|
|
|
„Eglutė“ gali išlįsti pro adatos skylę
Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko vadovaujama darbo grupė antrąkart svarstė, kaip pertvarkyti bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, kad lėšos būtų panaudojamos kuo racionaliau. Programa nesikeis „Sutaupyti pinigai nenusės į kieno nors kišenes, o bus investuoti į rajono kelius ir gatves, į Marijos Tiškevičiūtės ar kitų mokyklų renovaciją“, – sakė direktorius. Tačiau posėdį jis pradėjo nuo lopšelio-darželio „Eglutė“ tarybos narių, vaikų tėvų, Padvarių kaimo bendruomenės narių kreipimosi, kuriame prašoma, anot jų, savitai dirbančios „Eglutės“ neprijunti prie Kretingos mieste esančio „Pasakos“ lopšelio-darželio, o palikti kaip atskirą įstaigą. Esą šis darželis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdo Montesori metodu, kurio ypatumus gerai išmano dabartinė įstaigos vadovė bei kiti darbuotojai. Kad ugdymo sistema yra gera, rodo ir didelės eilės vaikų, norinčių patekti į „Eglutę“. Ją sujungti su „Pasaka“ būtų neteisinga dar ir dėl to, kad „Eglutės“ patalpose veikia Padvarių kaimo bendruomenės centras „Trys tvenkiniai“, vyksta renginiai, rinkimai į Savivaldybės tarybą bei į LR Seimą. Šis kreipimasis suerzino rajono vadovus. „Kai rašomi ir dar viešinami tokie raštai, man kyla klausimas, su kuo turiu reikalą? Įžvelgiu labai daug suasmenintų dalykų. Negi iš tikrųjų manoma, kad, pasikeitus vadovui, Padvariuose nebeliks vietos nei kaimo bendruomenei, nei rinkimams? Su pastatu, su vieta, kurioje dirbame, mes nė vienas negalime susitapatinti“, – teigė meras Juozas Mažeika. V. Domarkas retoriškai klausė, kas atsitiks, kai direktorė išeis į pensiją? „Nebeliks Montesori? Juk įstaiga savo veiklos nuostatuose yra suformulavusi, kad dirba pagal šį metodą, ir, kol įstatai nebus pakeisti, tol taip dirbs toliau“, – sakė jis. Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila patikino, jog ugdymo programos keisti nė neketinama. „Jau daug metų „Eglutė“ dirba pagal Montesori programą. Džiaugiamės ir skatiname kitas ugdymo įstaigas šiuo pavyzdžiu sekti“, – užtikrino jis. Atstumas ir pinigai gali lemti Vis dėlto administracijos direktorius porą momentų, dėl ko dar galima abejoti, ar verta įstaigas sujungti, įžvelgė: nuo „Eglutės“ iki „Pasakos“ – didelis atstumas, be to, diskutuotina ir dėl sutaupomos sumos. Darbo grupės narė „Eglutės“ darželio vadovė Vida Simaitienė tikino, jog ne ji yra kreipimosi iniciatorė, todėl rajono vadovų priekaištai dėl to turėtų būti adresuoti ne jai. O aktyvi darželio taryba, vaikų mamos nėra blogo įstaigos valdymo požymis. „Sukvietusi darželio tarybą tik pristačiau vidaus audito išvadas ir bendrojo ugdymo plano projektą. Tėvai klausė, kas, sujungus du darželius, toliau vadovaus ir užtikrins ugdymo procesą. Pasakiau, kad turbūt ne aš. Lietuvoje yra pavyzdžių, kai naujas vadovas į ugdymo metodą žvelgia skeptiškai, įstaigos pasikeičia, nunyksta. Tėvai sunerimo, iš to ir kilo visas šaršalas“, – tokią priešistorę papasakojo V. Simaitienė. Anot jos, jei tėvai patenkinti Montesori metodu, vadinasi, ugdymo įstaigos įdirbis nebuvo veltui. V. Simaitienė pateikė daugiau argumentų, dėl ko jos vadovaujamo darželio nereikėtų jungti prie kitos įstaigos: pavyzdžiui, 2017 m. „Pasakai“ trūksta 27 tūkst. Eur krepšelio lėšų, o „Eglutei“ – tik 11 tūkst. Eur. Iš krepšelio lėšų tebūtų sutaupytas nebent vadovo atlyginimas – 16 tūkst. Eur metams. „Kažkodėl galvojama, kad, sujungus du ubagus, bus vienas „bagotas“. O chaoso ši pertvarka įneš tikrai daug“, – neabejojo direktorė. Progimnazija yra ir bus bazinė Svarstant tinklo pertvarkos planą, nesutarimų kilo dėl 2 lopšelio-darželio „Voveraitė“ grupių iš Geležinkelio g. perkėlimo į Simono Daukanto progimnazijos patalpas. „Bet mes nežinom, gal yra tėvų, norinčių į lopšelį vaikus vesti ir nuo vienerių metų? Jei būtų toks poreikis, ar progimnazija galėtų priimti 4 grupes? Kad neatsitiktų taip, jog, išardžius „Voveraitės“ darželį, vietų mažyliams pritrūks“, – svarstė vicemerė Danutė Skruibienė. Mero ir administracijos direktoriaus nuomone, mažai tėvų į lopšelius norėtų leisti vaikus nuo vienerių metų, manoma, daugiausia vestų nuo dvejų, kai mamoms baigiasi valstybės parama. „Iki numatomos pertvarkos dar pakankamai daug laiko, tėvų apklausos būdu galima atlikti tyrimą“, – Švietimo skyriui pasiūlė V. Domarkas. D. Skruibienė vis tiek ragino neskubėti išardyti „Voveraitės“, nes esą nemažai į ją investuota. Direktorė Jolanta Rimkienė patikino, kad iš sutaupytų lėšų suremontuotos patalpos, sutvarkyta virtuvė ir sanitariniai mazgai. „Užtat didžiulės sumos biudžeto lėšų reikėtų pastato išorei atnaujinti. Jūs žvelgiat į artimiausią perspektyvą, o mes – toliau“, – argumentavo V. Domarkas. Jo nuomone, neišmintinga būtų neišnaudoti visų progimnazijos patalpų su priestatu. Ši mokykla seniau turėjo apie 800 mokinių, o šiandieną surenka vos per 300. Šildyti ir „Voveraitę“, ir apytuštę mokyklą, kurioje vaikams geresnės sąlygos, – neracionalu. Švietimo skyriaus vedėjas pateikė prognozę: iki 2020 m. Simono Daukanto progimnazijoje mokinių nedaugės. Mero žodžiais, Savivaldybės specialistai neskaičiuoja aklai, kiek bus sutaupyta pinigų, svarbiausia ugdytiniams sudaryti sąlygas. Bet kokiu atveju bazine to rajono mokykla laikytina Simono Daukanto progimnazija, ir įvykiai sukasi apie ją. „Norėčiau, kad bendruomenės nesusipriešintume. Simono Daukanto progimnazijos gelbėti nereikia, mokinių skaičius, kad ir nedaug, bet auga. Suvokiu, kaip jaučiasi kaimynai, tai yra „Voveraitė“, bet suprantu ir rajono valdžią, kuriai neekonomiška šildyti pustuščius pastatus“, – savo nuomonę išsakė progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė. Prašė neįsikibti į kėdę Apsvarsčiusios su savo bendruomenėmis, įstaigų sujungimui, gresiančiam nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., prieštaravo ir Vydmantų gimnazijos direktorės pareigas laikinai einanti Rasa Stonkuvienė bei lopšelio- darželio „Pasagėlė“ vadovė Snieguolė Šlyžiuvienė. Pasak gimnazijos vadovės, sujungus „pakibtų“ buhalterio, ūkvedžio, sekretorės pareigybės, tiems, kurie liktų, darbų apimtys gerokai padidėtų. „Ar įsivaizduojat, kad vienas ūkvedys galėtų dirbti?“ – klausė ji, o S. Šlyžiuvienė išvardijo visą virtinę darbų, kuriuos vien darželyje atlieka ūkvedys. „O kaip Darbėnuose suspėja vienas? Ši gimnazija su darželiu sujungta prieš 8-erius metus, ten tokios problemos nėra“, – atsakė A. Sungaila. V. Domarkas pateikė kitą pavyzdį – esą daug didesnėje Kretingos Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje irgi tvarkosi viena ūkvedė. „Mes šnekam apie išsilavinusį ūkvedį, o ne žmogų iš gatvės. Tas ūkvedys „nepaveš“ – „paveš“ kitas, ta valytoja nepavalys – pavalys kita, – plykstelėjo administracijos direktorius. – Jūs visi šiandien varot į neviltį: tik nieko nedaryti, nieko nekeisti! Nesakau, kad dirbat blogai, bet nesilaikykit įsikibę kėdės. Vadovų ir kitose ugdymo įstaigose dabar reikia, tik ruoškitės, tik dalyvaukit konkursuose. Juolab kad ir šiandieninė valstybės politika tokia: rotacijos, kadencijos tiems, kurie užsisėdėję per ilgai“. A. Sungaila pridūrė, jog patys ugdymo įstaigų darbuotojai Švietimo skyrių tuoj pradės atakuoti reikalaudami priklausančių pareiginių algų pagal A, B ar C lygius. O iš kur didesnius atlyginimus mokėti, jeigu nebus sutaupyta? Rajono vadovai prisipažino, jog nepasitenkinimo bangos tikisi sulaukti ir ateityje, kai bus pradėta svarstyti galimybes sujungti kaimų ir mokyklų bibliotekas. Nebuvo išvengta kalbos apie tolesnį mokinių maitinimą, prie gimnazijos prijungus darželį. Dabartinė Vydmantų gimnazijos vadovė teigė jau daug metų girdinti mokinių ir jų tėvų nusiskundimus. „Jei gimnazijos valgykloje valgyti nenori mokiniai, tai ir darželinukai nenorės“, – apgailestavo S. Šlyžiuvienė. Nuspręsta, kad mokinių maitinimas – įsigilinti reikalaujanti tema, prie kurios dar bus grįžta. Neseniai rajone pabuvojusiems švietimo ministrei Jurgitai Petrauskienei ir Seimo Švietimo komiteto pirmininkui Eugenijui Jovaišai rajono vadovai pateikė rimtų argumentų, dėl ko būtina kuo greičiau pabaigti užsitęsusią Salantų gimnazijos renovaciją. Prie šios gimnazijos ketinama prijungti lopšelį-darželį „Rasa“, o po renovacijos, tai yra nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., kaip atskira įstaiga būtų įkelta ir Salantų meno mokykla. „Esam maža bendruomenė, dėl vaikų, kurie daugiau neformalaus ugdymo programų provincijoje neturi, nesiruošiam pyktis ar priešintis, po vienu stogu tilpsim. Tačiau iš karto norim įspėti, jog vienos aktų salės mums neužteks“, – atkreipė dėmesį meno mokyklos direktorė Silvija Piluckienė. Į dabartinį meno mokyklos pastatą lėšų nutarta nebeinvestuoti. Prieš išsiskirstant, vicemerė D. Skruibienė dar iškėlė klausimą, o kaip bus su 7 vaikus turinčia Kalniškių mokykla, kurią nuolat apgina rajono tarybos Švietimo komiteto narys Vladas Baltuonis? „Ne tokias įstaigas vieną su kita užsimojom jungti, o čia – septyni vaikai... Jau patys Kalniškių gyventojai, ko gero, juokiasi“ , – stebėjosi vicemerė. Anot mero, pirmiau reikia sulaukti, ką dėl mažų kaimo mokyklų ateities nuspręs naujoji valdžia. „Kol nebus dokumentų iš Vyriausybės, tol su Kalniškiais nedarysime nieko“, – patikino J. Mažeika.
|
|
