universitetai nėra praradę ryšio su mokykla ir, jų manymu, tokie renginiai kaip „Pamokos kitaip“ yra prasmingi.

Atvežė naujausias žinias G. Janauskas bei jo kolega Arūnas Antanaitis, šiuo metu dirbantys VDU Lietuvių išeivijos institute, pasakojo savo pedagoginės karjeros pradžioje dirbę mokytojais. Tad rengdami pamoką tema „Dingusio lietuvių pasaulio paieškos ir atradimai“, jie teigė turėję užduotį ne tik pasidalinti žiniomis.

„Mes tarsi pagreitintai perbėgsime tai, ką studentai studijuoja vienus, o gal net dvejus metus. Tačiau tuo pačiu parodysime, kaip galima lengvai rasti šios temos šaltinius internetu – tad mokiniai galės patys toliau gilinti savo žinias tomis temomis, kurios juos sudomino labiausiai“, – apie tai, kaip naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis vyksta mokslo žinių plėtra, pasakojo A. Antainis ir G. Janauskas.

Dėstytojai atkreipė dėmesį ir į dar vieną aspektą – vesdami paskaitas mokiniams, jie turi galimybę pasidalinti naujausiomis žiniomis. „Universitetai greitai reaguoja į pasikeitusias realijas ir kol žinios ateina iki mokyklos, praeina per daug laiko“, – įsitikinęs G. Janauskas.

,b>Plėtoja akademinę kryptį

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorė Asta Burbienė pasidžiaugė, kad šįmet renginyje „Pamokos kitaip“ dalyvavo ne tik aukštosios mokyklos, bet ir profesionalai iš kitų valstybinių bei privačių įstaigų.

„Pamokas vedė ir verslo atstovai, kurie mokslą pristatė iš kitos pusės – kokia jo jungtis su verslu, kokias savybes reikia turėti, norint dirbti baigus vienas ar kitas studijas, – sakė A. Burbienė. – Šiandien dažnai girdžiu kalbant apie mokinius esą jiems trūksta motyvacijos, o aš kelčiau klausimą: kodėl? Gal todėl, kad nežino, kokį kelią pasirinkti? Taigi tokie renginiai kaip „Pamokos kitaip“ yra pasiteisinęs būdas padėti mokiniams – jiems atsiveria akys, kokiu gyvenimo keliu eiti, o visai bendruomenei įskelia kūrybinę kibirkštį“.

Pateisindama savo vardą ir plėtodama akademinę kryptį, Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su dvylika Lietuvos aukštųjų mokyklų ir aktyviai dalyvauja bendruose projektuose. Planuojama, kad nuo kitų mokslo metu gimnazijoje bus atidaryta ir universitetinė klasė, kurioje mokysis pažangiausi pirmos klasės gimnazistai.

---

Mokinių susidomėjimo sulaukė paskaita „3 D spausdinimas ir prototipavimas“, kurią vedė Tomas Eglynas ir Mindaugas Jusis iš Klaipėdos universiteto.

Paskaitose – temų įvairovė

AUKŠTOSIOS MOKYKLOS. Kauno technologijos universitetas: Kęstutis Lukšys – „Matematika ir saugumas elektroninėje erdvėje“; Dovilė Kuznecovaitė ir Jūratė Platūžienė – „Multimedijos, technologijos ir produktai“;

Klaipėdos universitetas: doc. dr. Pranas Mažeika – „Rezonanso reiškinys mechanikoje“; lekt. Žaneta Čėsnienė ir asist. Rasa Daračienė – „Mitai apie vertimą“; Vytautas Radzevičius – „Programuotojas – perspektyviausia specialybė, bet ar visi juo gali būti?“; dr. Marija Kataržytė „Kur gyvena bakterijos?“; doc.dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė – „Ar Baltijos jūrai rūpi klimato kaita?“; lekt. dr. Laura Šaltytė-Vaisiauskė – „Modernioji duomenų analitika – šiuolaikinė sprendimų priėmimo priemonė“; doc. dr. Marijus Šidlauskas „Literatūros aktualijos“; lekt dr. Tomas Eglynas, asist. Mindaugas Jusis „3 D spausdinimas ir prototipavimas“; doc. dr. Tatjana Paulauskienė „Gamtinių dujų gavyba, chemija ir transportavimas“; KU filologijos fakulteto 3 kurso studentai (dėst. Virginija Kochanskytė) – „Kompozicija apie Vytautą Mačernį“;

LCC Anglų kalbos institutas: dėst. Šarūnė Tilvikaitė – „Let‘s talk about music“;

Vytauto Didžiojo universitetas: dokt. Vigilija Žiūraitė – „Ispanų kalba pasaulyje ir VDU“, „Politika šiandien: nuo protestų iki politinių partijų“; dr. Moreno Bondo – „Italų kalba ir astronomija arba kaip orientuotis kalbotyroje ir darbo rinkoje“; doc. dr. Giedrius Janauskas, jaunesn. mokslo darbuotojas Arūnas Antanaitis – „Dingusio lietuvių pasaulio paieškos ir atradimai“;

Šiaulių universitetas: doc. dr. Daiva Korsakienė – „Miobiuso juosta – begalinis kelias“, „Skaičiuoju mintinai greičiau už skaičiuotuvą. Mintinis skaičiavimas. Daugybos ypatumai“; prof. Rita Trimonienė – „XVI-XVII a. LDK rankraščiai: nuo popieriaus iki rašto“; doc. dr. Jolanta Vaskelienė – „Kokių klaidų darome dažniausiai?“;

SVEČIAI IŠ KITŲ ĮSTAIGŲ: Diana M. Kohn (JAV ambasada, Politikos ir ekonomikos skyriaus vadovo pavaduotoja) – „The power of the garage“; vyr. seržantas Andrejus Fedijus (Klaipėdos regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyrius) – „Lietuvos kariuomenė“; Jolita Benetienė (Latvija) – „Stiklo pūtimas“; Gintautas Maksvytis (UAB „Terekas“) – „Asmeninių savybių ugdymas versle“; fotomenininkas Gintautas Alekna, Ramunė Driaučiūnaitė (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras).


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas