Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Ilgaamžė senolė stebina puikia atmintimi

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Jubiliejai
  • 2017-02-24

Padvariuose gyvenančios Juzės Gintalienės asmens dokumentuose įrašyta gimimo data – 1922-ųjų metų vasario 16-oji, tačiau iš tiesų ši senolė yra dvejais metais vyresnė. Ir nors iki šimtojo gimtadienio jai beliko treji metai, tačiau J. Gintalienė iki šiol visus aplinkinius stebina fenomenalia atmintimi: ji lengvai beria įvairių įvykių datas, per gyvenimą sutiktų žmonių pavardes, o prireikus –mintinai atlieka matematinius veiksmus ir tai daro greičiau už daugelį.

Pagal dokumentus švęsdama 95-ąjį gimtadienį, o iš tiesų – 97-ąjį, Juzė Gintalienė sulaukė (iš kairės) Kretingos seniūnijos seniūno Antano Gedmino, jo pavaduotojos Danutės Šeputienės ir specialistės socialiniam darbui Audros Viskontienės sveikinimų. Nuotraukoje – ir senolės anūkė Ieva Latakienė su sūnumi Emilijumi.

Gimtadienio proga atėjusius pasveikinti Kretingos seniūnijos seniūną Antaną Gedminą, jo pavaduotoją Danutę Šeputienę ir specialistę socialiniam darbui Audrą Viskontienę, J. Gintalienė pradžiugino padainavusi lietuvių liaudies dainą. O jų ji žino ne vieną dešimtį.

„Mano sesės tris kasetes buvo įrašiusios močiutės dainų – šios buvo įtrauktos į lietuvių liaudies dainų knygas, – apie savo močiutę, kuri šiuo metu gyvena jos namuose, pasakojo Ieva Latakienė. – Kartais būna, kad ji sėdi, žiūri pro langą, ir nejučia uždainuoja. Taip gera namuose girdėti jos balsą – močiutė yra mūsų spinduliukas, nuo jos veido nedingsta šypsena, ji visada į viską stengiasi žvelgti pozityviai, to ir mus moko.“

Iki pat senatvės išlaikiusi guvų protą, J. Gintalienė nuolat jaučia poreikį žinioms – žiūrėti informacines televizijos laidas yra jos vienas mėgstamiausių užsiėmimų.

Dirbo nuo mažumės

J. Gintalienė gimė Anglijoje ir teskaičiavo antruosius savo gyvenimo metus, kai kartu su šeima – tėvais ir dar penkiais vyresniais broliais ir seserimis – sugrįžo į Lietuvą. Per tą laikų sumišimą, kai pati senolė sakė, ir buvo dokumentuose klaidingai įrašyta jos gimimo data.

Sugrįžimas į tėviškę nebuvęs lengvas: čia jie liko be pinigų ir be turto. „Tėvai kaime gyventi jau buvo atpratę, nieko nežinojo, nemokėjo. Buvau 10 metų, kai su tėvų išėjome svetimų karvių bandas ganyti, – pasakojo J. Gintalienė, kuri tarnaudavo pas ūkininkus ar kitus pasiturinčius žmones. – Kai prasidėjo karas, nebuvo nei kur, nei kaip gyventi, ūkininkai nesamdė.“

Už tai, kad per karą J. Gintalienė peržengė liniją, skiriančią Klaipėdos kraštą, tuomet priklausiusį vokiečiams, ji pateko į lagerį – 2 mėnesius teko prabūti Sovetske, Kaliningrado srityje.

Nuotraukoje – Juzė, kuriai tuo metu galėjo būti apie 19-20 metų, su broliu Pijušu Barauskiu.

Apsupta artimųjų meilės

„Gyvenime daug vargau. Nežinojau, kaip reikia ramiai vaikščioti – visur bėgte“, – sakė J. Gintalienė.

Ištekėjusi 28-erių ir su vyru Vincu susilaukusi šešių pametinukų, J. Gintalienei reikėjo stengtis, kad gausiai šeimai nieko netrūktų. Šeima gyveno ūkiškai, taip pat laikė gyvulių, kuriuos parduodavo turguje, pavyzdžiui, veislines kiaules, karves.

Ir nors pati J. Gintalienė tebuvo baigusi keturias klases, ji visada didelę reikšmę teikė mokslui – šią vertybę įskiepijo ir savo vaikams, kurie visi įgijo aukštąjį išsilavinimą ir motinai dėl jų elgesio neteko rausti iš gėdos.

„Per amžių nenuskriaudžiau nė vieno žmogaus, nors visko teko matyti – verkiau, kai žydus šaudė. Kai gyvenome Pagėgių rajone, valgyt įdėjau savo vaikams ir dar vienam svetimam – man gaila jo buvo. O aplinkiniai stebėjosi – kam tu dar svetimus maitini?, – kalbėjo J. Gintalienė. – Mokiau vaikus: svetimo daikto negali imti, nors jis ir laisvai guli. Tai yra ne tavo, kad ir kaip jo norėtum“.

Juzė Gintalienė su vyru Vincu ir pirmaisiais sūnumis – Algiu bei Petru (nuotraukoje – dešinėje).

„Močiutei nereikėjo diržo. Užtekdavo žvilgsnio – ir viską supratai“, – sakė I. Latakienė, kurią augant nuo mažumės matė ir globojo kartu su dukters šeima gyvenusi J. Gintalienė. Nuo kūdikystės išsūpuota močiutės, ją I. Latakienė vadina savo antrąja mama.

Tad tuomet, kai močiutės sveikata tapo silpnesnė, I. Latakienė neabejojo, kad dabar jos laikas atiduoti meilės ir rūpesčio skolą.

„Vaikai norėjo paimti mane pas save, bet atvažiavo čia, apžiūrėjo ir nutarė, kad geriau niekur neras, kur mane padėti, – linksmai pasakojo J. Gintalienė, patikinusi, kad dabar ji neturi kuo skųstis. –Dabar toks laikas, kai man niekuo nebereikia rūpintis. Tik sveikatos sau galėčiau palinkėti – kad nereikėtų didelės slaugos.“

J. Gintalienė savo didžiausiu turtu vadina vaikus, 11 anūkų ir 19 proanūkių, kurių mažiausiajam – dveji.

---

Ilgaamžiai mūsų rajone

DARBĖNŲ SENIŪNIJA. Vyriausieji seniūnijos gyventojai šiais metais pasitiks 98-ąjį gimtadienį – tokių po vieną gyvena Darbėnų miestelyje, Pelėkių bei Grūšlaukės kaimuose. Dar keletas seniūnijos gyventojų yra gimę 1921-1922 m.

KARTENOS SENIŪNIJA. Vyriausias seniūnijos gyventojas – žadeikiškis, 97-ąjį gimtadienį pasitiks lapkričio mėnesį. Vieneriais metais jaunesnė už jį yra gruodžio mėnesį gimusi Dauginčių kaimo gyventoja. Tarp ilgaamžių – ir vienas 93-ąjį bei trys 91-uosius gimtadienius pasitiksiantys seniūnijos gyventojai.

KŪLUPĖNŲ SENIŪNIJOJE gyvenanti vyriausia ilgaamžė švęs 96-ąjį gimtadienį. Dar du gyventojai pasitiks 92-uosius gimtadienius, vienas – 91-ąjį, o trys – 90-ąjį.

KRETINGOS SENIŪNIJOJE gyvena 53 žmonės, kurie šiemet švęs 90 ir daugiau metų gimtadienius. Keturiems gyventojams sukaks 96 metai – jie laikomi vyriausiaisiais seniūnijoje.

KRETINGOS MIESTO SENIŪNIJOJE iš viso yra 127 vyrai ir 323 moterys, kurių amžius – daugiau negu 85 metai. SALANTŲ SENIŪNIJOJE vyriausia gyventoja skaičiuoja 109-uosius gyvenimo metus. Šiemet 11 seniūnijos gyventojų sukaks 90 metų, yra ir dar keletas asmenų vyresnių už juos.

ŽALGIRIO SENIŪNIJOJE vyriausiam gyventojui kovo mėnesį sukaks 95-eri, dar keturiems asmenims šie metai atneša 90-uosius gimtadienius.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas